Svarbiausi įvykiai:
23:54 | Ukraina dar labiau apribojo šaukiamojo amžiaus vyrų išvykimą
Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą kitose šalyse, daugeliu atvejų nebegalės išvykti iš Ukrainos, jei čia lankysis, pranešė pareigūnai.
Ukraina desperatiškai siekia papildyti savo ginkluotųjų pajėgų gretas naujais kariais ir neseniai sumažino šaukiamojo amžiaus ribą nuo 27 iki 25 metų.
Anksčiau 18–60 metų amžiaus ukrainiečiai vyrai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą už šalies ribų, galėjo keliauti į užsienį.
Dabar jiems bus taikomi tokie patys apribojimai kaip ir kitiems Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrams, kuriems draudžiama išvykti, nebent jie atitiktų tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės arba vyriausybės patvirtintos kelionės kultūrinės ar sportinės veiklos tikslais.
23:47 | Ekspertas: Ukrainos atstatymo darbams reikės 3-4 naujų langų stiklo gamyklų
Norint turėti pakankamai langų stiklo Ukrainos atstatymo darbams, reikia pastatyti tris ar keturias gamyklas, kurių kiekvienos metinis gamybos pajėgumas būtų 25 mln. kvadratinių metrų.
Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Visos Ukrainos statybinių medžiagų gamintojų sąjungos prezidentas Kostiantynas Salijus.
Pasak K. Salijaus, Ukrainoje iš viso nėra modernios (flotacinio) stiklo gamybos. Prieš karą Ukraina 85 proc. tokių gaminių importuodavo iš Baltarusijos ir Rusijos.
„Stiklo rinkoje buvo chaosas: jis buvo masiškai importuojamas iš tokių šalių kaip Kirgizija ar Azerbaidžanas. Be to, buvo importuojami net gaminiai, pagaminti pagal prastesnius nei sovietmečio GOST standartus, teigiant, kad Ukraina paims bet ką", – sakė ekspertas.
Jo teigimu, Baltarusijoje įsikūrusi Gomelio stiklo gamykla vis dar bando parduoti savo gaminius Ukrainai. Deja, kai kurios įmonės ir toliau perka ir importuoja tokius gaminius, nejausdamos jokios atsakomybės, pridūrė K. Salijus.
Ekspertas pabrėžė, kad vienas iš neatidėliotinų uždavinių – organizuoti vietinę stiklo gamybą, kad būtų patenkinti Ukrainos atstatymo poreikiai.
„Ukrainai reikia trijų ar keturių gamyklų, kurių kiekvienos metinis flotacinio stiklo gamybos pajėgumas būtų 25 mln. kvadratinių metrų. Kol kas girdėjome tik deklaracijas apie tokių gamyklų statybą. Turkijos ir Kinijos atstovai norėjo kažką statyti, Ukrainos verslininkai planavo pradėti tokią gamybą Kyjivo regione... Tačiau, kol nepamatysime veikiančios gamyklos, kol neatsiras komanda, galinti susidoroti su gamybos krūviu, negalime sakyti, kad pasibaigus karui turėsime pakankamai langų stiklo“, – aiškino K. Salijus.
Tuo tarpu Ukrainos PVC profilių ir kitų langų komponentų vidaus gamybos pakanka dabartiniam suvartojimo lygiui patenkinti. Be to, karo metu Ukrainai pavyko padidinti langų stiklų eksportą.
„Jie nėra prastesni už lenkiškus. Priešingai, jie yra geresni ir pigesni. Taigi net Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pradėjo pirkti ukrainietiškus gaminius. Mūsų gamintojai nori įsitvirtinti ES rinkoje. Todėl, skirtingai nei kai kurie konkurentai, mes tikrai sąžiningai elgiamės su Europos pirkėjais ir vartotojais. Jei mūsų langų stiklai pažymėti A3 atsparumo karščiui ženklu, jie realiai atitinka parametrus. Kitaip nei daugelio užsienio gamintojų, kurie dokumentuose dažnai nurodo padidintas vertes“, – pažymėjo K. Salijus.
23:30 | Latvija į Ukrainą perduoda iš neblaivių vairuotojų konfiskuotus automobilius
Latvija, siekdama kovoti su šalyje paplitusiu vairavimu išgėrus ir paremti Kyjivą, Ukrainos kariuomenei perduoda iš neblaivių vairuotojų konfiskuotus automobilius.
Prie Rygos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apie 100 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, yra remontuojami ir pritaikomi karo sąlygoms automobiliai, prieš išsiunčiant į fronto liniją Ukrainoje.
Kai kurie iš jų net šarvuojami ir pritaikomi evakuoti sužeistiems kariams.
Daugėjant iš neblaivių vairuotojų konfiskuotų automobilių policijos automobilių stovėjimo aikštelėse, vyriausybė leido juos padovanoti Ukrainos kariuomenei.
„Kiekvieną savaitgalį iš Latvijos į Ukrainą pristatome apie 30–40 automobilių“, – sakė Reinis Poznakas, kurio įkurta ne pelno siekianti organizacija „Agendum“ įveikia iki 2 tūkst. km, kad perduotų transporto priemones.
23:18 | Putinas grasina dėl Vakarų svarstymų leisti savo ginklais atakuoti taikinius Rusijoje: kodėl mes neturime tokios teisės?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasina Vakarams, svarstantiems leisti Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smogti okupantų kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Pasak V. Putino, Vakarų lauktų „atitinkamas“ atsakas.
Apie tai jis kalbėjo susitikime su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais.
„Jei kas nors mano, kad yra įmanoma tiekti tokius ginklus į kovos zoną, kad galėtų smogti mūsų teritorijai ir sukelti mums problemų, tai kodėl mes neturime teisės tiekti savo tos pačios klasės ginklus tiems pasaulio regionams, kur bus vykdomi smūgiai jautriems objektams tų šalių, kurios tai daro Rusijos atžvilgiu? Tai yra, atsakymas bus asimetriškas. Mes apie tai pagalvosime“, – kalbėjo V. Putinas.
22:55 | Žiniasklaida: ES svarsto paskolą Ukrainai užtikrinti nuosavo biudžeto lėšomis
Europos Komisija svarsto siūlymą ateityje už Europoje įšaldytą Rusijos turtą gautas palūkanas panaudoti tam, kad Ukrainai būtų suteikta milijardinė paskola, kuri būtų užtikrinta ES 1,2 trilijono eurų septynerių metų biudžeto lėšomis.
Apie tai susipažinęs su dokumentu, kurį trečiadienį svarstys ES finansų ministrai, pranešė „Politico“.
Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį siūlymą bus žengtas didelis žingsnis link to, kad būtų įgyvendintas ES neseniai suderintas planas, pagal kurį palūkanos už Europoje įšaldytą Rusijos turtą, kurių suma per metus siekia maždaug 3 mlrd. eurų, būtų naudojamos ginklams Ukrainai pirkti.
Visų ES šalių vyriausybės privalo vienbalsiai susitarti dėl septynerių metų šalių bloko biudžeto pakeitimų, be to, tokiems pakeitimams turi pritarti ir Europos Parlamentas.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad įšaldytas Rusijos turtas po karo gali būti grąžintas Kremliui, o tai reikštų, kad būtina nedelsiant numatyti kitokių būdų paskolai grąžinti.
Šiuo metu ES politiniuose sluoksniuose manoma, kad Vašingtonui toks pasiūlymas galėtų būti priimtinas.
„Politico“ teigimu, JAV administracija siekia perkelti su paskolą Ukrainai susijusią riziką ES, mat prezidentas Joe Bidenas nenori į galimos paskolos sutarties ratifikavimą įtraukti Kongreso, baimindamasis, kad tam gali pasipriešinti respublikonai įstatymų leidėjai ir šis procesas užtruktų.
Pranešama, kad JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, kuri būtų grąžinta iš įšaldyto Rusijos turto, jeigu ES neterminuotai pratęstų Maskvai nustatytų sankcijų galiojimą.
22:30 | Lenkijoje pradėtas tyrimas dėl Rusijos ir Baltarusijos įtakos
Baiminantis, kad Maskva mėgina destabilizuoti padėtį Lenkijoje, trečiadienį savo darbą pradėjo komitetas, kurio užduotis – ištirti Rusijos ir Baltarusijos daromą įtaką šalyje, pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
ES narė Lenkija yra viena iš tvirčiausių savo kaimynės Ukrainos sąjungininkių pastarosios kovoje su rusų okupantais.
Ji kartu su keletu kitų šalių kaltina Rusiją įvykdžius seriją kibernetinių atakų ir bandant pasėti nesantaiką prieš šį savaitgalį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Penktadienį Varšuva pranešė, kad melagingą žinutę, neva lenkai bus mobilizuojami kariauti Ukrainoje, valstybinės naujienų agentūros PAP sraute greičiausiai patalpino rusų programišiai.
Praėjusį mėnesį vyriausybės nutarimu buvo įsteigta komisija ištirti Rusijos ir Baltarusijos mėginimus daryti įtaką politiniam gyvenimui.
Jos užduotis – išsiaiškinti, „kaip šiandien atrodo tikros grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pasakė proeuropietiškai daugumai vadovaujantis D. Tuskas.
„Mes jau dabar gerai žinome, kad šios dvi šalys ir jų tarnybos Lenkijoje veikia aktyviausiai“, – pridūrė jis.
Tyrimo komisija, kurią sudaro saugumo, teisės ir žiniasklaidos ekspertai, savo pirmąsias išvadas paskelbs per du mėnesius, paaiškino jis.
21:54 | Rusija įkalino dvigubą pilietybę turintį asmenį už nepagarbą Šv. Georgijaus juostelei
JAV ir Rusijos pilietis, kaltinamas pasityčiojimu iš patriotinės Šv. Georgijaus juostelės, buvo įkalintas trejiems su puse metų, trečiadienį pranešė Sankt Peterburgo teismas.
Prokurorai teigia, kad Jurijus Malevas, kuris nuo gruodžio mėnesio buvo sulaikytas iki teismo, 2022 metų birželį ir 2023 metų gegužę socialinėje žiniasklaidoje paskelbė du įrašus, įžeidžiančius Šv. Georgijaus juostelę.
Pirmajame įraše buvo oranžinės ir juodos spalvos juostelės atvaizdas kartu su įžeidžiamu užrašu, o antrajame – lavono atvaizdas su „instrukcijomis, kaip teisingai nešioti Šv. Georgijaus juostelę“, sakė prokurorai.
Prokurorai apkaltino jį „nacizmo reabilitavimu“ dėl juostelės sąsajų su Sovietų Sąjungos pergale Antrajame pasauliniame kare ir kaltino jį „išreiškus akivaizdžią nepagarbą visuomenei ir karinės šlovės dienoms“.
„Malevas pripažino savo kaltę“, – „Telegram“ pranešė Sankt Peterburgo teismo tarnyba.
Sankt Peterburgo miesto teismas skyrė jam „trejus su puse metų laisvės atėmimo pataisos kolonijoje“, taip pat uždraudė pusantrų metų naudotis socialine žiniasklaida, sakoma tarnybos pranešime.
Šiuo metu Rusijos kalėjimuose yra keli JAV piliečiai, įskaitant žurnalistus Evaną Gershkovichių ir Alsu Kurmaševą bei buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
Abiejų šalių pareigūnai yra užsiminę, kad vyksta derybos dėl apsikeitimo kaliniais, tačiau nuo tada, kai 2022 metų gruodį amerikiečių krepšininkė Brittney Griner buvo iškeista į ginklų prekeivį Viktorą Boutą, jokių svarbesnių mainų nebuvo.
21:01 | Syrskis apsilankė fronte Charkivo ir Kupjansko kryptimis
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apsilankė aktyvių kovų teritorijoje Charkivo ir Kupjansko fronto kryptimis. Apie tai jis pranešė feisbuke.
O. Syrskis konstatavo, kad rusų pajėgos ir toliau vykdo puolamąsias operacijas ir pagrindines pastangas koncentruoja Kurachivo, Pokrovsko, Kupjansko ir Charkivo kryptimis, vykdo aktyvų puolimą Vovčanske ir Časiv Jaro miesto prieigose, kad užimtų šiuos miestus ir perimtų jų kontrolę.
Kitose kryptyse okupantai vykdo puolamąsias akcijas, kad pratęstų aktyvaus fronto liniją, suvaržytų gynybinių pajėgų dalinius ir neleistų jiems persikelti į kitas kovų teritorijas.
Apskritai situacija, anot O. Syrskio, dėl didelio mūšių intensyvumo ir aktyviai rusų pajėgų naudojamų šarvuočių ir aviacinių bombų išlieka sudėtinga.
20:30 | Prancūzijos prezidentas dalyvaus Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dalyvaus konferencijoje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuri birželio viduryje bus surengta Šveicarijoje, trečiadienį pranešė prezidentūra.
Be „ilgalaikės“ karinės pagalbos, Prancūzija ketina teikti Ukrainai ir „politinę bei diplomatinę pagalbą“, – paaiškino prezidentūra Eliziejaus laukuose.
Ukraina pastaruoju metu stengėsi į taikos konferenciją sukviesti kuo daugiau dalyvių, tikėdamasi sulaukti didesnės tarptautinės bendruomenės paramos jos įsivaizduojamoms sąlygoms Rusijos karui užbaigti.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, konferencijoje dalyvauti jau yra pažadėjusios daugiau nei šimtas šalių ir organizacijų.
Vašingtonas pranešė, kad Jungtinėms Valstijoms konferencijoje atstovaus viceprezidentė Kamala Harris.
V. Zelenskis atmetė galimybę, kad konferencijoje galėtų dalyvauti ir Maskva, o Rusijos lyderį Vladimirą Putiną apkaltino mėginant sabotuoti viršūnių susitikimą.
JAV prezidento Joe Bideno nebuvimas prilygtų ovacijoms V. Putino garbei, pasakė V. Zelenskis, paragindamas visas šalis dalyvauti aukščiausiuoju lygmeniu.
20:13 | Pistorius: iki 2029 m. turime būti pasirengę karui
Dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori stiprinti Bundesvero operacinius pajėgumus. „Iki 2029 m. turime būti gerai pasirengę karui, – pareiškė jis trečiadienį per vyriausybės valandą Bundestage. – Turime vykdyti atgrasymą, kad užkirstume kelią blogiausiam“.
Svarbiausi dalykai, anot politiko, yra finansai, ginkluotė ir personalas. „Kilus rimtam atvejui, mums reikės jaunų moterų ir vyrų, galinčių ginti šią šalį“, – pabrėžė B. Pistorius. Todėl jis manąs, jog reikalinga „nauja karinės tarnybos forma, kuri negali būti visiškai laisva nuo pareigos“.
Vokietijoje privalomos karinės tarnybos atsisakyta 2011 m. B. Pistoriaus pasiūlymų dėl galimo jos grąžinimo, apie kuriuos ne kartą užsiminta, laukiama netrukus.
19:54 | Rusijoje tinklaraštininkė už pasakojimus apie žudynes nuteista kalėti penkerius metus
Maskvos teismas trečiadienį nuteisė Rusijos tinklaraštininkę Aną Bažutovą penkeriems metams kalėjimo už tai, kad tiesioginiame eteryje transliavo liudininkų pasakojimus apie rusų žiaurumus Kyjivo priemiesčio Bučos okupacijos metu.
„Tai bjauru ir šlykštu. Visiška nesąmonė“, – teismui paskelbus nuosprendį pareiškė stikliniame narve sėdinti trisdešimtmetė kaltinamoji.
Maskvos Ostankino apygardos teismas pripažino A. Bažutovą kalta savo tiesioginių transliacijų platformos „Twitch“ kanale „YokoBovich“ skleidus „melagingą“ informaciją apie Rusijos kariuomenę Ukrainoje.
Nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo karinė kampanija Ukrainoje, Rusija ėmėsi precedento neturinčių priemonių kitaminčiams užčiaupti.
„Tai griežtas nuosprendis. Mes jį apskųsime“, – kalbėjo jos advokatas Andrejus Nevrevas.
Ukraina kaltina rusų armiją žudynėmis, įvykdytomis 2022 m. pavasarį per pasitraukimą iš vieno Kyjivo priemiesčio. Maskva šiuos kaltinimus neigia ir aiškina, kad skerdynes surengė Vakarai.
2023 m. birželį A. Bažutova tiesioginiame eteryje transliavo Bučos gyventojų liudijimus, kuriuose rusų kariai buvo tiesiogiai kaltinami vykdę žudynes.
Po to Rusijos karą Ukrainoje palaikantys „patriotiški“ tinklaraštininkai dėl jos parašė policijai skundą.
Po dviejų mėnesių į jos namus prisistatė policija, kuri konfiskavo garsinę ir vaizdo medžiagą. Septynerius metus veikęs jos kanalas platformoje „Twitch“ buvo užblokuotas.
Netrukus po to, kai užpuolė Ukrainą, Maskva uždraudė kritikuoti savo kariuomenę ir nuo to laiko sulaikė tūkstančius oponentų.
Rusijos teismai už žurnalistų komentaruose, socialiniuose tinkluose ar net eilėse išsakytą kritiką skiria griežtas bausmes.
19:22 | Maskvos policija sulaikė turistą, dėvintį nertinį su Ukrainos simbolika
Antradienį Maskvos centre buvo sulaikytas turistas iš Irano, dėvėjęs prekinio ženklo „Balenciaga“ nertinį su ant jo pavaizduota Ukrainos vėliava, trišakiu ir kvietimu padėti be namų likusiems ukrainiečiams, praneša platformos „Telegram“ naujienų kanalas „ASTRA“.
Trisdešimtmetis turistas buvo nugabentas į Kitai gorodo policijos nuovadą, kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl Rusijos armijos „diskreditavimo“. Administracinė byla buvo perduota Maskvos teismui.
Vėliau paaiškėjo, kad teisme iranietis buvo pripažintas kaltu dėl rusų armijos „diskreditavimo“ ir jam skirta 50 000 rublių (560 JAV dolerių) bauda.
„ASTRA“ atkreipia dėmesį, kad rūbų prekinis ženklas „Balenciaga“ 2022 m. prisijungė prie platformos „United24“, kuri renka pagalbą Ukrainai, o firmos „Balenciaga“ kūrybinis direktorius Demna Gvasalia tapo platformos „United24“ ambasadoriumi. Tuo pat metu šis prekinis ženklas sukūrė nertinį su ukrainietiška simbolika, o visos jo pardavimo pajamos yra skiriamos platformai „United24“ namų netekusiems ukrainiečiams padėti.
18:30 | Zelenskis atvyko į Katarą aptarti Ukrainos vaikų grąžinimą iš Rusijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Katarą aptarti ukrainiečių vaikų grąžinimo iš Rusijos ir kitų klausimų, pranešė jis socialiniuose tinkluose.
„Kataras padeda Ukrainai grąžinti Rusijos pagrobtus vaikus. Aptarsime šias pastangas“, – sakė V. Zelenskis, pranešdamas apie derybas su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu).
Maskva kaltinama, kad per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą prievarta vežė ukrainiečių vaikus į Rusiją ir jos okupuotas teritorijas, o Kremliaus pareigūnė Marija Lvova-Belova yra ieškoma Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) dėl su tuo susijusių kaltinimų.
Nuo 2023 metų liepos Kataras padėjo sugrąžinti dešimtis Ukrainos vaikų.
18:03 | Spaudimas Vokietijos valdžiai: Rusijos pinigus saugote labiau už savo mokesčių mokėtojų
Vokietijoje ekspertai paragino šalies valdžią konfiskuoti Rusijos aktyvus šalyje ir perduoti gautas lėšas Ukrainos reikmėms.
Jų teigimu, dabar Ukrainai padeda vokiečių mokesčių mokėtojai, o rusų pinigai yra kažkodėl neliečiami.
17:45 | Kinijoje viešintis Ukrainos pareigūnas ragina Pekiną prisijungti prie taikos konferencijos
Pekine viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas trečiadienį paragino Kiniją dalyvauti šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė Kyjivo ministerija.
„Ukrainos pusė išreiškė viltį, kad Kinijos dalyvavimas renginyje bus gera proga praktiškai prisidėti siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – nurodė ministerija, pranešdama apie užsienio reikalų viceministro Andrijaus Sybihos vizitą.
17:10 | Rusai dronu atakavo lengvąjį automobilį Nikopolyje
Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo lengvąjį automobilį Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste.
Tai trečiadienį feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Nikopolyje užsidegė lengvasis automobilis, į kurį pataikė priešo bepilotis orlaivis“, – rašoma pranešime.
Gaisras užgesintas, žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynyba naktį į trečiadienį numušė 22 iš 27 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų. Jie buvo sunaikinti Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Sumų ir Poltavos srityse.
16:18 | Bidenas Prancūzijoje dalyvaus karo Ukrainoje temdomame D dienos minėjime
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pradėjo valstybinį vizitą Prancūzijoje, kur dalyvaus vadinamosios D dienos minėjime, praėjus 80 metų nuo sąjungininkų išsilaipinimo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupuotos Prancūzijos pakrantėje.
Sąjungininkų – JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados – ekspedicinių pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metinės bus minimos Europą temdant naujam karui – Rusijos invazijai į Ukrainą.
Drauge su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, britų karaliumi Charlesu III ir Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau J. Bidenas ketvirtadienį pagerbs sąjungininkų karius, 1944 metų birželio 6-ąją atidavusius gyvybę už Europos išvadavimą nuo nacių okupacijos.
Karaliui Charlesui III tai bus pirmasis užsienio vizitas po vėžio diagnozės.
Pagrindinis dėmesys teks sąjungininkų karių aukai, bet minėjime dalyvaus ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas bei Italijos prezidentas Sergio Mattarella – tai bus tarptautinio susitaikymo po Antrojo pasaulinio karo ženklas.
J. Bideno lėktuvui nutūpus Paryžiaus Orli oro uoste, JAV vadovą pasitiko prancūzų premjeras Gabrielis Attalis.
J. Bidenas per savo valstybinį vizitą, truksiantį iki sekmadienio, taip pat turėtų pabrėžti, kad Amerika gina demokratiją ir tarptautinius aljansus, taip parodydamas skirtumus tarp jo ir būsimo varžovo rinkimuose Donaldo Trumpo.
Tačiau daugiau dėmesio sulauks Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtas karas Ukrainoje. Į Prancūziją taip pat atvyksta ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis; numatytas jo susitikimas su J. Bidenu.
Jokie pareigūnai iš Rusijos nebuvo pakviesti – Paryžius atšaukė planus priimti žemesnio rango atstovus pripažįstant tuometinės Sovietų Sąjungos indėlį Antrajame pasauliniame kare.
15:54 | Rusų šarvuota technika – vis prastesnės kokybės, Vakarų ginkluotė ją naikina rekordiniu tempu
Per 28 aršių kovų mėnesius rusų kariai neteko apie 4 tūkst. šarvuočių ir pėstininkų mašinų – dviejų tipų šarvuotos technikos, kuri užtikrina kariuomenės judėjimą į priekį karo metu. Vidutiniškai tai yra apie 150 sunaikintų rusų šarvuočių ir šarvuotų pėstininkų mašinų per mėnesį.
„Oryx“ analitikai pažymi, kad praėjusį mėnesį rusų netektys išaugo iki 288 minėtų transporto priemonių. Ekspertas Andrew Perpetua pažymi, kad šie skaičiai – tik iš galimų patikrinti ir patvirtinti vaizdinėmis priemonėmis atvejų, o ne vienos ar kitos šalies atstovų ataskaitų, kurios gali būti netikslios.
„Tai tik tie atvejai, kuriuos mes galėjome pamatyti ir paskaičiuoti“, – cituojamas jis „Unian“.
„Avdijivkos griuvėsių apylinkėse ukrainiečiai dislokuoja geriausias mašina, o rusai – prasčiausiais. Kai ukrainiečių ir rusų mašinos susiduria, rusai patiria didelių nuostolių“, – aiškina ekspertas.
Teigiama, kad amerikiečių perduotos šarvuotos mašinos „M2 Bradley“ labai efektyviai naikina rusų siunčiamą sovietinę karinę techniką.
Anksčiau karo eigą tyrinėjantys apžvalgininkai pastebėjo, kad rusai į šturmus pradėjo siųsti karius ant motociklų, kurie itin yra pažeidžiami prieš ukrainiečių dronus.
14:43 | 50 mlrd. dolerių Ukrainai – už juos JAV prašo ES įvesti neribotas sankcijas Rusijai
„Financial Times“ skelbia apie JAV sąlygą Europos Sąjungai. JAV žada Ukrainai paskolinti 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų), jei ES neribotam laikui pratęs sankcijas Maskvai.
JAV pasiūlymas išdėstytas ES diskusijų dokumente, su kuriuo susipažino „Financial Times“. Vašingtonui reikia, jog ES pratęstų sankcijas Rusijos valstybiniam turtui iki karo pabaigos, kad JAV neliktų neatgavusi paskolos.
Tačiau tokiam sprendimui turėtų pritarti Bendrijos šalių lyderiai, įskaitant Vengrijos prezidentą Viktorą Orbaną, kuris saugo savo įprastą veto teisę sprendimams dėl sankcijų.
Vašingtonas siekia susitarimo prieš kitą savaitę Italijoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame tikimasi, kad finansavimo mechanizmas, paremtas pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto, bus pagrindinis paramos Ukrainai elementas.
Tačiau Vašingtonas bet kokią tokią paskolą teiktų su sąlyga, kad Bendrija garantuos, jog „ES laikomos Rusijos centrinio banko lėšos bus įšaldytos tol, kol Rusija sutiks sumokėti už Ukrainai padarytą žalą“, teigiama dokumente.
14:04 | Rusai vėl apšaudė Donecko sritį: vienas žmogus žuvo, dar penki buvo sužeisti
Trečiadienio rytą okupantai rusai vėl apšaudė Donecko sritį. Vienas žmogus žuvo, dar penki civiliai buvo sužeisti. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„1 žmogus žuvo ir 5 buvo sužeisti – tai rytinio Donecko srities apšaudymo padariniai... Nerizikuokite savo gyvybe ir sveikata! Evakuokitės laiku!“ – parašė srities vadovas.
Jis patikslino, kad Torecko bendruomenės Pivničnės gyvenvietėje rusai pražudė vieną žmogų ir sužeidė dar keturis civilius. Apgadinta ir parduotuvė.
13:32 | Rusai ne juokais išsigando naikintuvų F-16 – Europos šaliai ėmė grasinti branduoliniu smūgiu
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pasiūlė numesti branduolinę bombą ant Nyderlandų, kad Europa „pultų ant kelių“. Nors jis tiesiogiai nepasakė, kas slypi už jo agresijos, tikėtina, kad taip rusas reaguoja į Nyderlandų pareiškimą, jog Ukraina jai suteiktais F-16 naikintuvais galės atakuoti karinius objektus Rusijoje.
13:06 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 280 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 5 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 513 700 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 806 tankų (+12), 15 036 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 13 385 artilerijos sistemų (+40), 1 092 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 830 oro gynybos priemonių (+3), 357 lėktuvų (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 10 805 dronų (+39), 2 270 sparnuotųjų raketų (+2), 27 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 18 297 automobilių (+69), 2 223 specialiosios technikos vienetų (+12).
12:32 | Rusai smogė kaimui Chersono srityje, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba
Rusijos kariuomenė smogė Chersono srities Inhuleco kaimui, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, nukentėjo du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė atakavo Inhuleco kaimą. Per humanitarinės pagalbos dalijimą nuo priešo smūgio nukentėjo du vyrai, 58 ir 47 metų amžiaus“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, medikai teikia jiems pagalbą.
12:03 | JAV pasimokė iš savo klaidos: papildomai aprūpins Ukrainą, tikisi, kad ji pereis į puolimą
„Manau, kad artimiausiomis savaitėmis galite tikėtis pranešimo apie tolesnį svarbių pajėgumų tiekimą Ukrainai“, – antradienį pranešė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas, turėdamas omenyje papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
Pasak Joe Bideno patarėjo, Ukraina atsidūrė blogoje padėtyje dėl vėluojančios Amerikos pagalbos. Tačiau šiandien gynybos pajėgos „stiprina linijas“ svarbiausiose vietose ir stabdo okupacinių pajėgų veržimąsi į šiaurę nuo Charkivo.
„Per pastarąsias kelias dienas ir savaites tokiu mastu ir tokiais kiekiais į mūšio lauką atkeliaujantys ginklai paveikė padėtį fronte“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Kaip pridūrė J. Sullivanas, Vašingtonas tikisi, kad galiausiai Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebės ne tik išlaikyti gynybą, bet ir pereiti į puolimą.
11:27 | Parodė ukrainiečio, išbuvusio Rusijos kalėjimuose dvejus metus, nuotraukas: lyg pabuvojęs nacių koncentracijos stovykloje
Ukrainiečių pagalbos projektas „Noriu gyventi“ paviešino ukrainiečio kario Romano Horilyko – buvusio Černobylio atominės elektrinės gynėjo, kurį dar 2022-ųjų pradžioje rusai pagrobė ir neteisėtai įkalino, nuotraukas. Vyras iš nelaisvės mainų dėka buvo paleistas gegužės 31-ąją.
11:02 | Kyjivas sveikina JAV viceprezidentės K. Harris dalyvavimą Ukrainos taikos susitikime
Kyjivas trečiadienį sveikino Vašingtono pranešimą, kad būsimame Ukrainos taikos susitikime dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris.
Anksčiau Kyjivas ragino atvykti JAV prezidentą Joe Bideną.
„Svarbios naujienos – patvirtinta, kad JAV viceprezidentė Kamala Harris dalyvaus Taikos viršūnių susitikime, vyksiančiame birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
10:37 | Ukrainos oro pajėgos naktį sunaikino 22 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 22 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį atakavo 27 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Kursko srities ir okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė 22 dronus virš Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Sumų ir Poltavos sričių.
09:59 | Žiniasklaida: Putinas renginiuose pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę
Karo Ukrainoje iniciatorius Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas, atsižvelgdamas į Federalinės saugumo tarnybos rekomendaciją, 2023 m. pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę viešuose renginiuose.
09:26 | S. Lavrovas: Prancūzijos kariniai instruktoriai Ukrainoje būtų teisėtas Rusijos taikinys
Prancūzijos kariniai instruktoriai Ukrainoje būtų teisėtas taikinys Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Jis tai pasakė lankydamasis Afrikoje, per bendrą spaudos konferenciją su Kongo Respublikos užsienio reikalų ministru Jeanu Claude'u Gakosso.
„Kalbant apie prancūzų instruktorius, manau, kad jie jau yra Ukrainos teritorijoje, – sakė S. Lavrovas. – Nepriklausomai nuo jų statuso, kariniai pareigūnai ar samdiniai yra teisėtas mūsų ginkluotųjų pajėgų taikinys.“
09:17 | Ruošiasi „neišvengiamam smūgiui“ – užfiksavo, kokių veiksmų prie Krymo tilto ėmėsi įbauginti rusai
Partizanų judėjimas „Ateš“ užfiksavo, kaip Rusija ruošiasi galimiems išpuoliams prieš Krymo (Kerčės) tiltą. Partizanų teigimu, rusai prie tilto pastatė senas baržas, kad apsaugotų jį nuo dronų smūgių. Rusai prie tilto taip pat perkelia papildomas priešlėktuvines sistemas, jų buvimo vietos užfiksuotos.
„Tai rodo, kad ruošiamasi neišvengiamam smūgiui jų karinei logistikai“, – savo „Telegram“ kanale rašo „Ateš“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė ne vieną smūgį Kryme. „Bild“ rašo, kad ukrainiečiai ruošiasi sunaikinti Kerčės tiltą.
08:50 | Rusai praėjusią parą sužeidė keturis Donecko srities gyventojus
Praėjusią parą, birželio 4-ąją, okupantai rusai sužeidė keturis Donecko srities gyventojus.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
08:12 | NATO vadovas kritikavo Kiniją, nusprendusią boikotuoti konferenciją dėl taikos Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti.
Pasak J. Stoltenbergo, Kinijos nedalyvavimas nestebina, nes Kinija ne tik nepasmerkė invazijos, bet prieš pat ją prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė susitarimą, žadantį vienas kitam neribotą partnerystę.
07:34 | „Taikos deryboms dar ne laikas“: 3 scenarijai, kaip gali baigtis karas Ukrainoje
Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“.
07:00 | Baltieji rūmai: J. Bidenas ateinančiu metu du kartus susitiks su V. Zelenskiu
JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę Normandijoje, Prancūzijoje, susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, o po to abu lyderiai dar kartą pasimatys Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikime Italijoje ir aptars Kyjivo kovą su Rusijos invazija, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
Apie tai pranešta po to, kai J. Bidenas sulaukė kritikos dėl savo sprendimo praleisti artėjantį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje. Vietoj to jis pasirinko dalyvavimą rinkiminės kampanijos lėšų rinkimo renginyje, kurį rengia tokios Holivudo žvaigždės kaip George'as Clooney ir Julia Roberts.
