Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis.
Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Lietuva to nedaro, sakykite, kiek mes esame saugūs? Gal mums irgi vertėtų stabdyti, o jei nevertėtų, tai kodėl?
Iš tikrųjų, skirtingos šalys priima skirtingus sprendimus ir tie sprendimai yra susiję su tuo, kad reikia palaukti aiškių mokslinių įrodymų, ar yra kažkokios sąsajos, priežastinis ryšys tarp tų sunkių komplikacijų ir taip pat mirties atvejų, kur įvyko paskiepijus tam tikrų įmonių vakcinomis.
Tai kol tų atsakymų aiškių nėra, kai kurios šalys apsidrausdamos laikinai stabdo skiepijimą būtent tomis vakcinomis, bet mes turime registracijos duomenis ir Europos vaistų agentūra prisiima atsakomybę, kaip registravusi vakciną institucija, ir ji sako, kad nėra jokių mokslinių duomenų, kurie rodytų, kad tos vakcinos būtų nesaugios. Tų vakcinų sudėtyje nėra tokių komponentų, kurie, pavyzdžiui, galėtų sukelti kraujo krešėjimo problemų.
Bet kuriuo atveju yra laukiama dar daugiau mokslinių duomenų ir tikrai ekspertai analizuoja tuos sunkus atvejus ir turbūt, kai tas vienareikšmis atsakymas bus gautas, tai tos šalys irgi peržiūrės savo sprendimus. O Lietuva remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros informacija, kad nėra pagrindo stabdyti skiepijimą šiomis vakcinomis.
Žmonės paprastai galvoja, kad Skandinavų šalys yra pasiturinčios, protingos, tad ne be reikalo stabdo šį procesą. O kodėl Lietuva nedvejoja arba nesudvejoja? Kaip yra iš tikrųjų, kodėl skandinavai stabdo? Kodėl kita Europos dalis nestabdo? Jie turi visai priešingą nuomonę apie skiepijimą, ar apie virusą?
Aš manau, kad čia gal labiau yra politinis sprendimas. Mes matėme pavyzdį ir kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietija irgi dažnai keičia savo sprendimus dėl vakcinų ir dėl tos pačios „AstraZeneca“, ir dėl amžiaus grupių, ir panašiai.
Čia yra labiau turbūt politiniai sprendimai, bet ne todėl, kad realiai kyla abejonių dėl tų vakcinų saugumo. Kaip ir sakiau, mes visi laukiame tų patvirtinimų, laukiame galutinės išvados dėl to, ar yra čia kažkoks priežastinis ryšys būtent tarp tų sunkių atvejų ir mirties atvejų tarp vakcinos, ar tiesiog tai yra sutapimas. Tai kol kas tos šalys tiesiog apsidraudžia.
Ponia Aurelija, ar galima sakyti, kad yra vakcinų karai? Ar tos šalys, kurių gamintojas gamina tą vakciną, ją labiau ir proteguoja, palaiko?
Iš dalies, mes ir matome tokius kaip, pavyzdžiui, „AstraZeneca“, kuri yra kartu sukurta su Oksfordo universitetu, ir mes tikrai matome tokį stiprų palaikymą iš Jungtinės Karalystės pusės.
Tai be abejo turbūt kiekviena šalis, kuri turi savo vakcinų gamintojus, tai natūralu, kad jie stengiasi palaikyti. Bet tai tikrai nėra taip, kaip kartais žmonės galvoja, kad tai būtų žmonių sveikatos sąskaita. Apie tai net kalbos negali būti.
O ką Lietuva žada daryti dėl Rusijos vakcinos, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
Naujienų portalo tv3.lt laidą „Dienos pjūvis“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną.
