Pastaruoju metu Vokietijos valdžia susiduria su spaudimu konfiskuoti rusų užsienio aktyvus ir paskirstyti juos sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui.
Kitą savaitę Berlyne prasidės „Ukrainos atstatymo“ konferencija, kurios tikslas – surasti būdą kompensuoti Rusijos kariuomenės padarytus nuostolius. Pasaulio banko duomenimis, jau šiuo metu Ukrainos atstatymui reiktų išleisti apie 450 mlrd. eurų. Yra paskaičiuota, kad faktiškai kiekviena karo diena prie šios sumos prideda dar po vieną milijardą.
Europos iniciatyvų centro saugumo politikos tyrėjas Aaronas Burnettas apskaičiavo, kad numatomas Vokietijos įnašas sieks 73 mlrd. eurų. Pasak eksperto, ši suma galėtų būti perpus mažesnė, jei įšaldytas Rusijos turtas (240 mlrd. eurų vien ES) iš pat pradžių būtų skirtas Ukrainos atkūrimui.
Tačiau Vokietijos ir Europos centrinio banko vadovybė kol kas atsisako imtis tokių priemonių, teisindamiesi teisinėmis problemomis. Šiuo metu siūloma paprasčiausiai skirti Ukrainai iš įšaldytų Rusijos lėšų uždirbamą pelną (kelis procentus, apie 3 mlrd. eurų per metus).
Kodėl turi mokėti Vokietijos mokesčių mokėtojai, o Rusijos pinigai neliečiami?
Su tokia Vokietijos valdžios pozicija nesutinka jai oponuojantys ekspertai ir politikai. Jų teigimu, jeigu Rusijos kaltė yra neabejotina, tai Rusija ir turi padengti Ukrainos patirtus nuostolius, o ne tik Vakarų šalių mokesčių mokėtojai savo pinigais.
„Rusija pradėjo šį karą. Nesąžininga, kad jos pinigai saugomi labiau negu mūsų mokesčių mokėtų pinigai. Jeigu Vokietijos valdžia nekonfiskuos visų įšaldytų rusų aktyvų, tai liudys, kad ji nėra pasirengusi pareikalauti Rusijos atsakomybės atlyginti jos padarytus nuostolius“, – aiškino A. Burnettas.
Jam antrino ir Bundestago parlamentaras Wolfgangas Stefingeris.
„Nesąžininga Ukrainos ir mūsų mokesčių mokėtojų atžvilgiu palikti agresoriaus pinigus neliečiamus. Turime drąsiai žengti kitą žingsnį ir aiškiai pasakyti: tokie agresoriai kaip Putinas turi sumokėti“, – įsitikinęs jis.
