Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje anonimu panoręs išlikti asmuo dalinasi, kad iškvietus greitąją pagalbą vyrui, jis buvo išvežtas į ligoninę.
Visgi nuvykus į priimamąjį, jame ligonis buvo paprašytas susimokėti už medicinines paslaugas. Visgi tai, įrašo autoriui pasirodė nelogiška.
„Vyras susirgo, žmogui baisiai laužė kaulus, pakilo temperatūra. Išsikvietė greitąją, priimamajame net nepadarė jokių tyrimų, sakė susimokėk. Ar čia normalu“, – pasipiktinęs gyventojas klausia socialiniuose tinkluose.
Prieš kviečiant pagalbą svarbu įsivertinti savo būklę
Visgi remiantis įstatymais, gyventojai, išsikvietę greitąją pagalbą iš tiesų ne visada gali tikėtis, jog medicininės paslaugoms jiems bus suteiktos nemokamai ir skubos tvarka.
Kaip tv3.lt žurnalistams nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) komunikacijos skyriaus atstovė D. Petravičienė, tais atvejais, kai pacientai kreipiasi į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ne dėl būtinosios medicinos pagalbos ar ūmių būklių ir susirgimų, kurie nekelia pavojaus gyvybei, pacientui yra rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kitu atveju, už gautą gydymą pacientui gali tekti susimokėti.
„Jeigu informavus pacientą apie galimybę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą pagalbą jis vis tiek pageidauja gauti konsultaciją skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, jam gali būti teikiamos mokamos paslaugos.
Gydytojo pareiga – paaiškinti pacientams, kokios paslaugos yra apmokamos iš PSDF, o už ką gali būti prašoma susimokėti“, – komentavo VLK atstovė.
Tiesa, jei žmogus nežino, ar jo sveikatos sutrikimai atitinka realios grėsmės sveikatai kriterijus, D. Petravičienė nurodė, jog tą patikrinti galima keliais būdais.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar simptomai yra intensyvūs, trunkantys ilgiau nei kelias valandas, nepraeina pavartojus vaistų ir panašiai. Be to, kylant abejonių, visada galima pasikonsultuoti ir su savo šeimos ar budinčiu gydytoju“, – teigė VLK atstovė.
Atvejai, kai su greitąją nuvykus į ligoninę gyventojams gali tekti susimokėti, yra numatyti ir VLK parengtame leidinyje „Paciento vadovas“.
„Būtinoji medicinos pagalba suteikiama nedelsiant, kai dėl ūmių sveikatos būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku kelia sunkių komplikacijų grėsmę. Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytojus“, – teigiama leidinyje.
Be to, pabrėžiama, kad būtinoji medicinos pagalba yra teikiama visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, tai reiškia, kad nemokamos pagalbos gali tikėtis, tiek apdrausti Privalomuoju sveikatos draudimu, tiek šio draudimo neturintys.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prireikus, gyventojai pagalbos gali kreiptis į bet kurią Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigą.
„Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Klaipėdoje metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos į šiame mieste esančios ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių“, – rašoma VLK parengtame leidinyje.
Kur reikėtų kreiptis tamsiuoju paros metu, savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu taip pat galite pasitikrinti ir žemiau esančioje nuotraukoje:
Pagalba užsieniečiams kompensuojama keliais atvejais
Būtinoji medicininė pagalba nemokamai gali būti teikiama ir užsienio piliečiams.
Visgi, kaip pabrėžia D. Petravičienė, tokioje situacijoje, kai būtinosios medicininės pagalbos reikia ne Lietuvos piliečiui, ji kompensuojama gali būti tik atitikus tam tikrus kriterijus.
„Vadovaujantis Europos teisės aktais, jei žmogus yra draustas vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių,
Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje ir pateikia draustumą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę“, – vieną iš atvejų paaiškino VLK atstovė.
Tiesa, už valstybės biudžeto lėšas būtinoji pagalba gali būti skirta ir sveikatos draudimu nedraustiems užsieniečiams, jei jie atitinka Sveikatos draudimo įstatyme numatytas nuostatas.
„Pavyzdžiui, užsieniečiams, pateikusiems prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat nelegaliai Lietuvos sieną kirtusiems užsieniečiams bei gyvenantiems užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ir kitais atvejais“, – sakė D. Petravičienė.
Dings iškvietimai „pagal pageidavimą“
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuo metu keičiamas įsakymas ir bus patikslintos sveikatos būklės ir laikas, per kurį greitoji medicinos pagalba (GMP) turėtų nuvykti į kvietimą.
„Įsakymo pakeitime numatyta naujai apibrėžti iškvietimo tipo paaiškinimus, kuriais besiremdama GMP galės tiksliau įvertinti greitosios medicinos pagalbos poreikio lygį.
Pokyčiai leis efektyviau prioritetizuoti iškvietimus. Tai ypač svarbu siekiant išvengti situacijų, kai dėl brigadų užimtumo pacientai su kritinėmis būklėmis laukia GMP brigados ilgiau nei 10 minučių“, – portalui tv3.lt komentavo ministerijos specialistai.
Pažymima, kad aiškiai apibrėžtos kategorijos suteiks tikslesnį pagrindą prioritetų nustatymui, užtikrinant, kad pirmiausia būtų reaguojama į tuos atvejus, kurių delsimas galėtų kelti pavojų gyvybei.
„Dabar bus gerokai sumažinti iškvietimai „pagal pageidavimą“, nišos tam nelabai lieka. Taigi situacija keisis į gera – visa tai yra rimtų pacientų labui.
Nes labai norėtųsi padėti tiems, kam iš tikrųjų reikia. O tie, kurie kviečia GMP vos ne pramogai ar be aiškios priežasties, turėtų rimtai atsiskaityti prieš visuomenę, mokesčių mokėtojus“, – komentavo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Kaip portalui tv3.lt ji yra pasakojusi anksčiau, kitą kartą atvykus į kvietimą pacientui tereikia suduoti vaistus, kurių jis pats turi arba net spręsti įvairias socialines problemas.
Kada siekiamybė – atvykti per 10 minučių?
Kaip numatyta įsakymo pakeitimo projekte, jei pacientas nesąmoningas (nereaguoja pajudinus) ir nekvėpuoja, kai galimai ištiko klinikinė mirtis ar prarado sąmonę ir yra įvykio liudininkų, artimiausia nuo įvykio vietos GMP brigada siunčiama kuo skubiau.
Kaip nurodoma, siekiamybė atvykti tokiais atvejais – iki 10 min. Bendras rodiklis miesto teritorijoje – iki 15 min., kaimiškoje teritorijoje – iki 25 min.
Pastarieji laiko kriterijai galioja ir toliau išvardytai gausybei ūmių būklių ir sindromų: staiga sutrikusi sąmonės būklė, abejotinas ar nepakankamas kvėpavimas, kiti kvėpavimo funkcijos sutrikimai, ūmi alerginė reakcija, gausus nesustabdomas (išorinis ar įtariamas vidinis) kraujavimas iš pavojingų ir galimai pavojingų kūno sričių, paralyžius, krūtinės skausmas, odos spalvos pasikeitimas, viso kūno traukuliai ir kt.
Kaip skubus (I kategorijos) iškvietimas traktuojamas ir specializuotas pervežimas iš žemesnio lygio gydymo įstaigos į aukštesnio lygio ir (arba) teikiančią specialiąsias medicinos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Paūmėjus lėtinėms ligoms – atvykimas iki valandos
GMP iškvietimas yra atidedamas (ir priskiriamas II kategorijai) tokiais atvejais, kai gyventojai kreipiasi paūmėjus lėtinėms ligoms, tačiau nesant pavojingų gyvybei požymių (jei registruojant kvietimą pavyksta tai nustatyti).
„Tuomet GMP brigada, esant poreikiui, siunčiama po konsultacijos su GMP dispečerine per laikotarpį iki 60 min. nuo konsultacijos pabaigos arba suteikiamos rekomendacijos, taip pat – ir rekomendacija vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą savarankiškai, iškvietimas peradresuojamas“, – aiškinama SAM įsakyme.
Pavyzdžiui, čia kalbama apie tokias būkles kaip pilvo skausmą (nesant prioritetinių simptomų kaip sąmonės sutrikimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus, gausus kraujavimas), alerginę reakciją (kai nėra sunku kvėpuoti arba ryti), nenaujus (≥ 6 val.) sužeidimus (kai sužalota nepavojinga kūno sritis), trauminės kilmės skausmus, nudegimus.
Taip pat esant diabeto komplikacijoms; žemesniam nei 39 C° karščiavimui (vaikams – 38 C°), kuris nepraeina vartojant karščiavimą mažinančius vaistus ilgiau kaip 24 valandas; karščiavimui ir imunosupresinėms būklėms, įskaitant iki savaitės po chemoterapijos; širdies veiklos sutrikimams (jei žinoma, kad širdies susitraukimų dažnis ≥ 50 k./min. arba < 130 k./min. ir nėra prioritetinių simptomų), ūminiam skausmui, kai skausmo intensyvumas vertinamas 3–6 balais pagal dešimties balų skalę ir kt.
Kada atvykimas atidedamas iki 6 valandų
GMP brigada, esant poreikiui, siunčiama po konsultacijos su GMP dispečerine per laikotarpį iki 6 val. nuo konsultacijos pabaigos arba suteikiamos rekomendacijos, taip pat ir vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą savarankiškai – iškvietimas peradresuojamas esant tokioms būklėms:
- Lėtinis skausmas, kai skausmo intensyvumas vertinamas 3–6 balais pagal dešimties balų skalę.
- Specializuoti pervežimai iš aukštesnio lygio ASPĮ į žemesnio lygio ASPĮ arba tarp to paties lygio stacionarinių ASPĮ tolesniam gydymui, nesant vietų.
- Nespecializuoti pervežimai/pavėžėjimai iš stacionarinių ASPĮ į namus, ilgalaikės globos institucijas, kitas nuolatinio ar laikino buvimo vietas.
- Gyvūnų įkandimai, nesant gyvybei grėsmingų požymių, nedidelės, dažniausiai negilios (nekiaurinės) žaizdos be prioritetinių simptomų, net jei sužeidimai yra pavojingoje ar galimai pavojingoje kūno srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Politikai gauna gydyma be eilės ir nemokamai ir visai nesvarbu ar tai skubu ar ne . Jie daugybe metu šluostosi i jus kojas !
