Dar liepos pradžioje Latvijos vyriausybė ėmėsi griežtesnių saugumo priemonių, nes šalyje užfiksuotas susirgimų Covid-19 augimas. Tąkart šalies vyriausybė pritarė trumpinti viešojo maitinimo įstaigų darbo laiką. Taip pat iki rugsėjo 1-osios pratęsti suvaržymai dėl žmonių susibūrimų viešojo maitinimo įstaigose.
Kultūros, sporto, pramogų vietų, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų ir maldos namų darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 val. ir baigtis ne vėliau kaip 24 valandą.
Liepos pradžioje sergamumas Covid-19 Latvijoje buvo reikšmingai išaugęs – per keturias dienas patvirtinti 38 nauji užsikrėtimo atvejai.
Tačiau panašu, kad griežtesni apribojimai šalyje davė vaisių. Po beveik dviejų savaičių Latvijoje neužfiksuojama naujų susirgimų arba jie yra pavieniai. Pavyzdžiui, liepos 20 dieną neužfiksuotas nė vienas naujas užsikrėtimo Covid-19 atvejis, liepos 21-ąją – tik vienas.
Latviai nusipelnė liaupsių
Buvęs Latvijos Seimo narys Romualdas Ražukas pastebi, kad nauji užsikrėtimai Covid-19 išties tampa retenybe, o minėtas užsikrėtimų padidėjimas liepos pradžioje yra susijęs su vienu židiniu.
„Kažkokie labai intensyvūs restoranų, kavinių lankytojai Liepojoje vieno vakaro, nakties bėgyje aplankė tris ar daugiau įstaigų ir buvo toks sporadinis atvejis konstatuotas“, – tv3.lt kalbėjo R. Ražukas.
Buvęs parlamentaras pamena, kad pavienių židinių šalyje fiksuota ir daugiau.
„Didesnė pusė iš jų – užsieniečiai ar atvažiavę iš užsienio žmonės. Dabartiniu metu, jau kokios savaitės bėgyje arba nėra nė vieno atvejo, o šiandien (liepos 21 d. – aut. past.) – tik vienas“, – sakė R. Ražukas.
Latvijos kovą su Covid-19 buvęs parlamentaras laiko net labai sėkminga ir pastebi, kad iki šiol kritikuota šalies vyriausybė nusipelnė pagyrų.
„Labai sėkminga. Mūsų vyriausybę retai kas giria, savo patirtyje to neprisimenu (juokiasi – aut. past.). Bet yra visuomenės nuomonė, kad vyriausybė gerai susitvarkė“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu apsauginės kaukės Latvijoje nėra privalomos, be kai kurių vietų darbo apribojimo negalioja jokie privalomi saugumo reikalavimai.
„Kaukės buvo privalomos viešajame transporte, bet dabar ne. Panaikinta šita instrukcija. Dabar diskutuojama, premjeras yra kalbėjęs, kad, jeigu toliau situacija blogės, reikės įvesti. Bet, kadangi neblogėja, tai ir nutilo tos kalbos“, – pasakojo R. Ražukas.
Mažiau užfiksuotų susirgimų, nes mažiau tyrimų
Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas neskuba džiaugtis kaimynų sėkme ir atkreipia dėmesį, kad šalyje nustatomų susirgimų skaičiaus priklauso ir nuo testavimo apimčių, o šios Lietuvoje buvo gausesnės.
„Vienas esminių dalykų, kodėl Latvijoje buvo mažesnis susirgimų skaičius, dėl to, kad latviai gerokai mažiau testavo žmonių“, – tv3.lt kalbėjo M. Stankūnas.
Ir išties, Lietuvoje, skaičiuojant 1 mln. gyventojų, buvo atlikta 180 114 tyrimų, o Latvijoje – 98 270. Iš viso Lietuvoje atlikta 489 869 Covid-19 tyrimų, Latvijoje – 185 223.
„Lietuviai praktiškai vos ne dvigubai daugiau testų padarė, testuoja žiauriai daug, lyginant su bet kokiomis šalimis. <...> Reiktų labai pasistengti surasti, kokia valstybė tiek daug testavo“, – pastebėjo profesorius.
Pagal testų skaičių 1 mln. gyventojų Lietuva šiuo metu 15-ta pasaulyje.
Be to, svarbu ir tai, kaip susirgimai išreiškiami. Lyginant susirgimų skaičių, pavyzdžiui, milijonui gyventojų, Lietuva ir Latvija ne taip smarkiai skiriasi – Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 717 susirgimų, Latvijoje – 635.
„Žiniasklaida skaičiuoja absoliučius atvejus, bet epidemiologijoje skaičiuojami santykiniai dydžiai – kiek atvejų tenka 100 tūkst. ar milijonui gyventojų. Lietuvai ir Latvijai tenkantis santykinis skaičius nedaug skiriasi. O pagal testavimo apimtis Lietuva Latviją lenkia gerokai daugiau. Tai vienas iš esminių dalykų, kodėl Latvijoje skaičiai buvo mažesni“, – sakė profesorius.
Svarbu ir tai, kad, kaip teigia M. Stankūnas, Latvijoje neužfiksuota daug ir didelių susirgimų židinių, kaip Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Nemenčinėje, Ukmergėje ar Kaune.
„Kiekvienas židinys yra skirtingas, reikėtų žiūrėti, kodėl ir kas ten atsirado, apibendrinti negalima. Latvijoje priemonės buvo mažiau imperatyvios, griežtos, Lietuvoje buvo griežtesnės. Bet latviai gana drausmingai karantiną išgyveno, tą rodo „Google“ duomenys“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Liepos 21 d. duomenimis, iš viso Covid-19 Latvijoje buvo užsikrėtę 1197 asmenys, 31 mirė, Lietuvoje – 1951 užsikrėtimai, 80 mirčių.
Svarbu, jei keliaujate į ar per Latviją
Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantys asmenys gali be apribojimų ir izoliacijos keliauti Baltijos valstybėse, jeigu per pastarąsias 14 dienų nesilankė šalyse, kuriose sergamumas Covid-19 liga viršijo 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Kiekvieną savaitę atnaujinamas sąrašas valstybių, iš kurių leidžiama atvykti į Lietuvą ir kurių piliečiai ar jose lankęsi asmenys atvykę privalo izoliuotis.
Vidinės ES sienos Latvijoje atviros. Atvykti ir išvykti iš Latvijos galima reguliariais tarptautiniais orlaivių, autobusų reisais bei privačiais automobiliais ar pėsčiomis. Lietuvos piliečiams, kitų ES, EEE valstybių ir Jungtinės Karalystės bei Šveicarijos piliečiams, jų šeimos nariams ir nuolat minėtose šalyse gyvenantiems asmenims, leidžiama visų rūšių transportu vykti tranzitu per Latviją grįžtant į savo nuolatinę gyvenimo vietą.
Nuo liepos 16 d. Latvija pradeda rinkti visų, keliaujančių į ar per Latviją, duomenis apie per 14 d., lankytas šalis ir kontaktinę informaciją. Anketas keleiviams pateiks tarptautinius keleivių pervežimus vykdančios kompanijos arba Latvijos pareigūnai.
Keliaujantiems autobusais, lėktuvais, traukiniais ar keltais anketas turi pateikti vežėjai, o vykstantys per sienas automobiliais ar pėsčiomis galės užpildyti anketas vietoje, jei to paprašys Latvijos pareigūnai.
