Koronavirusas COVID-19

Seimas dega žalią šviesą privalomam dalies darbuotojų testavimui dėl Covid-19 valstybės lėšomis. Darbo sričių, kurioms privaloma tirtis, sąrašą sudarytų Vyriausybė. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Lietuvos Vyriausybė antradienį paskelbė nesvarstanti stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antrina ir sako, kodėl toks sprendimas yra teisingas. Kaip rašė profesorius, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti naudojama toliau. Pasak V. Kasiulevičiaus,  trombozę gali sukelti koronavirusinė infekcija, tačiau net ir šiuo atveju tokia problema yra išsprendžiama vaistų pagalba.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau ne visiems tokie valdžios sprendimai atrodo logiški – į naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kuris pateikė savo nuomonę apie dalyje savivaldybių paliktus judėjimo ribojimus.  „Pradinukus jau vis labiau leidžia į mokyklas, atidaro parduotuves, muziejus. Bet leisti žmonėms iš Vilniaus nuvažiuot į Trakus griežtai draudžiama.

Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3416 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 6725 molekuliniai (PGR) ir 1277 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neatsisako sumanymo skiepytis šia vakcina, teigia jo patarėja. „Žinoma, kokios galėtų būtų abejonės“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. G. Nausėda kovo pradžioje teigė esąs pasirengęs skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, kai ateis jo eilė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas. „Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji. „Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji. Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Latvija pirmadienio vakarą paskelbė laikinai stabdanti gyventojų skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kelioms valstybėms anksčiau žengus tokį pat žingsnį po pranešimų, kad nedaugeliui paskiepytų asmenų susidarė kraujo krešulių. „Sveikatos tarnybos prašo gydytojų nenaudoti atidarytų „AstraZeneca“ vakcinos ampulių ir neatidaryti naujų“ ampulių, nurodoma šalies sveikatos apsaugos institucijų pranešime.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Pirmadienį Vyriausybė žengė ilgai visuomenės lauktą žingsnį ir atlaisvino judėjimo ribojimus. Tiesa, džiaugtis gali ne visos savivaldybės, nes net 16-oje jų judėjimo ribojimai pratęsti. Taip pat žmonių nepasitenkinimą kelia ir virtualiosios policijos atsiradimas. Ar ribojamas ne tik žmonių fizinis, bet ir minčių judėjimas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Kone viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo sričių – maitinimo įstaigos. Joms šiuo metu leidžiama teikti tik maisto išsinešti paslaugą. Tačiau verslininkai jau šaukiasi pagalbos iš paskutiniųjų – toks darbas labiau padeda nepamiršti, kaip rankoje laikyti peilį, o ne užsidirbti. Spėjama, kad jei netrukus nebus atlaisvinta maitinimo įstaigų veikla, rytojaus sulauks toli gražu ne visi.

Nuo antradienio, kai judėjimo ribojimai bus taikomi šešiolikoje savivaldybių, policija žada taikyti panašias kontrolės priemonės, kokios veikia šiuo metu, tranzitu bus galima vykti aplinkkeliais, nekertant miestų, BNS informavo ministerijos ir policijos atstovai. „Stacionarių postų nuolatinių 24/7 nebus, bet bus savivaldybėse sustiprinta kontrolė, tie postai gali atsirasti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pirmadienį ryte į Lietuvą lėktuvu atgabenta tryliktoji gamintojo „BioNTech ir Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta – 31 tūkst. 590 dozių, dėl temperatūros svyravimų transportuojant kilo įtarimų dėl dalies jų kokybės, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot SAM, kroviniui pasiekus Lietuvą, gamintojas pranešė, kad vykdant transportavimą dalyje krovinio temperatūra galėjo nukrypti nuo reikiamos normos. Įtarimas kilo dėl 11 tūkst.

Bendrovė „Facebook“ pradės etiketėmis žymėti pranešimus apie vakcinas, išplėsdama savo kampaniją kovai su bendrovės platformose skelbiama su COVID-19 susijusia dezinformacija. „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas pirmadienį paskelbė pranešimą, kad pranešimai apie vakcinas iš Pasaulio sveikatos organizacijos bus žymimi etiketėmis „patikima informacija“. Jos bus rašomos anglų ir dar penkiomis kalbomis. Daugiau kalbų bus pridėta per artimiausias savaites.

Europos Sąjungoje (ES) turizmas, skaičiuojant pagal naktis, turistų praleistas apgyvendinimo įstaigose, pernai sumažėjo per pusę dėl kelionių apribojimų ir karantinų, skirtų sustabdyti COVID-19 plitimą, pirmadienį pranešė bloko statistikos agentūra. Precedento neturintis 52 proc. siekęs sumažėjimas, palyginti su 2019 metais., patvirtino, kad „turizmas atsidūrė tarp sektorių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija“, sakoma Eurostato pranešime.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Daliai Europos valstybių stabdant skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, nuogąstavimai dėl vakcinos saugumo pasigirdo ir Lietuvoje. Kai kurios šalys nutarė nutraukti skiepijimą šia vakcina iki kol tikrinama, ar vakcina gali būti susijusi su pranešimais apie po skiepo susidariusius kraujo krešulius.

Victoras Smithas po kritimo gydėsi viename reabilitacijos centre Ohajuje. Vasario 26-ąją jis turėjo sulaukti antrosios COVID-19 vakcinos dozės. Tačiau tuomet įvyko nesusipratimas. Smithas jau po pirmosios COVID-19 vakcinos dozės, kuri buvo skirta sausio 22 dieną, pasijuto prastai. 91 metų vyras namuose griuvo ir susižeidė. Dėl patirtos traumos Smithas gydėsi reabilitacijos klinikoje. Ir iš ten atėjus laikui buvo nugabentas į skiepijimo centrą, kad gautų antrąją COVID-19 vakcinos dozę.

COVID-19 įprastai praeina per 2–3 savaites. Tačiau tūkstančiai žmonių pasveikę net nuo nelabai sudėtingų COVID-19 atvejų niekaip negali atsikratyti ilgai išliekančių simptomų. Kai kurie iš jų serga daugiau nei metus. George Hencken yra žinoma filmų prodiuserė. Kaip ir milijonai kitų žmonių, ji sirgo COVID-19. Tačiau priešingai nei daugelis koronaviruso infekciją išgyvenusių žmonių, praėjus metams nuo diagnozės ji vis dar serga.

Pasieniečiai praėjusią savaitę patikrino per 2,4 tūkst. iš Lenkijos į Lietuvą vykusių asmenų, daugiau nei trečdalis jų nebuvo iš anksto užpildę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) anketų, pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija. Pasak ministerijos, praėjusią savaitę patikrinus 2428 asmenis, 958 iš jų (39 proc.) neturėjo patvirtinimų, jog iš anksto užpildė anketą – vadinamųjų QR kodų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 960 testų nustatytas 1 281 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 935 naujus COVID-19 atvejus ir devynių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 465,26 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai rengia planą visiems pradinukams grįžti į mokyklas. Jį Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Šią savaitę vėliau, kai sveikatos ir švietimo ministrai sudėlios pasiūlymų normalų tekstą ar principus, svarstysime dėl sąlygų, kuriomis pradinukai galėtų grįžti į kontaktinį ugdymų“, – sakė ji.

Vyriausiasis Jungtinės Karalystės statistikas sekmadienį pareiškė, kad šuo metu šalyje vykdoma „nuostabi“ skiepijimo programa leidžia užgniaužti COVID, tačiau tuo pačiu jis perspėjo, kad rudenį neišvengiamai kils nauja koronaviruso banga. Profesorius seras Ianas Diamondas sakė, kad šiuo metu sergamumo Anglijoje rodiklis yra sumažėjęs iki 0,37 proc., arba 6 tūkst. atvejų per dieną.

Užsikrėtimų koronavirusu mažėjimas yra sustojęs ir po truputį vėl kyla. Šalyje pradėjo plisti britiškoji koronaviruso atmaina, kurios plitimas rodo, kad prielaidų situacijos gerėjimui – nėra. Koronaviruso situacijos Lietuvoje apžvalgą Vyriausybės posėdyje pirmadienį pristatė Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas, duomenų analitikas Aistis Šimaitis.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Trys didieji Latvijos vaistų gamintojai – „Olainfarm“, „Grindeks“ ir „Pharmidea“ – pasiryžę su valstybės paramą šalyje pastatyti skiepų nuo COVID-19 ligos gamyklą. „Jei valstybė skirs finansinę paramą vakcinų gamybai Latvijoje, mes būsime pasirengę dalyvauti tokiame projekte. Be abejonės, jis atneštų didelę naudą Latvijos sveikatos apsaugos sistemai“, – sakė „Grindeks“ valdybos pirmininkas Juris Chelnickis.

Nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės laisvai judėti tarp daugumos šalies savivaldybių, tačiau judėjimo ribojimas pratęstas šešiolikoje savivaldybių. Tarp jų – Vilniaus miestas ir rajonas, Klaipėda, Panevėžio miestas ir rajonas.  Vyriausybė nusprendė, kad ribojimas bus taikomas toms savivaldybėms, kur per pastarąsias 14 dienų sergamumas Covid-19 viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Nors metų pradžioje nedarbo rodikliai šalyje rodė mažiausią darbo neturinčių asmenų nuo pirmojo karantino skaičių, ekspertus neramina po plika statistika besislepiančios problemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai ir žmogaus teisių specialistai sako, kad pandemija itin aštrina vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, o apskritai gaunamų skundų dėl diskriminacijos skaičius neatspindi realios situacijos, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, dar trims – nuo 60 iki 69-erių, o vienam – nuo 90 iki 99-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Praėjusios savaitės antradienį didelio atgarsio sulaukusi nelaimė, kurios metu Panevėžyje po skiepo mirė senjorė, pasėjo baimę vyresnių žmonių tarpe. Nors specialistai ramina, kad mirtis nesusijusi su skiepu, vis dėlto apie atsiradusią baimę skiepytis laidoje „JP.lt diena“ patvirtino ir Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė. Ragina nebijoti ir naudotis tokia dovana „Žinoma, baimė susiformavo, bet nieko nepadarysi. Toks tas gyvenimas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 249 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 219 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Pirmadienį Vyriausybė ketina švelninti gyventojų judėjimo ribojimą. Planuojama atlaisvinti gyventojų judėjimą daugumoje savivaldybių, tačiau jis išliks 16 savivaldybių. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo, kad judėjimo atlaisvinimas įsigaliotų nuo kovo 16 dienos ir tęstųsi iki kovo pabaigos.

Net keli per pastaruosius metus atlikti tyrimai užsimena, kad tam tikras kraujo grupes turintys žmonės yra labiau linkę sirgti sunkia koronaviruso forma. Ir nors šio keisto ryšio priežastis prieš tai buvo nežinoma, naujai atliktas tyrimas tikina atradęs šią paskutinę dėlionės detalę. Mokslininkai pastebėjo, kad SARS-CoV-2 virusas teikia pirmenybę ir daug dažniau jungiasi prie A kraujo grupės antigenų, esančių ant plaučių kvėpuojamųjų ląstelių.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.

Vilniuje kitą savaitę pamokos po testavimo vyks keturiose mokyklose. Prie Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos prisijungs „Vyturio“ pradinė mokykla, Baltupių gimnazija ir Jono Basanavičiaus progimnazija.  Savivaldybė sekmadienį pranešė, kad tęsiamas prieš tris savaites Vilniaus pradėtas bandomasis pradinukų ir pedagogų šeimų ūkių testavimas dėl COVID-19 kaupinių būdu.

Italijos šiaurinis Pjemonto regionas sekmadienį nusprendė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina po to, kai kitą dieną po paskiepijimo mirė mokytoja, pranešė regiono valdžios atstovai. Moteris, kurios amžius nenurodomas, mirė sekmadienį į šiaurę nuo Turino esančiame Bjelos miestelyje.

Arija sekmadienį sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimą, reaguodama į pranešimus iš Norvegijos, jog suaugusiems žmonėms po paskiepijimo susiformavo kraujo krešulių. „Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo šio ryto, sekmadienio, kovo 14-osios, laikinai atidedamas“, – agentūrai AFP nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Koronaviruso pandemija išryškino daugelį metų besikaupusias problemas, įsitikinusi sveikatos apsaugos viceministrė. Živilės Simonaitytės teigimu, valstybė buvo nepasiruošusi tokio masto krizėms, o tai apsunkina ir dabar vykdomą skiepijimo kampaniją.

Sekmadienį Vilniaus meras kvietė gyventojus tiek patiems, kai ateis eilė, neatsisakyti skiepų, tiek paprotinti kitus. Socialinio tinklo paskyroje jis pasidalino ir savo paties istorija, kaip vaikystėje negautas tymų skiepas vos nekainavo gyvybės. Pakeikiame visą Vilniaus mero pasisakymą: „Tuomet man buvo laikas skiepytis nuo tymų. Į namus atėjusi seselė labai rūpinosi žmonėmis. Todėl iš karto informavo mano tėvus, kad niekas šiais laikais nuo tymų nebeskiepija, nes negeri tie skiepai.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 5 990 testų nustatyti 297 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 10 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 578 naujus COVID-19 atvejus ir vienuolikos pacientų mirtį. Naujausios pandemijos aukos patenka į 40–89 metų amžiaus grupes.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 10 083 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 395 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo sekmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 9 908 užsikrėtimo atvejus ir 475 pacientų mirtį. Naujų užsikrėtimo atvejų paros skaičius Rusijoje beveik visą savaitę laikėsi aukštesniame nei 9 tūkst., bet žemesniame nei 10 tūkst. atvejų lygyje.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 055 testus nustatyti 935 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 586 naujus COVID-19 atvejus ir 15 pacientų mirtį. Penktadienį buvo pranešta apie 1 385 naujus atvejus, o ketvirtadienį buvo fiksuotas didžiausias patvirtintų koronaviruso infekcijos atvejų paros prieaugis – COVID-19 buvo nustatyta 1 957 žmonėms.

Skiepijimo nuo koronaviruso programą įgyvendinanti Europos Sąjunga (ES) susidūrė su dar viena problema, vaistų bendrovei „AstraZeneca“ pranešus apie vakcinos stygių. „AstraZeneca“ reputacijai jau yra suduotas skaudus smūgis, nes kelios šalys yra sustabdžiusios skiepijimą šia vakcina baiminantis, jog dėl jos formuojasi kraujo krešuliai. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog nėra jokios priežasties nenaudoti šios vakcinos kovai su pandemija.

Per praėjusią parą nustačius 397 atvejus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kur virusas plinta sparčiausiai. Kaip informavo NVSC, per praėjusią parą izoliuoti 900 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.