Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.
Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos. Jis pažymėjo, kad jei įstojimas į NATO užtruks „metus ar dešimtmečius, tegul jie (Vakarai, – red. past.) mums suteikia branduolinį ginklą“
Visgi, pasak P. Hegsetho, sprendimą, ar suteikti Ukrainai branduolinių ginklų, priima D. Trumpas.
„Branduoliniai ginklai Kyjivui priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo. Nesu čia tam, kad paskelbčiau apie tai, kad yra ar nėra diskusijos [tuo klausimu]. Tai ne mano darbas. Tai yra prezidento darbas“, – pažymėjo jis.
Kartu jis pridūrė: „Kai kurie iš mūsų yra tam, kad padėtų nustatyti tam tikras sąlygas, dėl kurių susitarimas taptų labiau tikėtinas, ir tai aš bandžiau padaryti NATO kontekste“.
Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje ruošiasi susitikti su JAV viceprezidentu
Vokietijoje penktadienį prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kur Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu J. D. Vance'u.
Miuncheno saugumo konferencija – kasmet rengiamas svarbiausias Europoje aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.
Konferencija vyks Kyjivui ir jo sąjungininkams Europoje nerimaujant, kad karas Ukrainoje bus sprendžiamas nepaisant jų nuomonės – po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir susitikti.
Ketvirtadienį D. Trumpo aukščiausio rango pareigūnams surengus kelis susitikimus Europoje, V. Zelenskis perspėjo pasaulio lyderius „nepasitikėti Putino teiginiais apie pasirengimą nutraukti karą“ ir sakė norintis, kad prieš bet kokias derybas Jungtinės Valstijos susitartų dėl „plano, kaip sustabdyti Putiną“.
Kyjivo rėmėjai Europoje baiminasi, kad D. Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti blogą taikos susitarimą, dėl kurio prie jų sienų sustiprėtų V. Putino pozicijos ir jiems tektų padengti didžiąją pokario saugumo išlaidų dalį.
Miunchene susirinksiantys Europos lyderiai, diplomatai ir generolai reiškė didelį susirūpinimą dėl gilėjančios prarajos tarp transatlantinių sąjungininkių ir net dėl pačios tarptautinės tvarkos, nusistovėjusios po Antrojo pasaulinio karo.
Naujoji JAV administracija leido suprasti, kad Ukraina turės atiduoti Rusijai teritorijų ir kad Ukrainos narystė NATO yra „nepraktiška“.
Sąjungininkus Europoje pribloškė tiesmuki pareiškimai, kad ateityje užduotis padėti užtikrinti saugumą Ukrainoje teks tik jiems patiems. Tai atspindi D. Trumpo poziciją „pirmiausia – Amerika“ ir padidintą dėmesį Kinijai, kaip pagrindiniam strateginiam JAV priešininkui.
Oksfordo universiteto Europos studijų profesorius Timothy Gartonas Ashas rašė: „(Amerikos) žinia Europai dėl Ukrainos buvo gana griežta: tai jūsų problema. Mes padėsime sudaryti susitarimą su Rusija, bet jo priežiūra priklauso nuo jūsų.“
„Tai neabejotinai yra žalia šviesa Putinui išbandyti šią gynybą Ukrainoje, o tai reiškia, kad Ukraina ir Europa vargu ar bus saugios dėl Trumpo sutartos taikos“, – teigė jis.
Su NATO partneriais susitikęs JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paneigė, kad trečiadienį pusantros valandos trukęs D. Trumpo pokalbis telefonu su V. Putinu reiškė Kyjivo išdavystę.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad „bet koks susitarimas už mūsų nugaros nebus veiksmingas“, ir kad „nuolaidžiavimas visada žlunga“.
Primena Čekoslovakiją ir Jaltos konferenciją
V. Zelenskis susitiks su J. D. Vance'u, kuris Miuncheno konferencijoje dalyvaus kartu su valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kurio pirmasis lėktuvas, skridęs į Vokietiją, buvo priverstas grįžti dėl mechaninės problemos.
J. D. Vance'as į Miuncheną atvyko ketvirtadienį ir vizitą pradėjo nuo apsilankymo netoliese esančiame Dachau koncentracijos stovyklos memoriale.
D. Trumpas ketvirtadienį sakė, kad penktadienį Miunchene susitiks Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono „aukšto lygio žmonės“, tačiau Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad Kyjivas neplanuoja jokių derybų su Rusijos pareigūnais ir kad „kol kas ant stalo nieko nėra“.
Karas Ukrainoje yra didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o dėl dramatiškų šios savaitės įvykių pasigirdo įspėjimų su grėsmingomis istorinėmis nuorodomis.
K. Kallas pavartojo žodį „nuolaidžiavimas“, kuris primena tai, kad konferenciją rengiančiame Miunchene 1938-aisiais Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Italija susitarė, jog Čekoslovakija turi atiduoti pasienio regionus nacistinei Vokietijai.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose sveikino „didingą mūsų tautų istoriją“, turėdamas omenyje JAV bei Rusiją ir primindamas, kad abi kartu kariavo Antrajame pasauliniame kare.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad „rusai bando pratęsti po Jaltos konferencijos įsigalėjusį mentalitetą, kai keli žmonės susėda prie stalo ir dalijasi pasaulį“. Jis kalbėjo apie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kryme vykusią JK, Sovietų Sąjungos ir JAV lyderių konferenciją.
Kasmetiniame susitikime Miunchene – Bavarijos žemės sostinėje – užtikrinamas griežtas saugumas. Penktadienį policija buvo padidintos parengties, nes diena anksčiau per taranavimo automobiliu išpuolį mieste buvo sužeista 30 žmonių. Įvykio vietoje buvo suimtas prieglobsčio prašytojas iš Afganistano.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
