Karas Ukrainoje

Netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste pirmadienį sprogus minai buvo sužeisti keturi žmonės, o per ukrainiečių apšaudymą buvo sužeisti dar trys, pranešė regiono gubernatorius. Žmonės nukentėjo Belgorodo srities Šebekino mieste, dažnai atakuojamame iš Ukrainos pusės. Šebekinas yra vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės Charkivo srities, kur praėjusį mėnesį per savo puolimą rusai, jų teigimu, siekė sukurti saugumo zoną, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos smūgiams.

Vokietija neplanuoja daryti spaudimo pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namo. Jie patys gali nuspręsti, kada važiuoti atgal į Ukrainą. Tai pareiškė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze, praneša leidinys „Spiegel“. „Sprendimą, ar jie nori grįžti į tėvynę ir kada, turi priimti pas mus prieglobstį radę ukrainiečiai. Vokietija nedaro jokio spaudimo ir nemoka jokių premijų už grįžimą“, – sakė ministrė. Kartu S. Schulze pažymėjo, kad Ukrainoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

 Kai kurie naikintuvai F-16, kuriuos partneriai perduos Ukrainai, bus laikomi saugiose aviacijos bazėse užsienyje. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės aviacijos viršininkas Serhijus Holubcovas, praneša „Ukrinform“. Anot jo, dalis lėktuvų bus laikoma Ukrainoje, dalis – saugiose aviacijos bazėse už Ukrainos ribų, kad čia jie netaptų taikiniais.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra įsiutęs dėl Ukrainos gynybos pajėgų smūgio moderniausiam rusų naikintuvui Su-57. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mes galime konstatuoti patį smūgio faktą. Kai dėl pačios operacijos, tai nei patvirtinsime, nei paneigsime. Bet tai puiki žinia: Putinas iš tiesų įsiutęs, o Kremliaus reakcija labai karšta ir juntama.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje gegužę sulėtėjo iki 0,1 proc. nuo 1,1 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų vasario. Mėnesio infliacija gegužę sudarė 0,3 proc., o per penkis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 2,9 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiui per mėnesį turėjo 4,1 proc. brangę neklasifikuojamos prekės ir paslaugos, 1,3 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos užėmė kaimą rytinėje Sumų srityje. Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė pasienio kaimą Ryživką. Rusijos gynybos ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų, o vietos pareigūnas Ukrainoje paneigė šį R. Kadyrovo teiginį.

Ukrainos generalinio štabo teigimu, šiąnakt šalies pajėgos sėkmingai smogė Kryme dislokuotoms rusų oro gynybos sistemoms: S-400 divizijai Džankojuje ir S-300 sistemoms netoli Černomorsko ir Eupatorijos. „Nė viena iš mūsų paleistų raketų nebuvo perimta „itin efektyvių“ priešo oro gynybos sistemų“, – pažymima pranešime. Rusijos informaciniai kanalai taip pat patvirtina šiuos pranešimus, pridurdami, kad atakos metu buvo panaudota ne mažiau 12-os ATACMS raketų.

Į ateinantį savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją ketina atvykti apie 40 valstybių ir vyriausybių vadovų. Tiek jų iki šiol užsiregistravo. Dar per 40 šalių į forumą deleguoja kitus aukštus savo atstovus, pirmadienį Berne informavo Šveicarijos prezidentė Viola Amherd. Atvyks ir Jungtinių Tautų (JT) bei kitų organizacijų atstovai. Pirmadienio duomenimis, laukiama 90 delegacijų. V. Amherd buvo patenkinta dalyvių skaičiumi.

Dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių Ukrainos karo lauke Rusija ėmė verbuoti samdinius Afrikos šalyse, viliodama juos pažadais apie tūkstančius dolerių ir Rusijos pasą, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos pranešimais. „2024 metų gegužės 28 dieną Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR) pranešė, kad Rusija suintensyvino bandymus verbuoti afrikiečius kovoti Ukrainoje.

Ukrainos institucijos neigia Čečėnijos diktatoriaus Ramzano Kadyrovo teiginius, kad jo daliniai Sumų sityje šalies šiaurės rytuose užėmė Ryživkos kaimą.

Padėtis Rusijos kariuomenėje atrodo prasta. Beveik kasdien pasirodo naujos informacijos, kas vyksta jos gretose, rašo Ukrainos portalas „Obozrevatel“. Praėjusią savaitę mobilizuotųjų iš Baškirijos nebeišlaikė ir įrašė kreipimąsi į Vladimirą Putiną ir karinę prokuratūrą. Kreipimasis netrukus paplito socialiniuose tinkluose.

Rusijos karinis lėktuvas pažeidė Suomijos oro erdvę, rašo „Reuters“. Anot Suomijos gynybos ministerijos pranešimo, rusų lėktuvas įskrido 2,5 km į Suomijos teritoriją ir išbuvo čia apie dvi minutes. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Rusai smogė Mykolajivo sričiai Pirmadienio vakarą rusai raketomis smogė Mykolajivo sričiai, rašo „Ukrainska Pravda“. Buvo sugriautas vienas pastatas, buvo kilęs gaisras, jis užgesintas. Laimei, atakos metu niekas nenukentėjo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos (ZSU) po kelių savaičių pradės ukrainietiškų valdomų bombų bandymus. Apie tai interviu „Donbaso tikrovė“ („Laisvės radijo“ projektas) pranešė ZSU oro pajėgų štabo aviacijos vadas Serhijus Holubcovas. „Mes šiuo metu taip pat dirbame prie savo valdomų bombų perdarymo ir kūrimo įprastinių laisvai krintančių bombų pagrindu. Yra tam tikrų konstrukcinių niuansų, turime parinkti sparną, GPS ir valdymo modulius.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sekmadienį pareiškė, kad Maskvos puolimas Ukrainos Charkivo srityje sustojo, Vašingtonui iš dalies panaikinus apribojimus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. „Šios operacijos Charkive tempas sustojo“, – sakė Jake'as Sullivanas transliuotojui CBS. „Charkivui vis dar gresia pavojus, tačiau pastarosiomis dienomis rusai negalėjo padaryti esminės pažangos toje teritorijoje“, – nurodė jis.

Sekmadienį, birželio 9-ąją, Rusijos Belgorodo srityje kilo didelis gaisras. Socialiniuose tinkluose rašoma apie smūgį Rusijos kariuomenės sandėliui. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais. Pažymima, kad Belgorodo srities Rakitnojės rajone nugriaudėjo sprogimai. Tuo metu ten buvo paskelbtas oro pavojus. Po sprogimų kilo gaisras. Internete paskelbti vaizdo įrašai patvirtina, kad gaisras gana didelis. Į dangų kyla dūmų stulpas, kuris matyti už kelių kilometrų.

Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities Oleksandrivkos kaimą, sužeista 53 metų moteris. Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šįryt Rusijos kariuomenė paleido ugnį į Stanislavo bendruomenės Oleksandrivkos kaimą. Per apšaudymą nukentėjo 53 metų moteris. Jai diagnozuota galvos smegenų trauma, taip pat kontūzija“, – rašoma pranešime.

Rusai ketina sujungti laikinai okupuotas keturių Ukrainos sričių ir Krymo Autonominės Respublikos teritorijas į federalinę apygardą, vadinamą „Novorosija“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos okupuotas keturių sričių ir Krymo teritorijas ketinama sujungti į federalinę apygardą.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja gerokai sustiprinti Bundesvero rezervą, kad jame būtų iki 60 000 vyrų ir moterų. Tai Berlyne žurnalistams pareiškė aukštas kariuomenės rezervistų reikalų pareigūnas.

Astrachanės srities Achtubinsko aerodromo teritorijoje nukentėjo Rusijos daugiafunkcis naikintuvas Su-57. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų birželio 8 d. RF Astrachanės regione esančio Achtubinsko aerodromo teritorijoje, už 589 kilometrų nuo fronto linijos, nukentėjo valstybės agresorės daugiafunkcis naikintuvas Su-57“, – sakoma pranešime.

Ilgamečio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu atleidimas iš pareigų nėra kažkas, dėl ko reiktų stebėtis. Tačiau penkių aukštas pareigas užimančių darbuotojų suėmimai yra dar viena Vladimiro Putino strategija, kuria jis siekia žūtbūt ir visiems laikams įsitvirtinti Kremliuje. Po to, kai gegužę iš gynybos ministro posto buvo atstatydintas Sergejus Šoigu, prasidėjo areštų banga, kuri, prisidengdama antikorupcine kampanija, išardė Gynybos ministerijos vadovybę.

Praėjusią parą rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar du žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 8 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją - Niujorke. Dar du žmonės srityje buvo sužeisti“, - rašoma pranešime. Pažymima, kad nuo plataus masto invazijos pradžios jau žuvo 1 993 regiono gyventojai, dar 4 999 buvo sužeisti.

Sekmadienio, birželio 9 d., 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki  keturių raketų. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje. Azovo jūroje yra septyni priešo laivai, tarp jų – trys raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė - iki 24 raketų.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 270 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 518 560 kareivių.

Prancūzijos technologijų grupė „Thales“ paskelbė, kad Ukrainos gynybos ministerija iš jos perka antrąją oro gynybos sistemą po to, kai pirmoji tokia sistema buvo pristatyta 2023 m. Šio pirkimo suma nebuvo nurodyta, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Le Monde“. „Ši antroji oro gynybos sistema sustiprins Ukrainos teritorijos apsaugą ir leis anksčiau aptikti esamas grėsmes.

JAV ir Prancūzija remia Ukrainą jos kare prieš Putino agresiją, parodydamos pasauliui sąjungininkų galią. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Šią savaitę mes dar kartą parodėme pasauliui mūsų sąjungininkų galią – ką galime pasiekti, kai esame kartu, – sakė J. Bidenas. – Štai ką rodo santykiai tarp Prancūzijos ir kitų šalių.

Ukrainos karių gretas vis dažniau papildo kaliniai. Šalis neseniai priėmė tai leidžiantį įstatymą, tačiau, kitaip nei Rusijoje, nei prievartautojai, nei žudikai į frontą nepaklius. Kalinius į kariuomenę Ukraina kviečia ne iš gero gyvenimo – o todėl, kad trūksta karių rusofašistų šturmams atremti.  Kam leisti laiką kalėjime, jei vietoje to galima ginti savo šalį? Kolonijoje Kyjivo srityje panašiai mąsto 129 iš 700 nuteistųjų, todėl jie pasiprašė į kariuomenę.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pažadėjo Vašingtono paramą Kyjivui kovojant su Rusijos invazija ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas nesustos ties Ukraina. „Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina... visai Europai iškils grėsmė, mes neleisime, kad tai įvyktų, – Paryžiuje kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė J. Bidenas. – Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą.

Naktį Ukraina atakavo Rusijos taikinius panaudodama 25 kovinius dronus, pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje. Teigiama, kad vienas dronas giliai prasiskverbė į Rusijos Kaukazą. Rusijos ministerija tvirtino, kad dronai buvo perimti pasienyje esančiose Rostovo, Briansko ir Belgorodo srityse, taip pat rusų okupuotame Kryme. Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad jo regione buvo apgadinta kaimo bažnyčia. Rusijos pareigūnai nepranešė apie žuvusius ar sužeistus žmones.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gegužės pabaigoje davė ženklą, jog yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina. CNN skelbia, jog dėl to kilo daug triukšmo ir nepasitenkinimo, nes tą patį mėnesį Maskva pradėjo trečiąjį Charkivo puolimą. Panašu, kad kalbos apie derybas gali būti sena karo taktika, kuria V. Putinas siekia sau naudos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis norėtų užbaigti karinių instruktorių koalicijos Ukrainai kūrimą, ir išreiškė norą paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. „Ateinančiomis dienomis užbaigsime kurti kuo didesnę koaliciją, kad įvykdytume Ukrainos reikmes“, – sakė E. Macronas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris ketvirtadienį dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje.

Rusija bombarduoja įvairias Ukrainos vietoves. Yra ir sužeistų žmonių. Tačiau yra ir gerų naujienų – po ilgos pauzės namo grįžo dešimtys Rusijos nelaisvėje laikytų ukrainiečių karių, tarp jų ir Gyvatės salos gynėjai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kyjivas su Maskva keturis mėnesius nesikeitė karo belaisviais. Po ilgos pauzės namo grįžtantys 75 Ukrainos gynėjai – didelė šventė.  Deryboms dėl apsikeitimo belaisviais tarpininkavo JAE.

Ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą po Rusijos invazijos pradžios 2022 metais nukrito žemiau 60 proc. rodo penktadienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai.  Pernai Ukrainos prezidentas susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą kontrpuolimą, nesutarimus keliančius debatus dėl mobilizacijos ir garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus.

Rusija nuo 2024 m. pradžios Ukrainoje užėmė 47 miestus ir kaimus, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Vien nuo šių metų pradžios buvo išlaisvintos berods 47 gyvenvietės“, – kreipdamasis į Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo dalyvius sakė V. Putinas.

Ukrainos Sumų srityje iš aštuonių gyvenviečių bus evakuojami žmonės. Tai, kariuomenės rekomendacija, nusprendė srities Gynybos taryba, penktadienį per televiziją sakė Sumų srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas. Minėtos gyvenvietės yra 10 km pasienio teritorijoje. Gegužę buvo pradėta žmonių evakuacija iš Bilopiljos ir Vorožbos gyvenviečių, kurios taip pat yra srities pasienio zonoje. Nuo tada evakuota apie 1 500 žmonių, įskaitant 200 vaikų.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė, kad buvo suremontuota laikina Gazos Ruožo prieplauka, nukentėjusi per audrą. Pasak kariuomenės, prieplauka buvo tvarkoma netoliese esančiame uoste.  JAV gegužę pastatė laikiną prieplauką, norėdama padidinti humanitarinės pagalbos tiekimą į Gazos Ruožą. Ja per keletą dienų pavyko pristatyti virš 900 tonų pagalbos, tačiau dėl didelio bangavimo ir audros gegužės gale atitrūko prieplaukos dalis.

JAV prezidentas Joe Bidenas atsiprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio už tai, kad Vašingtonas ilgai delsė patvirtinti naują didelės apimties karinės pagalbos paketą jo šaliai. J. Bidenas Paryžiuje įvykusiame susitikime su V. Zelenskiu pareiškė norintis atsiprašyti dėl kelis mėnesius vėlavusio 61 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį Kongresas galiausiai priėmė balandžio pabaigoje. JAV prezidentas dėl to kaltino „kai kuriuos labai konservatyvius“ Kongreso narius.

Per raketų ataką prieš rusų kontroliuojamą Ukrainos Luhanską žuvo 4 žmonės ir daugiau kaip 40 buvo sužeista, pranešė rusų pareigūnai.  Beveik visą rytinę Ukrainos Luhansko sritį kontroliuoja Rusija. Maskva teigia šią sritį ir kelias kitas visiškai aneksavusi. Nei Ukraina, nei Vakarai šių aneksijų nepripažįsta. Rusijos primestas Luhansko regiono vadovas Leonidas Pasečnikas sakė, kad per masinę raketų ataką buvo apšaudytas srities administracinis centras Luhanskas.

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje. „Per praėjusią savaitę Pietinės karių grupės daliniai pagerino savo pozicijas fronto linijoje ir išlaisvino Paraskovijivkos gyvenvietę“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Prancūzijos parlamente Paryžiuje Ukrainos gynybinę kovą su rusų okupantais palygino su sąjungininkų kova prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. „Ši kova dėl Ukrainos dabar taip pat turi egzistencinę reikšmę Europai“, – sakė jis. V. Zelenskis padėkojo Prancūzijai už pažadą perduoti jo šaliai „Mirage“ naikintuvų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Ukrainos Volodymyras Zelenskis penktadienį Prancūzijos sostinėje turi surengti dvišales derybas. JAV yra bene didžiausios Kyjivo rėmėjos, daugiau nei dvejus metus tęsiantis Rusijos plataus masto karui. Šiuo metu Ukraina bando atremti intensyvų Rusijos puolimą Charkivo ir Donecko pasienio srityse, tačiau pareigūnai baiminasi, kad šis puolimas gali išsiplėsti, Maskvai bandant įgyti pranašumą mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė Prancūzijos parlamentui, kad Europa yra kariaujantis žemynas, o Rusijos agresija nesustos prie jo šalies sienų. „Gyvename laikais, kai Europa, deja, nebėra taikos žemynas“, – penktadienio rytą kreipdamasis į Prancūzijos įstatymų leidėjus sakė V. Zelenskis. „Ir vėl naikinami Europos miestai, deginami kaimai“, – teigė jis, kalbėdamas apie Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą.

Prancūzijos ir Vokietijos kovinių tankų gamintoja KNDS penktadienį paskelbė apie dukterinės įmonės Ukrainoje įkūrimą. Pranešimas pasirodė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Paryžiuje, kur jis siekia padidinti paramą savo karo nualintai šaliai. Apie KNDS planus Ukrainoje, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, gaminti karinę įrangą ir šaudmenis Prancūzija ir Vokietija pareiškė kovą.

Ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos nukrito žemiau 60 proc., rodo penktadienį paskelbta apklausa. Per pastaruosius metus V. Zelenskis susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą vasaros kontrpuolimą, visuomenę supriešinusias diskusijas dėl naujos mobilizacijos ir skandalus dėl aukšto rango pareigūnų korupcijos. 2022 m. gegužę visuomenės pasitikėjimas 46 metų prezidentu buvo pašokęs iki 90 proc.

Laikinai okupuotame Kryme per naktinę dronų ataką buvo apgadintos dvi radiolokacijos stotys, sužeistas Rusijos kariškis. Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per naktinę bepiločių orlaivių ataką prieš karinį dalinį Krymo Leninskės rajono Mysovės kaime buvo šiek tiek apgadintos dvi radiolokacijos stotys. Sužeistas vienas Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškis. Tai pranešė šaltiniai aneksuoto regiono avarinėse tarnybose“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, pareiškė, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas. „Deja, gyvename laikais, kai Europa vėl nustojo būti taikos žemynu. Laikais, kai grįžta nacizmas. Laikais, kai Europoje griaunami miestai, deginami kaimai. Kai į Europą grįžta filtravimo stovyklos, trėmimai ir neapykanta, tapusi nauju Rusijos kultu“, – sakė V. Zelenskis.

Tarptautinė žmogaus teisių federacija (FIDH) pareikalavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje išduotų Rusijos saugumo tarybos pirmininko Dmitrijaus Medvedevo ir Rusijos propagandistų Vladimiro Solovjovo bei Margaritos Simonian arešto orderius.

JAV pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Vašingtonas atsiųs Ukrainai apie 225 mln. dolerių (206,6 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, į kurį įeina ir amunicija, kurią Kyjivo pajėgos galėtų naudoti smogdamos taikiniams Rusijoje ir gindamos Charkivo miestą nuo smarkaus rusų puolimo. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai teigė, kad pagalbą sudaro HIMARS šaudmenys, taip pat minosvaidžių sistemos ir įvairūs artilerijos sviediniai.

Praėjusią parą, birželio 6-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar keturis žmones sužeidė. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 6 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar keturi žmonės srityje buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.