George Hencken yra žinoma filmų prodiuserė. Kaip ir milijonai kitų žmonių, ji sirgo COVID-19. Tačiau priešingai nei daugelis koronaviruso infekciją išgyvenusių žmonių, praėjus metams nuo diagnozės ji vis dar serga.
Dienraščiui „TheGuardian“ Hencken atskleidė, kad prieš metus jos senasis gyvenimas baigėsi ir dabar ji nežino, ar dar sugrįš į ankstesnes vėžes. Hencken gyveno aktyvų gyvenimą. Vienu metu ji dirbo keliuose projektuose, o atsipalaiduodavo žygiuodama gamtoje ar plaukiodama upėje netoli savo namų Dorsete. Dabar Hencken jau metus negalvoja apie plaukiojimą.
COVID-19 Hencken gyvenime prasidėjo sunkiai. Pirmuosius tris mėnesius ji praleido lovoje. Jos COVID-19 atvejis net nebuvo toks sudėtingas ir pavojingas, kaip kai kurių kitų pacientų. Tačiau kai kurie simptomai tiesiog nesitraukia iki šiol.
Hencken kamuoja nuovargis. Ir ne toks, kokį jūs kartais jaučiate po fiziškai ir emociškai sunkios dienos – jai jos nuovargis primena pagirias ar apsinuodijimą. Patalynės keitimas Hencken dabar yra kone visą dieną užimantis darbas, nes jai reikia dažnai ilsėtis. Jai trūksta oro, skauda galvą. Tačiau blogiausia tai, kad nuo jos proto nesitraukia vadinamasis smegenų rūkas. Tai – keista būsena, kuomet žmogus negali susikaupti, aiškiai ir kryptingai vystyti savo minčių.
Ir nors daugelis žmonių COVID-19 liga perserga palyginti lengvai, Hencken atvejis nėra unikalus. Ilgalaikius simptomus patiria tūkstančiai žmonių. Ilgalaikiai COVID-19 simptomai, neišnykstantys ir pasitraukus virusui yra tokie:
Dusulys ir kosulys;
Nuovargis;
Galvos skausmas ir smegenų migla;
Silpnumas ir dilgčiojimas rankose ir kojose;
Krūtinės skausmai ir sutrikęs širdies ritmas;
Raumenu ir sąnarių skausmai.
Ir tai dar ne viskas. Kai kurie žmonės sunkiai atgauna skonio pojūtį ir uoslę, kiti patira diagnozuojamus audinių pažeidimus. Ilgalaikiai COVID-19 atvejai dažniausiai diagnozuojami (jei diagnozuojami apskritai) pagal pacientų jaučiamus simptomus.
Net nėra aišku, kodėl ilgalaikiai simptomai kamuoja vienus žmones, kai kiti COVID-19 pacientai apie juos sužino tik iš straipsnių spaudoje. Iš Rusijos kilęs ir Švedijoje besitreniruojantis mišrių kovos menų kovotojas Chamzatas Čimaevas metų pradžioje susirgo COVID-19. Virusas seniai paliko jo kūną, tačiau jaunas vyras negali treniruotis. Pradėjęs kosėti krauju jis prarado viltį, kad dar sugrįš į UFC narvą, kuriame dar nė karto nebuvo nugalėtas, todėl paskelbė apie pasitraukimą iš sporto.
Kai kurie COVID-19 simptomai ne tik išlieka, bet su laiku dar ir kinta. Štai 37 metų Chelsie Hoxby, kuri anksčiau labai mėgo bėgioti, COVID-19 liga susirgo praeitų metų sausį. Pirmus tris mėnesius ji kosėjo, tuomet prasidėjo krūtinės skausmai, ėmė trūkti oro. Praėjus 6 mėnesiams nuo ligos pradžios įprastus simptomus pakeitė skrandžio ir raumenų skausmas bei galvos svaigimas. Moteris negalėjo patikėti tuo, kad po pagerėjimo sekė pablogėjimas – kurį laiką ji jautė kaip liga atsitraukia, tačiau tuomet simptomai vėl ėmė aštrėti.
Tarp ilgalaikius COVID-19 simptomus patiriančių žmonių yra ir profesionalių sportininkų, ir jaunuolių, sveiką ir ne tokį sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Jungtinės Karalystės valdžia keturiems tyrimams skiria 18,5 milijonus svarų, kad apie ilgalaikius COVID-19 atvejus sužinotų daugiau. Šiuo metu trūksta informacijos, o ir gydymo pasirinkimas yra pakankamai sudėtingas, nes tai – pakankamai nauja problema.
Tiesa, ilgalaikio COVID-19 pacientai Jungtinėje Karalystėje dabar sulaukia daugiau pagalbos nei anksčiau. Londono universiteto koledžo ligoninėje veikia specialia klinika šiems atvejams – viena iš 70 tokių šalyje. Jos pagalba gydosi ir jau minėta Hoxby. Viskas prasidėjo nuo to, kad gydytojai skambino iš ligoninės išrašytiems COVID-19 pacientams, kad pasidomėtų, kaip jiems sekasi. Paaiškėjo, kad net 4 savaitės po COVID-19 apie 40 % pacientų dar jautė simptomus. Tie skambučiai peraugo į ištisą kliniką, į kurią įtraukti įvairių sričių gydytojai.
COVID-19 pandemija baigsis, bet ji neišnyks tarsi spragtelėjus pirštais. Dauguma ilgalaikių simptomų po 8–9 mėnesių jau būna išnykę. Tačiau kai kurie žmonės kenčia ilgiau. Kiek laiko? Kas žino – yra tokių, kurie ir po metų dar nesijaučia sveiki. Tačiau tyrimai ir sistemingas sveikatos apsaugos sistemų požiūris gali padėti.
