Koronavirusas COVID-19

Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 6 asmenys, praneša Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų priklauso 40–49 m. amžiaus grupei. Po vieną mirusiųjų priklausė 40–49, 50–59 ir 80–89  metų amžiaus grupėms.

Per parą Lietuvoje nustatyta 397 COVID-19 atvejai ir 6 mirtys, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą pasveiko 84 asmenys. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 222,8. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 6,4 proc. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 205 tūkst. 385 COVID-19 atvejai. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 191 tūkst.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius iki sekmadienio ryto viršijo 119,5 mln., o COVID-19 aukų skaičius padidėjo iki 2,64 mln., pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Universiteto duomenimis, per pastarąją parą susirgimų padaugėjo iki 119 514 479, o mirčių – iki 2 648 137. Iš viso pasveiko apie 95 mln. užsikrėtusiųjų. Po 10 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje ir Indijoje.

Viešojoje erdvėje vis pasigirstant tėvų kalboms apie tai, ar atsiradus saugioms vakcinoms nuo Covid-19 vaikams vertės juos skiepyti, medikai įspėja, kad koronavirusas, kaip ir kitos infekcinės ligos, jiems gali būti ypač pavojingos.  Net ir vaikams nešiojant besimptomę Covid-19 formą, šiems gali labai staiga pablogėti, kuomet prireikia net intensyvios terapijos skyriaus.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinukams prieš tris savaites sugrįžus į klases, penktadienį vykęs testavimas COVID-19 kaupinių metodu parodė du teigiamus testus, praneša portalas lrt.lt. Progimnazijos mokinių tėvų atstovas Arūnas Penkaitis teigia, kad porai klasių gali tekti grįžti į nuotolinį mokymą. „Galimai jungsime planą B. Penktadienį mūsų progimnazijoje buvo atliktas tyrimas mokiniams bei mokyklos darbuotojams kaupinių metodu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 943 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Du jauniausi praėjusią parą nuo Covid-19 mirę asmenys priklausė 50–59 amžiaus grupei, praneša Statistikos departamentas. Dar trys priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, du – 70–79-erių amžiaus grupei. Daugiausiai mirusiųjų – 5 – priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Vienas asmuo – 90–99 metų amžiaus grupei. Iš viso per praėjusią parą mirė 13 asmenų. Nuo Covid-19 Lietuvoje iš viso mirė 3389 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6833 mirtys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 589 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atliktas 6371 molekulinis (PGR) ir 852 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 220,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 proc.

Pigi ir paprastesnėmis sąlygomis laikoma bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina reikšmingai prisidėjo prie pasaulinės kovos su koronaviruso pandemija, tačiau ji ne kartą tapo ir kontroversijos objektu. Pateikiame penkis svarbius faktus apie šį preparatą. Praktiškumas Didžiausi „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos privalumai yra žema kaina (maždaug 2,5 svaro sterlingų, arba 2,75 euro už dozę) ir nesudėtingos laikymo sąlygos.

Vis nesiliaujant kalboms ir nepasitikėjimui viena kuria COVID-19 vakcina gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis rėžia tiesiai šviesiai: bandymas lyginti vakcinas tolygus turgaus kalboms. Specialistas ragina pasitikėti ekspertais ir nekelti emocijų ten, kur trūksta išmanymo.

Sąrašą šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, nuo pirmadienio papildys Švedija, Vengrija ir Jordanija, o įprastos izoliacijos sąlygos galios atvykstantiems iš Airijos, Danijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Monako, Terkso ir Kaikoso, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį leido naudoti JAV farmacijos milžinės „Johnson & Johnson“ skiepus nuo COVID-19 ekstremalios padėties sąlygomis. Iki šiol PSO tokį leidimą buvo suteikusi „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinoms nuo koronaviruso. „Kiekviena nauja, saugi ir veiksminga priemonė nuo COVID-19 yra dar vienas žingsnis artėjant prie pandemijos kontrolės“, – sakoma PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso pranešime.

Lietuva stabdyti skiepijimo „AstraZeneca” vakcina kol kas neketina, tai jau padarė Danija, Norvegija ir Islandija. Europos vaistų agentūra tiria 30 trombozės atvejų po „AstraZeneca” skiepo, nors šia vakcina jau pasiskiepijo net 5 milijonai žmonių.  Tiesa, prisiklausę gandų dėl „AstraZeneca” vakcinos Lietuvos gyventojai masiškai atsisako šio skiepo.

Lietuva stabdyti skiepijimo ,,AstraZeneca” vakcina kol kas neketina, tai jau padarė Danija, Norvegija ir Islandija. Europos Vaistų agentūra tiria trisdešimt trombozės atvejų po ,,AstraZeneca” skiepo, nors šia vakcina jau pasiskiepijo net penki milijonai žmonių.  Tiesa, prisiklausę gandų dėl ,,AstraZeneca” vakcinos Lietuvos gyventojai masiškai atsisako šio skiepo.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ne visuomet viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi – kai kurie prašymus atvykti skiepui gauna tik žinutėmis, į kurias nemoka atsakyti, kitiems vykstant į vakcinacijos vietą pritrūksta tinkamos infrastruktūros ir pagalbos. Valdžios bei savivaldos atstovai tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo procesas kol kas vyksta sklandžiai, tačiau esą ne visuomet pavyksta išvengti pavienių nesusipratimų.

JAV bendrovės „Novavax“ ir vokiečių bendrovės „CureVac“ vakcinas Europos vaistų agentūra galėtų patvirtinti birželį, sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas. „Abiejų vakcinų „tęstinė peržiūra“ pradėta vasarį. Atitinkamai antro ketvirčio pabaigoje, maždaug birželį, planuojama abi įregistruoti“, – BNS penktadienį teigė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis. Ši procedūra yra pirmasis žingsnis norint patvirtinti vakciną Bendrijos teritorijoje.

Italijos vyriausybė penktadienį paskelbė, kad nuo kitos savaitės didžiojoje šalies dalyje įvedami nauji griežti suvaržymai, valstybei susiduriant su koronaviruso atvejų nauja banga. Daugelyje Italijos regionų nuo pirmadienio užsidarys mokyklos, restoranai, barai ir muziejai. Daug gyventojų turintys šiauriniai regionai, įskaitant Lombardiją, kuri supa Milaną, ir kiti, įskaitant Lacijų, kuris supa Romą, nuo pirmadienio bus priskirti „raudonosioms zonoms“, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuva remia Europos Komisijos (EK) koordinuojamą bendrą apsirūpinimą vakcinomis ir Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį, tuo pačiu kviečia sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tai ji pabrėžė trečiadienį pirmininkaudama nuotoliniam Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimui, jame taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

„AstraZeneca“ artimiausiomis savaitėmis Lietuvai  ženkliai sumažins vakcinų tiekimą, informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Palyginti su tuo, kas buvo sutarta vasario pabaigoje, tai yra labai ženklus sumažinimas“, – BNS penktadienį teigė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

Šiuo metu kaip prioritetą vakcinuojant vyresnio amžiaus žmones jie dažniausiai atvykti skiepui kviečiami gyvai. Tačiau prasidėjus masiniam skiepijimui tam užsiregistruoti gyventojai galės patys. Visgi, kokia konkrečiai bus tvarka ir kaip bus valdomi gyventojų srautai, ministerija teigia dar negalinti pasakyti. Paklausta, ar leidimas registruotis patiems nesukels žmonių „lenktynių“ gaunant skiepą, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta prašė neskubinti įvykių.

Estijos pasirinktas nuosaikus, „švediškas“ pandemijos stabdymas šią žiemą ilgainiui virsta perpildytomis ligoninėmis, į „lokdauną“ uždaroma visa šalis. Ekspertai ir politikai išskiria kelias pagrindines priežastis: visuomenė nepateisino rekomendacijų politikos, o vyriausybė nesugebėjo tinkamu laiku į tai sureaguoti. Baltijos valstybės epidemiologinė situacija itin staigiai blogėti pradėjo antroje vasario pusėje.

Sunkios alergijos turėtų būti įtrauktos į bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 galimų šalutinių poveikių sąrašą, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp virtinės tokių atvejų ir vakcinavimo, penktadienį pranešė Europos Sąjungos vaistų reguliavimo tarnyba. Prieš dieną Europos vaistų agentūra (EVA) pranešė, kad atlieka atskirą tyrimą dėl kraujo krešulių susidarymo, dėl kurio Danija sustabdė vakcinos naudojimą, bet patikino, kad vakcina yra saugi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nutraukti skiepijimą nuo COVID-19 bendrovės „AstraZeneca“ vakcina, kelioms šalims sustabdžius vakcinos platinimą, baiminantis kraujo krešulių pacientams susidarymo. PSO, kurios konsultacinis komitetas tiria gaunamus duomenis apie vakcinos saugumą, pabrėžė, jog priežastinis ryšys tarp vakcinos ir padidėjusio kraujo krešumo nenustatytas. JT sveikatos agentūra taip pat nurodė, kad jau panaudojus daugiau nei 260 mln.

Naujausi COVID-19 duomenys rodo, jog Lietuva su koronaviruso valdymu tvarkosi dvejopai, pastebi duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Jo teigimu, kol viena šalies dalis mažina teigiamą tyrimų dalį bei susirgimų skaičių, kitoje šie rodikliai ir toliau auga. Dėl šios priežasties esą prastėja ir bendras šalies vaizdas. Šiomis įžvalgomis ekspertas pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.  „Žiūrint į Covid-19 duomenis, matosi, kad Lietuvoje formuojasi dviejų greičių Lietuva.

Sparčiai plintanti ir vis didesnį nerimą kelianti britiškoji COVID-19 atmaina neaplenkė ir mūsų kaimynų estų. Šalyje, siekiant suvaldyti užgriuvusią koronaviruso bangą, ketvirtadienį įvestas griežtas karantinas. O Lietuvoje svarstomi vis didesni karantino atlaisvinimai. Ar Lietuvoje neišsipildys Estijos scenarijus, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis” kalbėjo duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius ir Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

JAV bendrovės „Novavax“ vakcina 96 proc. veiksmingumu apsaugo nuo pirminio varianto pandeminio koronaviruso ir 86 proc. veiksmingumu – nuo užkrečiamesnės britiškosios atmainos, rodo trečiojo etapo klinikinių tyrimų rezultatai, trečiadienį paskelbti pačios kompanijos. Jungtinėje Karalystėje atliktuose bandymuose sudalyvavo daugiau kaip 15 tūkst.

Esami vakcinavimo nuo COVID-19 tempai, turint galvoje pristatomų vakcinų kiekius, yra pakankami, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Pagal dabartinius gaunamus vakcinų kiekius, mes matome, kad iš esmės tie tempai mus tenkina ir poreikio dirbti švenčių dienomis ar savaitgaliais, ar labai intensyviai dirbti taip, kaip ir dirbama įprastinėmis darbo dienomis, mes nematome“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministrė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstant naujus karantino atlaisvinimus, svarbu nenustumti kultūros įstaigų į šalį bei įvertinti jų indėlį į visuomenės psichologinę ir emocinę sveikatą. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas kultūros įstaigų atvėrimą penktadienį aptarė su kultūros ministru Simonu Kairiu. „Kultūros sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu.

Penktadienį į Lietuvą atgabenta šeštoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 14,4 tūkst. dozių, kurios šiandien bus paskirstytos savivaldybėms, rašoma pranešime spaudai. Iš viso Lietuvą jau pasiekė 115,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o vien šią savaitę jų pristatyta 48 tūkst. Iki kovo 12 d. gyventojų skiepijimui sunaudota 62,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

Prasidėjus masinei gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19, bus rekomenduojama ją vykdyti pradedant vyriausiomis amžiaus grupėmis, tikslesnė tvarka turėtų paaiškėti netrukus, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Europos Komisijai patvirtinus ketvirtąją – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakciną kilo klausimų, ar pakankamas jos veiksmingumas, lyginant su jau dabar naudojamais skiepais. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pažymėjo, kad naujoji vakcina pakankamai efektyvi apsaugant nuo COVID-19 ligos komplikacijų, o tai ir yra svarbiausia. Teigiama, kad „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 veiksmingumas siekia 66 proc.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 18 775 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 381 anksčiau užsikrėtęs pacientas, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 21 045 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų – daugiausiai nuo lapkričio 21 dienos, ir 375 mirusius pacientus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia neketinanti siūlyti laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, nors tokio žingsnio prevenciškai ėmėsi kelios Europos šalys. „Ne, tarnyba neketina siūlyti ministerijai stabdyti vakcinavimo visa „AstraZeneca“ vakcina (...) dėl visos „AstraZeneca“ vakcinos nemanome, kad turi būti imamasi papildomų veiksmų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje. Pirmosios jos dozės Lietuvą pasiektų anksčiausiai balandžio pabaigoje. Kaip priminė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, sutartis su šiuo gamintoju sudaryta dar spalio mėnesį.  Europos Sąjunga užsisakė 200 mln.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 237 testus nustatyti 1 385 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 957 naujus COVID-19 atvejus – daugiausiai nuo pandemijos pradžios – ir devynių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 465,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kilus nuogąstavimams, kad „AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Norvegija, Danija ir Islandija pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą. Iki Europos vaistų agentūros verdikto Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti tik konkrečią vakcinos partiją ir ramina, kad skiepo nauda didesnė nei galima rizika. Negana to, politikai kaip tik siūlo šią vakciną siūlyti visiems, kurie nori, nelaukiant jų eilės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 943 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 61 585 asmenys.

Lietuva neketina laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, nors tokį žingsnį žengė kelios Europos Sąjungos šalys, teigia  Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė. „Lietuva pasitiki ekspertais – Europos vaistų agentūra ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba. Jie teigia, kad šiuo metu įrodymų nėra, jog vakcina daro žalą.

Šią savaitę pasikeitė reikalavimai keliautojams. Nuo trečiadienio norint atvykti į Lietuvą privaloma turėti neigiamą koronaviruso testą. Tačiau kelionių organizatoriai ir patys keliautojai piktinasi, kad valdžios sprendimas buvo menkai iškomunikuotas, o nuo kelionių žmones gali atbaidyti ne tik vis dar privaloma izoliacija grįžus, bet ir testų kainos.  Dar praėjusį trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo šios savaitės keičiasi kai kurie karantino režimo reikalavimai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 70 iki 79-erių, o dar vienam – nuo 90 iki 99-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3923 molekuliniai (PGR) ir 197 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 222,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Masinės vakcinacijos starto tikimasi pavasario pabaigoje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai kol kas negali pasakyti nei tikslios jo datos, nei per kiek laiko bus paskiepyti norintieji.  Tačiau vakcinavimo tvarka keisis – prasidėjus masiniam vakcinavimui žmonės užsiregistruoti skiepui turės patys, rašo „Kauno diena“. „Kai pradėsime masinę vakcinaciją, bus bendra registracija visiems gyventojams – nesvarbu, kiek kuriam metų, – 45 ar 21. Visi esveikata.

Apie 40 proc. vasarį patvirtintų COVID-19 atvejų Vilniuje aplinkybės liko nežinomos, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.  Anot jos, taip pat neramina tai, jog 11 proc. užsikrėtusių asmenų epidemiologinė diagnostika liko neatlikta –epidemiologai su jais neturėjo galimybės susisiekti ir išsiaiškinti koronavirusinės infekcijos valdymui svarbios informacijos. „Kodėl? Tikrai ne dėl to, kad nespėjome.

Pasaulyje įregistruotos mažiausiai penkios vakcinos nuo COVID-19, kurių efektyvumas buvo patikimai įrodytas plataus masto tyrimuose. Tačiau esminiai klausimai išlieka: kaip ilgai laikysis vakcinos sukurtas imunitetas, kaip veikia imuninė sistema persirgus koronavirusu, ar kokio efektyvumo galima tikėtis vakcinoms susidūrus su mutavusiu virusu? Kitų ligų patirtis rodo, kad daugeliu atvejų numatyti imuniteto (pavyzdžiui, pagal antikūnų lygį) trukmės yra neįmanoma – skirtingų susirgimų metu situac...

Norvegijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė stabdančios skiepijimą bendrovės „AstraZeneca" vakcina nuo koronaviruso, reaguodamos į analogišką Danijos sprendimą, priimtą kilus nuogąstavimų, kad šis preparatas gali skatinti kraujo krešulių susidarymą. „Darome pauzę skiepijant „AstraZeneca" vakcina Norvegijoje", - žurnalistams sakė Nacionalinio sveikatos instituto infekcijų prevencijos ir kontrolės direktorius Geiras Bukholmas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 13-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 19-ta ir 15-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 307 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 78 atvejais daugiau nei prieš savaitę.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje. „Tai pirmoji vakcina, kurią galima suleisti viena doze“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios Europos vaistų agentūros (EVA) vadovės Emer Cooke pranešime.