Šiomis įžvalgomis ekspertas pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
„Žiūrint į Covid-19 duomenis, matosi, kad Lietuvoje formuojasi dviejų greičių Lietuva. Viena dalis teigiamų tyrimų dalį susimažino žemiau 5% ir atvejų skaičių mažiau 200, bei toliau mažina. Kitoje teigiamų tyrimų dalis aukštesnė nei 7% ir atvejų skaičius auga.
Tai bendra Lietuvos situacija yra šitų dviejų dalių vidurkis. Kol kas antroji dalis nežymiai laimi ir todėl bendras atvejų skaičiaus kritimas stoja, o teigiamų tyrimų dalis po truputį pradėjo augti”, – rašo Sveikatos ekspertų tarybos narys.
Jis sako, kad galima pasidžiaugti Šiaulių bei Telšių apskritimis, mat jos jau beveik pasiekė B scenarijų, kuomet pasiekiama 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tačiau esą neramina Vilniaus ir Marijampolės apskritys – jose teigiamų tyrimų dalis yra didesnė nei 10 proc., o tai jau yra netoli blogiausio vadinamojo D scenarijaus.
„Kaip ir kiekviename gražiame naratyve yra išimčių. Tauragės apskritis turi augimą, o Utenos apskrityje atvejų skaičius mažesnis nei 200.
Vėlgi čia tik vienos savaitės vaizdas. Kokia ji bus po savaitės pamatysim, bet kol kas galima pasidžiaugti, kad gerų tendencijų yra daugiau negu blogų”, – dėsto V. Zemlys-Balevičius.
Rodikliai gerėja nuo vasario 26 d.
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas praėjusios savaitės pabaigoje pasidalino žinia apie kiek paspartėjusį atvejų kritimą.
„Kaip jau buvo ne kartą minėtą žiniasklaidoje ir pats tą esu komentavęs, kad nuo vasario vidurio galėjome matyti teigiamų tendencijų sulėtėjimą, o jau nuo vasario 21 d. mes iš epidemijos slūgimo perėjome į nedidelį atsinaujinimą. Tą galėjome matyti ir naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyv. per 14 d. rodiklyje, ir teigiamų testų procento padidėjime, ir Rt rodiklio „peršokime“ į Rt>1 ribą.
Tačiau tas truko neilgai ir jau nuo vasario 26 d. galime stebėti vėl gerėjančius rodiklius. Pirmiausiai pradėjo mažėti naujų COVID-19 atvejų 7 d. vidurkis. Jis beveik nuo 540 (02.26) sumažėjo iki 430 (03.05). Taip pat ir teigiamų testų dalis vakar [kovo 5 d.] pasiekė 6 proc. Tokį skaičių paskutinį kartą stebėjome 2020 m. spalio 24 d.“, – aiškino mokslininkas.
M. Stankūnas pridūrė, kad testavimo apimtys galėtų būti didesnės, bet gerai tai, kad šis skaičius pastarosiomis dienomis buvo grįžęs į daugiau nei 7 tūkst. apimčių lygį.
V. Zemlys-Balevičius taip pat samprotavo, kad atvejų kritimo sustojimas gali kilti dėl to, jog šalyje sparčiai plinta britiškoji koronaviruso atmaina, tačiau tam esą reikėtų išsamesnės informacijos. Be kita ko, jis pabrėžė, kad dabar naudojamų pagrindinių viruso plitimo rodiklių skaičiavimui didesnis minimos mutacijos paplitimas įtakos neturėtų.
„Įprastas naujų atvejų ir teigiamų tyrimų procento dalies skaičiavimas niekaip nesikeis. Naujų atvejų kreivė yra labai gera indikacija apie blogėjimus. Jei yra dinamika, augimas, vadinasi, situacija blogėja. Nes ir istoriškai patvirtinta, kad visi augimai tiesiogiai atsispindi tiek vertinant hospitalizacijų duomenis, tiek mirčių statistiką. Taigi turime puikų indikatorių, kuris parodo, kaip keičiasi situacija“, – sakė jis.
