.jpg)
Nuo kitos savaitės atlaisvinamas karantino režimas. Leidžiama pradėti veikti ir baseinams, kurių dauguma iki šiol buvo uždaryta. Tiesa, baseinams lieka tam tikri reikalavimai, kurių jie turės laikytis.
Turės užtikrinti kai kuriuos reikalavimus
Baseinai, kaip skelbia Vyriausybė, galės priimti ne daugiau nei 50 asmenų, jei vienam jų užtikrins 20 kvadratinių metrų plotą. Nuo kitos savaitės įsigaliosiančio galimybių paso turėtojų skaičius baseinuose galės būti neribojamas.
Trečiadienį per spaudos konferenciją premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad nustačius skirtingas sąlygas lankytojams su galimybių pasu ir be jo, šie srautai maišytis negalės. Tai reiškia, kad baseinai turės atskirti tuos, kurie turės galimybių pasą ir tuos, kurie jo neturės.
„Iš esmės tai – pačių organizatorių sprendimas, kaip jie tą skirstys, ar valandomis, ar kažkaip kitaip, faktas yra tas, kad maišytis žmonės, ir turintys galimybių pasą, ir neturintys, tikrai neturėtų. Jeigu yra tam tikras reikalavimų režimas, tai, matyt, ir reikėtų pasirinkti, kokiu režimu dirbti ir kaip yra patogiau pačiam verslui ir klientams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Atsiverti neskuba: baseinas neprisipildo per dieną
Palangos baseino direktoriaus pavaduotojas rinkodarai ir komunikacijai Albertas Martinaitis sako, kad leidimą atsidaryti baseino kolektyvas sutiko džiugiai.
„Būtų keista, jei nesidžiaugtume, kai po septynių mėnesių pradedame veiklą. Iš tiesų būtent visas karantino uždarymas veikė ne tik mūsų klientus, bet ir mūsų darbuotojus. Buvome priversti išsiųsti juos į dalines prastovas ir kiekvienas mūsų įstaigos darbuotojas džiaugėsi galėdami grįžti į darbą, į normalų ritmą. Žinoma, džiaugiamės dėl savo klientų, kad jie vėl galės apsilankyti Palangos baseine“, – tv3.lt komentuoja A. Martinaitis.
Baseinams duris atverti leidžiama nuo pirmadienio. Tačiau panašu, kad baseinai pildytis neskuba. Tai esą reikalauja daug laiko ir pasiruošimo, o pasiruošti iki pirmadienio būtų sunku.
„Tenka pripažinti, kad Vyriausybės sprendimas pakankamai greitas. Dėl techninių objektyvių priežasčių, kadangi reikia prileisti baseiną, o jis neprisileidžia per vieną–dvi dienas, mes atsidarysime tik birželio 1 d.“ – pasakoja A. Martinaitis.
Pasak pašnekovo, paprastai pripildyti baseiną vandeniu užtrunka apie savaitę, tačiau kadangi baseinai buvo tušti teik daug laiko, teks patikrinti visas sistemas, filtrus ir kitą įrangą.
A. Martinaitis sako, kad tokius atlaisvinimus, kokius priimti nusprendė Vyriausybė, kai kurie baseinai ministrų kabinetui siūlė jau anksčiau. Tiesa, baseinai norėtų galėti priimti daugiau lankytojų.
„Iš tikrųjų, būtent šį reikalavimą mes gegužės pradžioje ne vienas baseinas susijungėme ir kreipėmės į Vyriausybę raštu, būtent mes ir pasiūlėme tokį atspirties tašką, kad mes galėtume atsidaryti. Šitas skaičus, kad galėsime turėti iki 50 lankytojų, nėra džiuginantis. Bet tai yra pradžia, nuo kurios galime atsispirti“, – sako A. Martinaitis.
Palangos baseinas kol kas nežino, ar naudosis galimybe priimti neribotą skaičių galimybių pasą turinčių žmonių. Dėl to baseinas planuoja spręsti ateityje.
„Kaip ir visi verslai, taip ir mes, manau, galėtume prisitaikyti. Pas mus baseinas ir yra atskirtas į dvi zonas. Yra atskirtas į plaukimo ir į spa zoną, tai iš esmės tų galimybių yra, tačiau negalėčiau konkrečiai pasakyti, kad mes pasirinksime skaidyti žmones šiuo momentu“, – teigia A. Martinaitis.
Nežino, ar naudosis galimybių pasu
Pilnai atsiverti plaukikams nuo pirmadienio dar nežada ir Kauno plaukimo mokykla. Jos direktorius Saulius Binevičius sako, kad nors Vyriausybės reikalavimai ir yra aiškūs, tiesiog sunku greitai perorientuoti veiklą.
„Realiai mes planuojame pradėti dirbti nuo birželio 1 d. Turime paleisti visą sistemą, darbuotojus iš prastovų grąžinti, elektroninę registraciją paleisti. Užima laiko visus šituos taškus sudėti. Geriau pasiruošti ir tinkamai įleisti tuos, kurie gali sportuoti arba baseino lankytojus.
Į pirtį galima, bet tik dviem asmenims, tai gelbėtojams vidury baseine žiūrėti, ar jie du, ar trys, ar su galimybių pasu, ar be galimybių paso, tai labai sudėtingas dalykas. Turime visus dalykus įvertinti ir tik tada visus sudėjus į bendrą tvarką išleisti tokį skelbimą“, – tv3.lt sako S. Binevičius.
Pašnekovas sako, kad baseinas Vyriausybės nustatytus reikalavimus yra pasiryžęs įgyvendinti. Esą baseinas yra pasiruošęs prisitaikyti ir veikti tokiomis sąlygomis, kokios ir bus nustatytos.
Tačiau kyla klausimų dėl galimybių paso įgyvendinimo. Kauno plaukimo mokykla dar nėra apsisprendusi, kaip šią priemonę įgyvendins.
„Sudėtinga tai padaryti. Vieną valandą skirti su galimybių pasu kiek nori ateiti, kitą kartą žmonės turi galimybę tą galimybių pasą pasiimti, bet pas mus ateina daug senjorų, kurie neturi galimybės išsiimti. Tai dar nepriimtas mūsų sprendimas“, – komentuoja S. Binevičius.
Šiuo metu, kaip sako plaukimo mokyklos direktorius, sulaukiama žmonių skambučių su klausimais, kada baseinas pradės dirbti, tad norinčių ateiti paplaukioti yra.
Tačiau už lango vis dažniau pasirodant saulei, šyla ir vandens telkiniai, tad gali būti, kad vasaros sezonui atėjus, didesnė dalis žmonių plaukioti vyks į ežerus, upes ar kitus vandens telkinius.
„Atviras vanduo tai atviras vanduo, bet turime savo ratą klientų, kurie paplaukti nori baseine, Lietuvoje tas oras vis tiek būna ir vėsoka ir vanduo vėsesnis. Yra žmonių, kurie nori paplaukti baseine ir daug tokių aktyvistų. Manau, bus mažiau klientų, tai mums srautus ir lengviau leis sureguliuoti. Viltingai pradėsime tą sezoną ir daug nepasitenkinusių klientų gal nebus“, – pasakoja S. Binevičius.
Atverti baseinus reikėjo anksčiau
Baseino „Olimpo pradžia“ bendraturtis Marius Stankūnas sako, kad naujiena apie atveriamus baseinus taip pat buvo sutikta džiugiai. Tačiau, pasak pašnekovo, sprendimą dėl baseinų reikėjo priimti jau anksčiau.
„Iš tikrųjų reikėjo kartu su sporto klubais atidaryti, nes baseinas ir plaukimas yra tokia pati sporto šaka kaip krepšinis ar futbolas, ar bet kuri kita sporto šaka. Todėl nebuvo logikos išskirti ją ir dar tris ar keturias savaites taikyti ribojimus“, – tv3.lt komentuoja M. Stankūnas.
Kol kas, kaip sako M. Stankūnas, baseinas aiškinasi Vyriausybės ribojimus ir bandys apsispręsti, ar su jais baseinui apskritai apsimokės dirbti.
„Baseinas yra tiesiog sporto bazė, įrenginys ar įstaiga, baseine yra teikiamos įvairios paslaugos. Kai kurioms paslaugoms tie ribojimai yra ganėtinai aiškūs, kai kurioms galbūt su klaustuku. Kas liečia suaugusių sportą baseine arba gyventojų lankymąsi baseine, yra viskas pakankamai aišku. Galiojantys ploto ribojimai, žmonių skaičius, kas ne grupinėje treniruotėje, yra aišku.
Šiek tiek liūdnesnė situacija, kadangi baseinuose nemažai veiklos, o mūsų baseino pagrindinė veikla yra vis tik neformalusis vaikų švietimas, vaikų mokymas plaukti, šioje vietoje esame dėkingi, kad leido bent jau po vieną vaiką ir leido dirbti su 10 vaikų. 10 vaikų baseine yra tiek mažai, kad spręsime, ar galime dirbti“, – komentuoja M. Stankūnas.
Pašnekovas teigia, kad atverti duris baseinas vis tiek planuoja pirmadienį, šiuo metu diskutuoja, kokias paslaugas teikti.
Galimybių paso naudojimas baseinuose M. Stankūno neglumina. Esą baseinas į šią priemonę žiūri kaip ir paskatinimą skiepytis.
„Pagal mūsų baseino specifiką, mums galimybių pasas yra mažai aktualus, nes didžiaja veiklos dalimi mokome vaikus plaukti, o galimybių pasas neformaliajam šveitimui negalioja“, – sako M. Stankūnas.
Virusas per vandenį neplinta
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, kad į baseinus galima žiūrėti dviem požiūriais. Žiūrint į juos kaip į uždaras erdves, baseinai gali būti pavojingi. Tačiau turint omenyje, kad plaukiojant nesilaikyti atstumo neišeina, rizika mažėja.
„Jeigu pasižiūrėtume iš tos pozicijos, kad jie yra uždara patalpa, aišku, didesnė rizika yra uždarose patalpose užsikrėsti, o ypač jei būnama ilgesnį laiką nei 15 min., tai baseinai patenka į tą kategoriją. Bet kitas šios veiklos ribotumas yra, kad žmonės baseine paprastai laikosi didelio atstumo vien dėl to, kad plaukiant per žmoguas ūgį ar per dvi ištiestas rankas tikrai privalai laikytis atstumo. Turint galvoje, kad pagrindinis užsikrėtimo pavojus ir yra kai nesilaikoma atstumo, tai pats veiklos pobūdis, kur privalu laikytis atstumo, riziką labai sumažina“, – tv3.lt aiškina A. Razmienė.
Kaip rizikingos vietos, pasak specialistės, baseinuose gali būti burbulinės vonios, persirengimo kambariai, kur atstumo laikytis žmonės kartais gali pamiršti.
A. Razmienė sako girdėjusi pasvarstymų, kad chloruotas vanduo baseinuose esą mažina viruso plitimą. Specialistė teigia, kad šis teiginys nėra pagrįstas.
„Covid-19 per vandenį neplinta, plinta tik oru, kai žmogus įkvepia. Vanduo chloruojamas dėl ligų, kurios gali plisti per vandenį. Chloruotas vanduo oro nedezinfekuoja. Vandens chloravimas rizikos nemažina, nes pagrindinė rizika yra susijusi su tuo, kai žmogus gali įkvėpti kito žmogaus, kuris nešioja ir platina orą su virusu“, – komentuoja A. Razmienė.
Paklausta, kaip vertina sprendimą, kad turinčių galimybių pasą žmonių skaičiaus baseinuose nereikės riboti, specialistė aiškina, kad patys baseinai negalės priimti daugiau klientų, negu yra nustatyta, todėl begalės plaukikų baseinuose nebus. Esą NVSC visad tikrino, ar baseinuose nėra įleista daugiau žmonių negu galima, tikrina ir dabar.
Tačiau turint omenyje, kad galimybių pasą gauti galės ir neigiamą Covid-19 testą turintys žmonės, galimybių paso turėtojams vieniems tarp kitų nereikėtų visiškai atsipalaiduoti.
„Pirmasias tris dienas nuo užsikrėtimo ar nuo simptomų atsiradimo iš tikrųjų nosiaryklėje galima ir neaptikti viruso. Tas fenomenas yra žinomas ir ištirtas, mokslo paskelbtas seniai. Gali atsirasti žmogus, kuris yra ką tik užsikrėtęs, bet jo testo rezultatas bus neigiamas. Kiek tokių žmonių bus – neaišku.
Jų gali pasitaikyti kažkur apie 1 proc. Turime tokią patirtį su socialinės globos namais, kur žiūrėjome, kai reikėjo mažinti plitimą. Ten taikėme dvigumą testavimą, po trijų dienų testuotis. Testavimas visiškai nepanaikina rizikos, bet sumažina labai ženkliai“, – sako A. Razmienė.
Atlaisvinamas karantinas
Vyriausybė nuo kitos savaitės leido didesnius žmonių susibūrimus, valanda ilginamas kavinių ir barų darbo laikas. Taip pat leista laisviau veikti pirtims ir baseinams, savaitgaliais – prekybos centrams, dvigubinamas žiūrovų lauko renginiuose skaičius.
Išplėstos ir lengvatos turintiems galimybių pasą: jiems bus leista lankytis kavinių viduje, taip pat burtis į masinius renginius iki 2 tūkst. asmenų ir panašiai.
Vyriausybės patvirtintuose karantino nutarimuose nuo kitos savaitės numatytos šios naujovės:
Asmenų bendravimas. Atsisakyta iki šiol galiojusio daugiau nei vienos šeimos artimų kontaktų ribojimo – leista susitikti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems skirtingų namų ūkių asmenims uždarose erdvėse. Lauke leista būriuotis iki 10 asmenų – dvigubai daugiau, nei iki šiol. Dabar vienos šeimos ir atskirų asmenų susitikimai leidžiami tik „socialinio burbulo“ principu. Nebebus ribojamas ir keleivių skaičius automobiliuose.
Kavinės ir barai. Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų darbo laikas ilgės valanda – iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti nebe du, o penki asmenys. Taip pat į vidų bus leidžiami visi turintieji COVID-19 imunitetą ar jaunesni nei 16 metų. Šie švelninimai ir toliau negalios naktiniams klubams. Teikti maitinimo paslaugas leista ir viešbučiuose.
Prekyba. Atsisakyta draudimo savaitgaliais veikti prekybos centrams bei paviljonams su dengtais stogais turgavietėse.
Paslaugos. Suvienodinti minimalaus ploto reikalavimai visoms paslaugų teikimo vietoms – visiems reikės užtikrinti 10 kv. metrų plotą vienam klientui.
Baseinai ir pirtys. Pirčių paslaugas leista teikti visose vietose ne daugiau nei dviem asmenims iš skirtingų namų ūkių (iki šiol buvo leista tik vienai šeimai). Jei pirtyje lankosi tik turintieji galimybių pasą, lankytojų skaičius nebus ribojamas. Baseinuose galės lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys. Baseinuose taip pat būtų neribojamas lankytojų su galimybių pasu skaičius.
Sporto klubai. Siūloma neriboti ploto vienam lankytojui sporto klubuose, kai juose lankosi tik turintys galimybių pasą.
Asmeninės šventės. Asmeninėse šventėse viduje leidžiama dalyvauti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti dešimčiai asmenų. Turintiems vadinamąjį galimybių pasą, kaip ir numatyta anksčiau, bus galima švęsti grupėmis po 10 viduje, o lauke tokių švenčių dalyvių skaičius neberibojamas.
Renginiai. Renginiuose atvirose erdvėse leistas dukart didesnis žiūrovų skaičius, nei iki šiol – 300, uždarose erdvėse renginius toliau būtų leidžiama organizuoti su 150 žiūrovų, užpildant ne daugiau nei 30 proc. sėdimų vietų. Gyvūnų parodose leista užimti ne tik sėdimas vietas. Jei renginyje dalyvaus tik galimybių pasą turintys asmenys, būtų leidžiama iki 2000 dalyvių lauke – dėl žiūrovų skaičiaus vidaus renginiuose turint galimybių pasą Vyriausybė dar ketina tartis.
Švietimas. Profesinis ir aukštasis mokslas galės vykti ir kontaktiniu būdu atliekant studentų ir darbuotojų profilaktinius COVID-19 tyrimus. Leistos pamokos ar paskaitos su ne daugiau nei 10 moksleivių ar studentų, išlaikant bent 2 metrų atstumus. Jei patalpos didesnės ir įmanoma vienam asmeniui užtikrinti 10 kv. metrų plotą, užsiėmimuose galės dalyvauti 11-30 moksleivių ar studentų grupės.
Neformalusis ugdymas. Neformaliojo ugdymo užsiėmimus lauke leista rengti iki 25 vaikų grupėms, viduje užsiėmimuose galėtų dalyvauti iki 10 vaikų, jei vienam jų užtikrinamas 10 kv. metrų plotas. Tokios pat sąlygos taikomos suaugusiųjų neformaliajam švietimui. Vaikų stovyklose vienoje grupėje galės dalyvauti ne daugiau nei 15 vaikų, užtikrinant 5 kv. metrų ploto reikalavimą.
Galimybių pasas. Numatyta, kad visos nutarime apibrėžtos darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos gali būti neribojamos arba ribojamos iš dalies turintiems galimybių pasą, t.y. persirgusiems COVID-19, pasiskiepijusiems, turintiems ne anksčiau nei prieš parą darytą COVID-19 neigiamą testą ir vaikams iki 16 metų. Siūloma numatyti darbdaviams galimybę patikrinti darbuotojų galimybių paso duomenis – iki šiol tokia galimybė buvo numatyta tik paslaugų teikėjams. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas ir užsieniečiams pasinaudoti galimybių pasu.
Ekskursijos. Siūloma leisti ekskursijas tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse dalyvaujant iki 25 asmenų, vykdant jų išankstinę registraciją.
Laidotuvės. Siūloma padidinti laidotuvėse ir laidotuvių apeigose galinčių dalyvauti asmenų skaičių iki 50.
Užsieniečiai. Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą, siūloma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką visiems užsieniečiams, pilnai paskiepytiems „Jonson & Jonson“, „Pfizer“, „Moderna“ ar „AstraZeneca“ vakcinomis. Šis vienintelis čia paminėtas paketimas įsigalios nuo gegužės 31-osios. Tuo metu atvykstantiems iš Indijos dėl paplitusių COVID-19 atmainų galios griežtesni reikalavimai – net ir persirgusiems ar paskiepytiems asmenims teks atlikti koronaviruso testą.
Įsigalioja galimybių pasas
Su galimybių pasu žmonės galės lankytis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, lošimo vietų ir lažybų punktų viduje iki 22 val. Šiuo metu numatyta, kad maksimalus dalyvių su galimybių pasu skaičius renginiuose viduje gali būti 500, užpildant iki trijų ketvirtadalių sėdimų vietų, lauke – 2 tūkstančiai. Bilietai į renginius turės būti parduodami internetu arba dalyviai registruojami, visiems dalyviams bus privalomos kaukės.
Taip pat bus galima rengti asmenines šventes su neribotu dalyvių skaičiumi, kai nuomojamos patalpos. Rengiant šventes kitose uždarose erdvėse dalyvių skaičius ribojamas iki 10. Viešose atvirose erdvėse neribojamas susibūrusių galimybių paso turėtojų skaičius.
Galimybių paso turėtojai galės sugrįžti į kontaktinį darbą. Su galimybių pasu nebebus taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius.
Taip pat numatyta leisti keliones pramoginiais laivais: jose galės dalyvauti ne daugiau dešimties žmonių arba neribojamas kiekis dalyvių, atitinkančių galimybių paso kriterijus.
Pasak Aušrinės Armonaitės, galimybių pasą techniškai įgyvendino Registrų centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o sprendimą sukūrė Izraelio technologijų startuolis „Wix“. Sprendimas sukurtas neatlygintinai.
