Redakcija rekomenduoja

Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Paūmėjus sveikatai ar patyrus traumą ir išsikvietus greitąją medicininę pagalbą, nenustebkite, jei atvykus į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali tekti susimokėti už gautas medicinines paslaugas. Taip nutiks, jei priėmime gydytojai nustatys, kad jums reikalinga neskubi medicininė pagalba, o sveikatos būklė nekelia pavojaus gyvybei ar rimtų sveikatos komplikacijų.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – nematomas, bet kelia labai didelį pavojų. Skaičiuojama, kad dėl ilgalaikio jų poveikio Lietuvoje vidutiniškai miršta 77 asmenys 100 tūkst. gyventojų. Gydytojai gi įspėja, kad augantis oro užterštumas stipriai prisideda prie ligų paūmėjimo ir išsivystymo.  Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis dėl pablogėjusios sveikatos vakar, besilankant knygų mugėje, buvo išvežtas į Santaros klinikas. Kaip buvo pranešta, jis šiandien dar lieka klinikose, profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis, poetas, prozininkas, dramaturgas papasakojo, kokia yra jo tėčio būklė bei ateities planai. Vytautas V. Landsbergis patikino, kad jo tėtis atsidūrė ligoninėje dėl širdies ritmo sutrikimų.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Dešimtims tūkstančių vairuotojų šiuo metu yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones dėl pasibaigusio medicininės pažymos galiojimo. Tačiau nenustebkite, jei, net ir turėdami galiojančią sveikatos pažymą, vieną iš turimų kategorijų prarasite.  Iki šiol vairuotojams mėgėjams iki 65 metų sveikatos patikrą reikia atlikti kas 10 metų, o nuo 66 iki 79 – kartą per penkerius metus, tuo metu vyresniems nei 80 – kas dvejus metus.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Slenkant paskutinėms kalendorinės žiemos dienoms, klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis praneša, kokie orai laikysis žiemos pabaigoje ir kokie užklups pavasariui prasidėjus. O štai etnologas Libertas Klimka atkreipia dėmesį, kokius ženklus apie pavasarį rodo gamta.   A. Bukantis pabrėžia, kad artėjant pavasario lygiadieniui, kuris bus kovo 20 d., ilgėja dienos.

Europarlamentaras Petras Gražulis gyvena įspūdžiais iš Vašingtono. Savaitgalį politikas dalyvavo didžiausiame respublikonų suvažiavime, kuriame iš arti išvydo Donaldą Trumpą, viceprezidentą J. D. Vance'ą, milijardierių Eloną Muską ir kitas ryškiausias asmenybes. P. Gražuliui netgi pavyko sudalyvauti uždarame renginyje.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša apie Lietuvą pasiekusius šiltesnius orus ir kiek jie laikysis. Taip pat įspėja apie šią savaitę užklupsiančią šlapdribą.  „Sveiki visi šią šviesią, pavasariu dvelkiančią žiemos dienelę.

Vyresni gyventojai, kurie nebenori dirbti arba tiesiog negali susirasti darbo, eina į išankstinę pensiją. „Sodra“ skaičiuoja, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja, o šios pensijos dydis siekia daugiau nei 500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai išėjo į išankstinę pensiją. „Neseniai praradau darbą, ieškojau kito. Tačiau vietoje darbo nusprendžiau pasirinkti išankstinę pensiją.

Teisiamųjų suole vilnietė Regina atsidūrė dėl smurto protrūkio Vilniaus oro uoste. Ten moteris atsidūrė vedama nuojautos, kad dukros sutuoktinis yra neištikimas. Lėktuvas nusileido, o Reginos žentas iš tiesų paskrido iš atostogų su kita moterimi. Nepatenkinta tokia situacija, uošvienė susikibo su žento meiluže. Moteris jai išrovė kuokštą plaukų. Toks Reginos padarytas sužalojimas ekspertų buvo įvertintas kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.

Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.

Žalieji aktyvistai, siūlydami išvengti automobilių spūsčių Vilniaus miesto centrinėje dalyje, siūlo įvesti spūsčių mokestį. Nors tai kol kas yra tik siūlymas, keliautojas ir „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius pamąstė, ar toks įsigaliojimas būtų naudingas bei pasidalino spūsčių padėtimi sostinėje. V. Milius pastebėjo, kad dėl šio pasiūlymo daug kas yra neaišku. Reikia labai atkreipti dėmesį, kurios vietos ar automobiliai bus apmokestinti.

Pieno produktai – tik be laktozės, kuo mažiau riebalų, jokių bulvių ar ankštiniai vietoj mėsos: šiandien net jokios išskirtinės mitybos nepropaguojantis žmogus kartais jaučiasi pasiklydęs, kokį maistą rinktis sveikiau. Į virtuvę ne tik įpučiamos vis kokios naujos mados, bet išsigryninti savo lėkštės raciono nepadeda ir skirtingos specialistų ir net mokslininkų įžvalgos.

Pašonėje vykstantis rusų pradėtas karas prieš Ukrainą ne vieną lietuvį privertė susimąstyti, kas vyktų su jo pinigais bankuose, jei karas prasidėtų pas mus. Daug kas baiminasi, kad išsigryninti pinigų pavyktų tik daliai gyventojų, kadangi bankomatuose tiesiog neužtektų grynųjų. O atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė galbūt neveiktų išvis.

Šiuo metu būtinasis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje siekia 34 metus, o 2027 m. pasieks 35 metus. Tačiau net ir dirbant visus metus vienų metų stažo galima ir nesukaupti, jei asmuo uždirba mažiau nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vieni stažo metai senatvės pensijai gauti įgyjami, jeigu per metus socialinio draudimo įmokų buvo sumokama nuo dvylikos tais metais nustatytų MMA (šiemet t. y. 1038 eurai). Vis tik ne visų darbuotojų atlyginimai šią sum...

UAB „Grinda“ socialiniuose tinkluose dalinasi neįprastu šios žiemos reiškiniu – pastarąją parą sostinėje buvo fiksuotas betarpis snygis. Dėl susidariusių oro sąlygų, „Grinda“ taip pat įspėja vairuotojus ir miesto gyventojus išlikti budriais, atsargiai vairuoti ir atlikti kitus žingsnius. Apie netikėtą šios žiemos reiškinį UAB „Grinda“ pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurioje teigė, jog dėl betarpio snygio, „Grindos“ darbuotojai dirbo kone visą parą.

Po žiemiškų orų savaitės pabaigoje laukia permainos. Kaip skelbia sinoptikė Elvyra Latvėnaitė, savaitgalį ims šilti, sniegą keis šlapdriba arba lijundra, o kitos savaitės pradžioje žiema, tikėtina, baigsis.  Šiomis dienomis žiemiškus orus į Lietuvą atnešė ciklono slėnis iš rytų. Antradienį taip pat jausis jos įtaka: pasnigs, vėjas pasisuks į šiaurės vakarus ir stipriau papūs.

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša įsitikinęs, kad buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nedirbo Lietuvos kariuomenės naudai. Anot jo, tam įtakos galėjo turėti ir tas faktas, kad V. Rupšys nuslėpė tarnavęs sovietinėje Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje, kurią baigę absolventai dažnai dirbdavo sovietiniais žvalgybos agentais. Be to, pasak K. Rimšos, buvęs kariuomenės vadas norėjo sunaikinti Šaulių sąjungą ir mūsų Specialiųjų operacijų pajėgas.

Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.

Lietuvos valdžia kalbasi su Europos Komisija, kad ši leistų valstybei skolintis daugiau nei leidžia tarptautinės taisyklės, jei pinigai būtų skiriami gynybai. Pinigų ieškoma ir valstybės viduje. Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad per porą savaičių koalicijos partneriams pateiks galimus finansavimo šaltinius, pakeitimus mokesčių sistemoje.  Puse lūpų valdantieji užsimena apie pokyčius gyventojų pajamų mokesčio taikyme, kitokį nekilnojamojo turto mokestį.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova.

Jau kurį laiką kylant aistroms ir diskusijoms dėl Lietuvoje išaugusių maisto produktų kainų, socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė lyginti Prancūzijos ir Lietuvos kainas. Komentatoriai ironizuoja, jog internetu užsisakyti prekes iš Prancūzijos būtų pigiau, nei apsipirkinėti Lietuvoje, kiti rašo apsipirkinėjantys tada, kai sulaukia nuolaidų.  Pigiausių prekių maisto krepšelio Lietuvoje kaina pabrango 5 eurais nuo praėjusių metų sausio.

Vasario 9 d. dingusi Evelina Gaulienė vis dar nerasta, tačiau ketvirtadienį vakarop Trakų rajone aptikti, kaip įtariama, jos drabužiai, asmeniniai daiktai. Tai kiek koreguoja paieškos veiksmus: tarnybos dabar labiausiai koncentruojasi į apylinkes ties Valų kaimu.  „Policija vykdo paieškos veiksmus ir toliau. Kaip ir vakar buvo skelbta, prie upės buvo rasti [E. Gaulienės] asmeniniai daiktai ir dokumentai.

Sinoptikai skelbia naujausią prognozę, kokių orų sulauksime artimiausiomis dienomis. Penktadienį daug kur nedidelis sniegas. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–5 laipsniai šalčio. Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, dieną šiaurinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 6–11, kai kur 12–14 laipsnių šalčio, dieną bus 1–6 laipsniai šalčio. Sekmadienį vietomis silpnai pasnigs.

Pastaruoju metu vis nusiskundžiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje nėra gerbiama. Esą, kol žmones ar maistą vežiojantiems svetimšaliams leidžiama nė žodžio nepratarti lietuviškai, darbdaviai reikalauja užsienio kalbų iš lietuvių, kad jie aptarnautų užsieniečius, kurie gyvendami čia lietuvių kalbos nesivargina išmokti. Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus.

Paprastai, turint nekilnojamojo turto (NT) ir jame leidžiant gyventi kitiems, tikimasi, kad jie už sunaudotą vandenį, dujas ar elektrą susimokės. Taip pat daug kas galvoja, kad su savo turtu gali daryti, ką nori, pvz., atjungti šildymą ar ten gyvenančius žmones tiesiog iškraustyti. Tačiau taip būna ne visada.

Vilniaus oro uoste praeitą savaitę atsidarė naujasis keleivių išvykimo terminalas. Daugeliui keliautojų jau teko eiti pro šią naują erdvę, tačiau keletas asmenų liko nepatenkinti dėl tam tikrų nesklandumų. Egzistuoja ir kita dalis žmonių, kurie nesutinka su šiais pasisakymais ir džiaugiasi nauju ir modernesniu įrengimu. Socialinėje erdvėje, feisbuke, viena moteris pasidalino savo patirtimi, kaip jai sekėsi keliauti iš naujai atsidariusio Vilniaus oro uosto terminalo.

Tęsiantis viešiems ginčams dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, pirmadienio rytą Vyriausybėje posėdžiavo koalicinė taryba. Premjeras Gintautas Paluckas po posėdžio teigė, kad nepaisant R. Žemaitaičio retorikos, koalicija „dirba toliau ir yra tvari“. Pasak premjero, per posėdį koalicinės tarybos nariai išreiškė savo emocijas, aptarė partnerių anksčiau išsakytus pasisakymus.

Ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. O jeigu institucijos laiku pinigų negauna, tuomet juos tiesiog nurašo nuo sąskaitos. Kartais žmogui iš anksto net nežinant. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 209,5 tūkst. savarankiškai mokėti sveikatos draudimo (PSD) įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių, kurių skola didesnė nei 3 eurai. Bendra jų skolos suma – 261,5 mln. eurų.

Pastarieji įvykiai Lietuvoje, kai vairuotojai padarę eismo įvykį pasišalina iš įvykio vietos, kelia klausimų, kodėl taip vyksta ir ko siekia žmonės bėgdami. Policija fiksuoja tokius atvejus tūkstančiais, o psichologai paaiškina, kad dažnai žmones užvaldo baimė, šokas ar net primityvūs išgyvenimo instinktai. Vienas paskutiniųjų atvejų įvyko vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kai automobilis mirtinai sužalojo 77 metų moterį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Vilniaus gyventojus papiktino galimai pavojingas Vilniaus viešojo transporto autobuso vairuotojo elgesys. Viename užfiksuotame vaizdo įraše tvirtinama, jog Vilniuje kursuojančio 68 autobuso vairuotojas veždamas keleivius galimai tuo pat metu naudojosi ir savo mobiliuoju įrenginiu. Maršrutą kuruojančios UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai teigia, kad galimai pažeidimą padaręs vairuotojas yra identifikuotas, o sprendimą dėl drausminių priemonių priims vairuotojo vadovas.

Keletas Lietuvos mokyklų savo bendruomenės nariams – tėvams – išsiuntė pranešimus, primenančius apie naują tvarką karo prievolei 17-mečiams jaunuoliams. Tačiau kai kurie gyventojai, gavę šiuos laiškus, išsigando ir ėmė manyti, kad tai gali būti sukčių bandymas išvilioti duomenis. Socialiniuose tinkluose netrukus pasirodė įspėjimai nepasirašyti ir nepildyti jokių anketų, kol nebus gauta oficiali informacija, o žmonės ragino būti itin atsargiems.

Vyresnio amžiaus darbuotojai pastebi, kad susirasti darbą Lietuvoje darosi vis sunkiau. Anot jų, kai kuriems darbdaviams 40 metų sulaukę darbuotojai jau tampa per seni. Nors diskriminacija dėl amžiaus negalima, specialistai pastebi, kad darbdaviai ją geba paslėpti. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad dažnai darbdaviai diskriminacijos net nebando slėpti.

Artimiausią naktį Lietuvoje vyraus debesuotas dangus, daug kur bus kritulių – tai bus ir menkas lietus arba smulkios drėgnos snaigės, vietomis lijundra, plikledis ir rūkas. Dieną irgi vyraus debesuotas dangus, daug kur visokie negausūs krituliai, vietomis silpna lijundra ir rūkas. Žemiausia temperatūra šiąnakt bus nuo 1 iki 3 laipsnių šilumos, tačiau vietomis, daugiausia šalies rytuose, bus nuo 1 iki 3 laipsnių šalčio.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjęs, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis yra sukaupęs patirtį ne tik dirbdamas gydytoju, bet ir anksčiau užimdamas svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose. Jis naujienų portalui tv3.lt davė interviu, kuriame pasidalino, koks iš tikrųjų yra dabartinis JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) prezidentas, kokios baigties tikėtis Rusijos karo Ukrainoje ir kokia ateitis, jo manymu, laukia visos Europos bei Lietuvos piliečių.

Artimiausios dienos numatomos miglotos ir su krituliais, tačiau savaitgalį orai pasikeis. Nors nebus kritulių, paspaus šaltukas, ypač naktimis. Pasak sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, šiaurėje ir šiaurės vakaruose, laikosi ir vis dar stiprėja gana audringų ciklonų sistema, pasiekdama Jungtinę Karalystę ir Skandinaviją. Virš Atlanto ant banguoto atmosferos fronto užsisuko nedidelis ciklonas Kevin.

Kasmet tūkstančiai gyventojų laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Daugelį metų Kelių eismo taisyklės (KET) nesikeičia, tačiau vis mažiau vairuotojų egzaminus išlaiko. Jeigu 2017 m. iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminus išlaikė 57 proc. visų laikiusių, tai pastaraisiais metais šis dydis vos viršija 40 proc. Dėl praktinio egzamino padėtis dar prastesnė. Ją iškart išlaikančių sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc.

Sekmadienį buvo rastas nuo praėjusio trečiadienio Norvaišių kaime dingusios 3 vaikų mamos kūnas. Tragiškai pasibaigusiose paieškose dalyvavęs „K9 paieška“ savanorių organizacijos vadovas Jurijus Aleksandrovas sutiko pasidalinti daugiau detalių, kaip buvo organizuojama dingusiosios paieška. Pašnekovas taip pat papasakojo ir kokių veiksmų reikėtų imtis dingus artimajam. J. Aleksandrovas dalinasi, kad pagalbos prašymo dėl dingusios 3 vaikų mamos organizacija gavo dar penktadienį.

Sinoptikė praneša, kad Lietuvą pasiekė ciklonas Julian, atnešęs kritulius, tačiau netrukus trumpam sulauksime kiek sausesnių orų. Savaitės antroje pusėje šals, pūs stipresnis vėjas, pasnigs. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad virš Vidurio ir Vakarų Europos įsitvirtino du anticiklonai Caroline ir Dilan, kurie atnešė ramius, sausus orus. Rytinę Baltiją ir Lietuvą pasiekė drėgnesnis ciklonas Julian.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.