m. stankūnas

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

2021-ųjų lapkritis yra „rekordininkas“ pagal mirčių skaičių – tiek daug mirusiųjų dar nebuvo nei vieną šio amžiaus lapkritį. Profesorius Mindaugas Stankūnas skaičiuoja, kad mirčių skaičius būtų buvęs gerokai mažesnis, jei daugiau gyventojų būtų pasiskiepiję nuo COVID-19. Kiek anksčiau šią savaitę Sveikatos teisės instituto (STI) vadovas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino grafiku, kuriame matyti, kad 2020-ųjų ir 2021-ųjų lapkritis pasižymi šoktelėjusiu mirčių perviršiu.

Praėjusį šeštadienį Šiauliuose vyko miesto eglės įžiebimo šventė. Paties miesto mero pasidalintose nuotraukose matyti, kad į šventę susirinko visa minia žmonių, nedėvinčių kaukių. Tokiu savivaldybės sprendimu netruko pasibaisėti kai kurie gyventojai. Gruodžio 4-ąją Šiaulių mieste vyko pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventė. „Visus šiauliečius noriu paraginti sustoti ir pasimėgauti akimirka.

Naujų susirgimų skaičiams nekrintant, pasigirsta diskusijų dėl ribojimų. Kai kurie specialistai mano, kad jų reikėtų griežtesnių, tačiau Vyriausybė kol kas jų griežtinti neketina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako nuolat peržiūrinti ribojimus ir teigia, kad epidemiologinei situacijai prastėjant kai kurie ribojimai gali būti griežtinami. Tačiau kol kas tokių siūlymų nėra.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako įžvelgiantis tam tikrų pandemijos lėtėjimo tendencijų. Nors, pasak profesoriaus, dar sunku nuspėti, kas laukia ateityje, vis dėlto yra daugiau optimizmo, nei buvo prieš kelias savaites. Kiek anksčiau su savo sekėjais profesorius dalinosi Škotijos visuomenės sveikatos agentūros parengtu grafiku, kuriame buvo matyti naujų COVID-19 atvejų ir hospitalizacijų dinamika.

Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad nors šiuo metu galima pasidžiaugti kiek nurimusia Covid-19 situacija, atsipalaiduoti vis dėlto nereikėtų. Kova su klastingu virusu, pasak profesoriaus, dar toli gražu nėra laimėta, o ir išmokti dar yra ką. Pirmadienį prezidentūroje vyko Sveikatos forumas „Covid-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės.

Vyriausybė nusprendė nuo gegužės 24-osios atlaisvinti karantino režimą. Apie pusę metų buvę uždaryti baseinai ir pirtys nuo pirmadienio gali praverti duris, tačiau to daryti neskuba. Pasak baseinų atstovų, šiuo metu dar aiškinamasi, kaip įgyvendinti Vyriausybės pavedimus, iš prastovų grąžinami darbuotojai ir tikrinamos vandens sistemos. Taip pat, sprendžiamas galimybių paso galvosūkis – kai kurie baseinai dar svarsto, ar šiuo dokumentu iš viso vertėtų naudotis.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų balandžio 26-ąją Kaune surengė protestą. Apie 200 tėvų su plakatais buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. Prabėgus dviem savaitėms po šio protesto, kuriam nebuvo išduotas leidimas, policija pranešė, kad nubaudė jo organizatorę. Moteriai paskirta 70 eurų bauda.

Nors Lietuvai kol kas pavyko išvengti pesimistinio COVID-19 atvejų scenarijaus, kuomet naujų atvejų skaičius kasdien siektų ir po 3 tūkst., mokslininkai vis dar neatmeta tokios galimybės. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, jau liepos pradžioje pasieksime masinį imunitetą, o tuomet situacija turėtų sparčiai gerėti. „Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, apžvelgdams epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat įvertindamas karantino atlaisvinimą, pastebi, kad jau penktadienį Lietuva gali įžengti į juodąją zoną.  Kaip rašė profesorius, gegužės mėnesį Lietuvoje gali būti fiksuojama ir 3 tūkst. naujų Covid-19 atvejų.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Naujausi COVID-19 duomenys rodo, jog Lietuva su koronaviruso valdymu tvarkosi dvejopai, pastebi duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Jo teigimu, kol viena šalies dalis mažina teigiamą tyrimų dalį bei susirgimų skaičių, kitoje šie rodikliai ir toliau auga. Dėl šios priežasties esą prastėja ir bendras šalies vaizdas. Šiomis įžvalgomis ekspertas pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.  „Žiūrint į Covid-19 duomenis, matosi, kad Lietuvoje formuojasi dviejų greičių Lietuva.

Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes. Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Prezidentūros suburti sveikatos ekspertai kategoriški – karantinas turi būti griežtinamas, dabartinių priemonių nebepakanka suvaldyti viruso plitimą. Sveikatos ekspertų taryba siūlo darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Sveikatos ekspertų taryba aptarė karantino griežtinimo rekomendacijas ir pandemijos valdymą.

Lietuvos mokslininkams šalies epidemiologiniai duomenys dėl Covid-19 didelio optimizmo neteikia. Naujausi duomenys rodo, kad, nors karantinas turėtų padėti mažinti kasdienį užsikrėtimų skaičių, sergamumo kreivė augs iki pat gruodžio 11 dienos. Naujausias prognozes dėl Covid-19 plitimo prezidentui Gitanui Nausėdai pristatęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pastebi, kad situacija dėl Covid-19 Lietuvoje tebėra sudėtinga.

Naujausia Covid-19 susirgimų statistika byloja apie įtemptą situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lietuvos mokslininkai baiminasi, kad Covid-19 šalyje serga ir virusą platina kur kas daugiau žmonių, nei jaučia ligos simptomus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad, kaip rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, Europoje koronavirusas plinta praktiškai nevaldomai.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Nuo pavasario didelį nerimą kėlė skelbiamas aukštas mirštamumas nuo Covid-19. Tačiau, kaip rodo naujausi duomenys, jis turėtų būti daug mažesnis ir dabar siekia 3 proc. Negana to, vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni.  Daugelyje šalių išaugus sergamumo COVID-19 statistikai paprašytas pakomentuoti mirštamumo rodiklius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas įvardijo tam tikrus pokyčius.

Konkurenciją tarp Latvijos ir Lietuvos galima fiksuoti įvairiose gyvenimo srityse, netgi skaičiuojant, kuriai iš sesių kaimynių pavyko geriau suvaldyti Covid-19 protrūkį šalyje. Ir nors skaičiuojant nustatytus koronaviruso atvejus bei kasdienę susirgimų statistiką Latvija atrodo geriau nei Lietuva, neverta skubėti sveikinti kaimynų. Mokslininkai pažymi, kad susirgimų Latvijoje nustatyta mažiau jau vien dėl to, kad šalis atliko gerokai mažiau tyrimų nei Lietuva.