Ar Lietuvoje neišsipildys Estijos scenarijus, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis” kalbėjo duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius ir Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Stebint mūsų kaimynų estų situaciją iš šono, kaip atrodo jums, kodėl koronavirusas ten išplito dabar? Atrodė, kad jie laikėsi geriau negu mes, mes buvome tie pas kuriuos situacija liepsnojo.
R. Jurkevičius: Mes čia galim tik pasvarstyti, turbūt estų reikėtų klausti, kas pasikeitė. Viena, ką žinome iš viešai prieinamų šaltinių, yra tai, kad jie pakankamai laisvai gyveno. Matome, kad britiškos atmainos virusas pas juos yra ženkliai daugiau išplitęs ir iš mokslinių tyrimų žinome, kad ta britiškoji atmaina turi savybę lengviau plisti. Reiškia, kad esant tiems patiems suvaržymams, pandemiją ir jos plitimą suvaldyti bus ženkliai sunkiau.
Iš esmės, kad turėtume tą patį ligos plitimo lygį, mums reikėtų laikytis šiek tiek griežtesnių priemonių pandemijos valdyme, ką labai sėkmingai padarė Didžioji Britanija, Airija. Taip pat tose šalyse mes sausį turėjome didžiulį ligos plitimą, bet buvo įvestos pakankamai griežtos priemonės ir per sausį, vasarį tos dvi šalys labai sėkmingai susitvarkė ir dabar turi tikrai ženkliai geresnę situaciją. Reiškia, tos priemonės tikrai veikia.
Ar parduotuvių, turinčių įėjimą iš lauko, atvėrimas gali skatinti dar labiau plisti virusą? Ar šiais ribojimų atlaisvinimais galime priartėti prie Estijos scenarijaus?
V. Zemlys-Balevičius: Tai priklauso nuo labai tikslios situacijos supratimo – koks pas mus britiškos atmainos paplitimas ir kuriuose regionuose tai yra. <...> Britiškos atmainos problema yra ta, kad jos plitimas yra eksponentinis. Remiantis britų pastebėjimais, tai pas juos išplito per porą mėnesių nuo 20, nuo 10 ar net 5 procentų iki 90, tai čia yra problema. Kadangi žinome, kad ji yra labiau užkrečiama ir atitinkamai reikia griežtesnių, papildomų priemonių jai valdyti, dėl to yra labai svarbu, priimant bet kokius apribojimus ar jų laisvinimus ar dar kažką, žinoti, koks yra paplitimas.
Yra galimi du scenarijai: jei mes žinome, kad britiška atmaina jau yra 90 procentų Lietuvoje paplitusi, tai reiškia, kad tam tikri atlaisvinimai jau buvo daryti ir mūsų atvejų skaičius nepakilo. Tai reiškia, kad gal mes jau turime tą puikiausią scenarijų ir galime eiti sau laisvinimo keliu, neskubėdami, bandydami, imdamiesi papildomų priemonių ir taip valdydami situaciją. Jeigu pas mus išplitimo nėra, reiškia mes dirbame prie senesnio scenarijaus, kai mūsų apribojimai ir jų laisvinimai buvo pritaikyti, neatsižvelgiant į britišką atmainą, tada mums reikia elgtis atsargiau.
Mano nuomone, esmė yra išsiaiškinti, koks yra paplitimas. Turint tą informaciją, nes kol kas mes jos tokios patikimos ir neturime, gal reikėtų elgtis atsargiau, ypač turint Estijos atvejį.
Ar mūsų medicinos sistema, sveikatos apsaugos sistema, ligoninės yra pasirengusios didesniam antplūdžiui, jei britiška atmaina plis dar labiau ir dar greičiau?
R. Jurkevičius: Galiu pasakyti tik tiek, kad mes ženkliai geriau pasirengę nei buvome gruodžio mėnesį, nes visų pirma didžioji dalis personalo yra paskiepyta. Kauno klinikose gruodžio mėnesį kiekvieną dieną gaudavau raportą, kad susirgo po 20-30 mūsų darbuotojų, tai dabar praeitą savaitę nė vieno. Gruodžio mėnesį ne fizinių lovų buvo problema, problema buvo, kad dalis personalo sirgo, dalis buvo saviizoliacijoje ir buvo sunku sudaryti pamainas, kurios prižiūrėtų pacientus.
Aš priminsiu, dėl ko yra tie suvaržymai – kad neperkrautume sveikatos sistemos, kad sistema galėtų susitvarkyti su esamais ligoniais, dėl to tie apribojimai buvo ir praeitais metais. Jeigu mes paskiepysime kuo daugiau vyresnių žmonių, kuo daugiau didesnės rizikos žmonių, tuo sveikatos sistemai bus lengviau tą krūvį priimti.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
