• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2025 metai – ekspertai atskleidžia, kas laukia Ukrainos

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova. Vėliau laidoje kalbėjo ir buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova. Vėliau laidoje kalbėjo ir buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

REKLAMA

L. Kojalos nuomone, D. Trumpas jau anksčiau yra sakęs, kad vienas iš jo pagrindinių tikslų buvo pasikalbėti tiek su Ukrainos, tiek su Rusijos šalies vadovais, ką jis ir padarė. Tiesa, kalbėti apie kažkokią aiškiai numatomą strategiją, dar būtų per anksti.

„Labai daug yra informacijos, triukšmo, atskirų pareiškimų. Ne itin daug yra turinio, kuris galėtų, leistų prognozuoti, bent jau nuspėti tam tikras artimiausio laikotarpio gaires.

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, pats faktas, kad įvyko skambutis V. Putinui, tarsi iliustruoja, kad jo izoliacija, bent jau iš Jungtinių Valstijų perspektyvos, baigėsi. Aišku, tuo mes galėjome tikėtis. D. Trumpas labai aiškiai indikavo, kad tai bus vienas jo pagrindinių tikslų ir tai nutiko. Skambutis buvo pirma V. Putinui, vėliau V. Zelenskiui.

REKLAMA

Na, diplomatiškai tai, ko gero, nėra labai palanku Ukrainos pusei, bet vėlgi tame yra daug triukšmo, daug nerimą keliančių signalų, daug skambių pasisakymų socialiniuose tinkluose, nedaug dalykų, ant kurių galėtume kabintis svarstydami, kokios gi bus tų derybų realiosios gairės ar netgi koks buvo apskritai D. Trumpo ir V. Putino pokalbio tikrasis turinys.

Kitaip tariant, kokią poziciją atstovavo, kokius principus pabrėžė ir kokias raudonąsias linijas potencialiai nubrėžė D. Trumpas, kalbėdamas su V. Putinu. Tai iš taktinės perspektyvos vertinant, manau, šita situacija tikrai V. Putinui yra palanki.

REKLAMA
REKLAMA

Apie strategiją tikrai kalbėti dar yra ankstoka ir aš manau, kad mes tikrai ko turėtume vengti, tai eilinės diskusijos apie Molotovo–Ribentropo paktą, nes turbūt tiek kartų naudotų istorinės analogijos, kiek mes naudojame šią per pastarąjį dešimtmetį, na, tikriausiai nėra kitos. Ir kiekvienam skambučiui, ir kiekvienam įvykiui suteikti tokį svorį, aš manau, kad tiesiog yra per ankstyva“, – teigė ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2025 m. kupini nepasitikėjimo Ukrainai

D. Makarova, paklausta, ar Kijevas irgi savo rytą pradeda nuo D. Trumpo žinių, ji atsakė, kad Ukraina pradeda savo dieną nuo žinių apie daug žiauresnius įvykius. Apskritai, 2025 m. yra didelio nepasitikėjimo ir neprognozuotumo metai, kas pašnekovę labiausiai liūdina ir neramina.

„Na, Kijevas ir Ukraina visą laiką pradeda savo rytą nuo žinių, kadangi pas mus tai miestai apšaudomi, tai šakedai, tai bonai. Vienu žodžiu, nuo naujienų niekur nedingsi, nes pasaulis keičiasi ir labai greitai. Ir kas yra gal liūdniausia, nes mums 2024 metus žadėjo sunkius ir aišku tas pusmetis, kada frontas nesuiro ir išsilaikė mūsų kariuomenė, ir mes paskui truputėlį atsikvėpėme.

REKLAMA

O, pasirodo, su D. Trumpo atėjimu mums tie 2025-ieji metai yra netikrumo, ir nepasitikėjimo laikotarpis, kadangi mes nežinome, ko laukti. Ir paskutinės naujienos, nes aš šiandien ryte, kai ėjau į žinių portalą, tai pasakius, na, yra labai liūdna.

Pats pagrindinis – tai yra D. Trumpo asmeninis pareiškimas, kad jis paskambino. Vienu žodžiu, suprantat, kokia stipri pozicija. Jeigu tu skambini žmogui, kuris yra nusikaltėlis, kuris yra tiek nužudęs žmonių, sugriovęs miestų“, – komentavo „Dienos klausimas“ laidoje ji.

REKLAMA

Šioje situacijoje laukti būtų didžiausia kvailystė

„Žinių radijo“ laidos tiesioginio eterio metu paskambino klausytojas Raimundas, kuris išsakė savo nuomonę ir kokia jo nuotaika yra šiuo metu, sureagavus į dabartinę situaciją. Jis šiek tiek prieštaravo L. Kojalos prieš tai išsakytoms mintims.

„Dvejopą emociją jaučiu. Akivaizdu, kad amerikiečiai nori paaukoti Ukrainą šitoje situacijoje. Tai yra akivaizdžiau, negu akivaizdu. Man labai keista ir aš labai paprieštarausčiau L. Kojalos nuomonei, kad čia dabar yra tik kalbos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palaukiam, kol ten kažkokie faktai atsiras. Tai jeigu mes lauksime ir bus paaukota Ukraina, mes galime greitai sulaukti tankų Vilniuje ir tada jau nieko nepadarysime.

Šitoje situacijoje laukti būtų pati didžiausia kvailystė ir turėtų lyderiai tiek Europos ir tos pačios Lietuvos rūpintis savo saugumu ir dirbti tuo klausimu labai stipriai ne tiek dėl Ukrainos, tiek dėl mūsų pačių saugumo.

Negalime laukti, negalime sėdėti ir žiūrėti, kas bus. Mes turime dirbti tuo klausimu ir dirbti stipriai. Laukti nėra kada. Tokia mano nuomonė“, – apžvelgė naujausių įvykių svarbą klausytojas.

REKLAMA

Pasak politologo, turime koncentruotis į tai, ką galime padaryti patys

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas toliau mąstė, kad tam tikri dalykai skaitytojams atrodo akivaizdūs, tačiau jam dar nėra. Jis neslėpė, jog Europa išties turi silpnumo požymių, o dabar atsiduriame tokioje padėtyje, kada ypatingai esame priklausomi nuo JAV.

„Na, yra žmonėm akivaizdu. Man tai nėra akivaizdu, gal jie yra geriau informuoti apie kai kuriuos dalykus, bet aš šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį į antrąją pasisakymo dalį, kuri aš manau, kad yra labai teisinga. Tas žvilgčiojimas per petį ir žiūrėjimas, ką daro D. Trumpas yra Europos silpnumo požymis.

REKLAMA

Aš manau, kad mes turėtume orientuotis ir koncentruotis į tai, ką galime padaryti patys. Ir tos politinės lyderystės, norint išnaudoti mūsų stipriąsias puses, tikrai šiuo metu stinga. Iš esmės be Emanuelio Makrono (Prancūzijos prezidento) iniciatyvos kalbėtis su Jungtine Karalyste ir kai kuriomis kitomis valstybėmis dėl to, kad galbūt Europos kariai turi viena ar kita forma atsidurti Ukrainoje, galbūt saugumo garantijos turi būti suteiktos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiai šaliai mes tokių, na, geopolitinių iniciatyvų iš esmės neturime ir tai reiškia, kad atsiduriame situacijoje, kai esame visiškai priklausomi nuo to, ką nusprendžia daryti Jungtinių Valstijų prezidentas. Ir aš manau, kad jeigu mes ir toliau žaisime tą žaidimą, žiūrėsime, ką daro JAV ir laikysime save aukomis, arba laimėtojais, jeigu tie sprendimai mums bus palankūs, tuomet bet kuriuo atveju artėsime prie tos situacijos, kai Europa bus tik pereinamasis kiemas.

REKLAMA

Aš nenoriu kalbėt tiesiogine to žodžio prasme, nes Ukrainos didvyriška gynyba įrodo, kad galima atremti net ir brutaliausias atakas, kad ir kaip brangiai tai kainuotų, bet vis tiktai politine prasme Europa gali tapti zona, virš kurios praskrenda lėktuvai į Maskvą ir į Vašingtoną ir ten yra priimami svarbiausi sprendimai“, – dalinosi L. Kojala.

 

Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite klausyti čia:

L.Kojala, kiek per visą karo propagandos laiką gavai iš USAID???
nesakė "ekspertams kur susikišti savo "atskleidimus" ?
Kaimo bobutės sapalionės.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų