Keturi mėnesiai – tiek laiko apribota kavinių, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų veikla. Pernai nuo lapkričio 7-osios šalyje įvedus karantino režimą, maitinimo įstaigos leista maistą gaminti tik išsinešti.
Tačiau tokiomis sąlygomis dirbti sutiko ne visi, dalis maitinimo įstaigų karantino laikotarpiui iš viso užvėrė duris. Be to ir pajamos, gaunamos iš maisto išsinešti, toli gražu nėra tokios, kokias maitinimo įstaigos gaudavo prieš pandemiją.
Gyvena su nerimu
Nuotaikos maitinimo sektoriuje liūdnos. Kaip sako kelių Vilniuje esančių kavinių savininkai, šiuo metu balansuojama ties išnykimo riba, o tokių metų, kaip praėję, kavinių atstovai sako nebūtų susapnavę net didžiausiame košmare.
„Galiu pasakyti, kad per 15 darbo metų, praeiti ir šie metai yra patys blogiausi“, – su tv3.lt dalijasi „Gusto blyninės“ generalinė direktorė Laura Pažemeckienė.
Pašnekovė pasakoja, kad dalis darbuotojų jau prašosi atleidžiami iš darbo. Vėluoja subsidija už prastovas, o įmonė neturi galimybės sumokėti atlyginimų už prastovas laiku.
„Vyriausybė labai gražiai žiniasklaidai kalba apie pagalbos paketus verslui, bet realybė tokia, jog jokios pagalbos, išskyrus subsidiją, kuri vėluoja už prastovas, negauname iki šiol, beje negauname ne tik mes, bet ir daugelis kitų mano pažįstamų šios strities verslininkų“, – sako L. Pažemeckienė.
Vienas garsiausių šalies šefų, restorano „Amandus“ savininkas Deividas Praspaliauskas tv3.lt irgi sako, kad nuotaikos restorane nėra džiugios.
„Daug kartų sunkiais tarpsniais raminau sakydamas: viskas gerai, valgyti visiems visada reikės – turėsi, ką veikti. Tad šie metai šiek tiek kitokias mintis pradėjo mėtyti – ar tikrai nereikėtų pasvarstyti apie profesijos keitimą šiek tiek mažiau rizikingesne?“ – komentuoja D. Praspaliauskas.
Kaip sako šefas, restorane stengiamasi palaikyti pozityvią nuotaiką, o nuostolius planuojama skaičiuoti vėliau. Jei anksčiau įprastai maitinimo įstaigos investuodavo į žinomumą, reklamą, šiuo metu investuojama į išgyvenimą.
Vienas iš „Cat Cafe“ savininkų Romas Žvirblis sako, kad be žmonių pagalbos, ko gero, neišgyventų. Be nuomos ir kitų mokesčių kavinei tenka išlaikyti ir dešimtis kačių. Šiuo metu, kaip sako įmonės savininkas, kačių kavinės idėją palaikyti padeda žmonės, pasitaiko tokių, kurie remia aukodami kačių ėdalu.
„Ėmėme paskolą, kurią valstybė per pirmą karantiną pavasarinį dalino. Mes jau tos paskolos 70 proc. išnaudojom, bet nuo naujų metų mes turėjome ją atidavinėti. Dabar atiduodam. Paskolos pinigus atiduodam iš paskolos pinigų“, – tv3.lt sako R. Žvirblis.
Paklaustas, kiek dar dabartinėmis sąlygomis galėtų išgyventi, kavinės savininkas atsako tiesiai – du mėnesius.
Maistas išsinešti negelbėja
Maitinimo įstaigoms šiuo metu leidžiama gaminti maistą išsinešti. Tačiau tv3.lt kalbintos kavinės sako, kad šitaip dirbti neapsimoka. „Gusto blyninė“ pasakoja maisto išsinešti paslaugą teikianti dviejose kavinėse, tačiau ir jose dirbas vyksta nuostolingai.
„Dirbame tik, kad klientai mūsų nepamirštų ir kad turėtume susimokėti už būtinąsias paslaugas, t.y. elektrą, telefonus, internetą, patalpų draudimą ir kt., nes šių paslaugų atjungti taip paprastai negalime. Už patalpų nuomą kaupiasi skolos, kurias, nežinau, kada išssimokėsime. Nuomotojų kantrybė irgi senka, nes jie patys turi įsiskolinimus bankui ir nežino, kiek galės mus išlaikyti“, – dalinasi L. Pažemeckienė.
Dirbantys tik dėl to, kad išgyventų, sako ir „Amandus“. Restorano savininkas juokauja, kad darbas šiuo metu labiau padeda nepamiršti, kaip naudotis virtuvės įrankiais, o ne užsidirbti.
„Be galo dėkoju tiems svečiams, kurie jau priprato prie tokio mūsų darbo pobūdžio ir maistą užsako, bet tai mums leidžia tik egzistuoti, nepamiršti, kaip reikia peilį rankoje laikyti. Reali situacija, nuostoliai dar nėra net skaičiuojami, nes tiksliai suprantu, kad tikėtis teigiamų rezultatų nereikia, o kaip blogai – žinoti dar nesinori, kad ūpas nenukristų“, – sako D. Praspaliauskas.
„Cat Cafe“ maisto išsinešimui paslaugos iš viso atsisakė. Pirmojo karantino metu maitinimo įstaigos galėjo gauti nuomos mokesčio kompensaciją. Antrojo karantino metu to nėra.
„Cat Cafe“ už patalpų nuomą moka 80 proc. mažiau. Jei kavinė nuspręstų teikti maisto išsinešimui paslaugą, patalpų savininkas galėtų reikalauti mokėti pilną nuomos kainą.
„Iškreipia konkurenciją, nes kai kurie restoranai ir kavinės dirba savo nuosavose patalpose, o kai kurie nuomoja. Mes nuomojam, mums iškart konkuruoti ir išlikti su tomis įstaigomis, kurios dirba savose patalpose, yra tiesiog neįmanoma“, – komentuoja R. Žvirblis.
Sprendimai atrodo diskriminaciniai
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad dabartinės pandemijos valdymo priemonės yra diskriminuojančios.
Pašnekovės teigimu, kalbant bendrai apie verslą, šiuo metu yra apie 200 tūkst. verslininkų, neturinčių galimybės pandemijos sąlygomis dirbti ar užsidirbti tiek, kad galėtų pragyventi.
„Atlaisvinta yra tik tam tikra dalis verslo. Dėl šitų tokių diskriminacinių sprendimų verslas tikrai yra labai nepatenkintas. Antra, neužtikrintumas ir bankrotų baimė. Sprendimai tokie, kad jeigu nebus atidaryta per dvi savaites šis verslas su maksimaliu saugumu, tai problema bus ta, kad daugiau negu 50 proc. šito verslo visiškai niekada nebeatsidarys. Nuotaikos yra labai labai pesimistinės“, – tv3.lt sako D. Matukienė.
Tai, kad maitinimo įstaigų veikla iki šiol yra apribota, pašnekovė taip pat vertina neigiamai. Jos teigimu, maitinimo įstaigos yra pasiruošusios darbui ir gali dirbti saugiai.
„Galim padaryti tam tikrus atitvėrimus kažkokiais skydeliais, galim padaryti tas lauko darbo vietas, sugalvoti iš tikrųjų labai saugias darbo sąlygas. Tai, kad tai yra nedaroma, kyla labai įvairių minčių, kodėl šitaip yra daroma“, – sako D. Matukienė.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė taip pat nesupranta, kodėl maitinimo įstaigos yra laikomos pavojingomis vietomis.
„Jeigu kažkas vertina šiuos dalykus, tegul jie nueina į didžiuosius prekybos centrus, pavyzdžiui, šeštadienį, sekmadienį rytinėm ypač valandom ir tegul pasižiūri, ar ten yra saugu. <…> Tegul pasižiūri, ar kažkas žiūri dviejų metrų atstumą, ar kas nors skaičiuoja, kiek įeina klientų ir ar kas nors žiūri visų šitų reikalavimų, kokius buvo iškėlę“, – komentuoja D. Matukienė.
Rengia paskutinę vakarienę
Pirmadienį Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad kovo 16-ąją Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks protesto akcija „Paskutinė verslo vakarienė“. Pranešime sakoma, kad šis verslo sektorius nesulaukė praktiškai jokios valstybės paramos.
„Akcijos metu centrinėse miestų aikštėse bus rengiamasi nenumaldomai artėjančiai paskutinei verslo vakarienei – puošniai padengsime staliukus, paklosime viešbučių lovas, prie jų stovės dirbti pasirengęs personalas. Tik dirbti jam nebus lemta.
Akcija bus siekiama dar vieną, jau paskutinį kartą Vyriausybei pasakyti, kad metus be paramos gyvenantį ir didžiąją laiko dalį uždarytą sektorių yra ištikusi agonija – be skubios pagalbos daugelis jo atstovų šį pavasarį jau nebeatsidarys“, – rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Armonaitės paramos teikimo tempai netenkina
Dar praėjusią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms teikimo tempai turėtų būti didesni. Ministrė teigė, kad reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones.
Šiuos klausimus A. Armonaitė dar praėjusią savaitę aprtarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais.
„Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias. Antras dalykas – komunikuoti su įmonėmis, jeigu tie procesai užtrunka, nes yra patikrinimai, tačiau dalis įmonių nežino, kokioje stadijoje yra jų paraiška ir trečias dalykas, yra pavienių bet vis dar yra mikroįmonių, kurios negavo paramos, tai ten, kur yra nedidelės paramos sumos ir nedidelės įmonės, prašėme nerodyti perdėto dėmesio jas tikrinant ir paspartinti joms paramą“, – žurnalistams po susitikimo sakė ministrė ir pridūrė, kad jau sutarta dėl spartesnio procedūrų vykdymo.
Pasak ministrės, paramos skirstymas yra sudėtingesnis, nes dabartinis pagalbos priemonių paketas yra didesnis – remiama daugiau ir didesnių įmonių. Anot jos, todėl ir lėšų skirstymas turėtų būti labiau automatizuotas.
VMI dar anksčiau skelbė abejojanti, ar visos įmonės per pandemiją paramą gauna teisėtai, teigė pastebėjusi, kad kai kurios įmonės naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus, teikė paskolas.
Tačiau A. Armonaitė sako, kad šiuo metu svarbiausia yra padėti nukentėjusiems, o apie piktnaudžiavimo atvejus reikės galvoti vėliau.
„Įstatymai, teisės aktai ir bendrai valstybės įvairios iniciatyvos skiriamos pirmiausiai tiems žmonėms, kurie įstatymų laikosi. Apie visus išieškojimus ir nesilaikančius tų tvarkų reikės galvoti vėliau, dabar reikia padėti tiems, kurie yra uždaryti“, – sakė ministrė.
Iš nuo sausio 20 d. veikiančio 180 mln. eurų vertės pirmojo paramos verslui paketo iki šiol paskirstyta 24,8 mln. eurų subsidijų ir suteikta kiek daugiau nei 15 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Ekonomikos ministrė praėjusio mėnesio pabaigoje žadėjo, kad antrasis paramos paketas labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusioms įmonėms, kuriame subsidijoms bus skirta 70 mln. eurų, startuos kovą.
A. Armonaitė taip pat pranešė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau yra pateikusi siūlymus dėl lauko kavinių atvėrimo. Ministrė teigė nežinanti konkrečių datų, kada lauko kavinės galėtų atverti duris, nes tai priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.
