Koronavirusas COVID-19

Lietuvoje pandemijos rodikliai ir toliau šiek tiek banguojantys – jų dinamika dabar panaši kaip prieš 3 savaites: atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas pradėjo šiek tiek augti, bet staigių pokyčių nėra. Šiems rodikliams didėjant, savaitę pabuvęs neigiamas pandemijos pagreitis vėl grįžo į teigiamą zoną, rodydamas pandemijos kilimą, išplatintoje duomenų apžvalgoje rašo Vyriausybė.  Naujų atvejų skaičius svyruoja apie 500 per dieną, o 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst.

Laikinai sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir Lietuvoje raminama, kad tai padaryta atsargumo sumetimais pranešus apie 3 sunkias netikėtas reakcijas, susijusias su kraujo krešėjimo sutrikimais. Visgi specialistai teigia, kad visuomenės abejonių ir nepasitikėjimo „taikinio“ vietoje galėjo atsidurti bet kurio gamintojo vakcina, mat minimi sutrikimai pasitaiko ir po jų.

Trečiadienį Lietuvoje laikinai sustabdytas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, gavus pranešimų apie tai, kad ja paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešuliai. Kokia šios vakcinos ateitis ir ar ši situacija nepadėjo galutinio taško jau ir taip trapiai jos reputacijai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Pragyvenau tris karus, manote, vienas naujas virusas mane įveiks?“, – nė kiek nesididžiuodama, bet su guvia šypsena sako Elena Braziulienė, buvusi Čebatoriūnaitė. Su 102–iejų senole šnekamės jai atvykus į Nacionalinį vėžio institutą COVID-19 vakcinacijai ir, tiesa, vis paprašome vieną kitą žodį paaiškinti, nes p. Elena – grynakraujė aukštaitė, stebinanti savo tarmės turtingumu ir šviesiomis emocijomis. Nepriklausomos Lietuvos amžiaus moteris skiepo sako nė nepajutusi.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina rodo nenuoseklumą priimant politinius sprendimus ir mažina pasitikėjimą skiepijimo procesu.  Eurokomisaro teigimu, ministro elgesys tą pačią dieną siunčiant prieštaringas žinias gali apsunkinti planus paskiepyti kuo didesnę visuomenės dalį, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sprendimą laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina Lietuvoje laiko natūraliu. Tačiau ji pripažįsta, kad jis nepadės vakcinavimo procesui. „Šitą sprendimą vertinu kaip natūralų, tačiau sutinku, kad tai nepadeda ir vakcinavimo procesui. Kita vertus, vakcinavimo procesui nepadėjo jau ir pačios diskusijos, kilusios aplink „AstraZeneca“ vakciną iki šito proceso.

Estijoje dviem asmenims po vakcinacijos nuo koronaviruso susidarė kraujo krešulių, vienas šių žmonių mirė, trečiadienį pranešė Vaistinių priemonių departamento patarėjas medicinos klausimais Alaras Irsas. „Vienas žmogus buvo paskiepytas „AstraZeneca“, o kitas – „Pfizer“ vakcina. Asmuo, vakcinuotas „AstraZeneca“ [preparatu], numirė“, – portalui „Delfi“ sakė A. Irsas. Antras trombozės atvejis nustatytas 82 metų pacientui po skiepo „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Paklausta, kaip vertina pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad per tą laiką nepavyko pasiekti to, ko labiausiai norėjosi.  Savo šimtadienį Vyriausybė minės kovo 21 dieną. „Žinoma, kad nepavyko pasiekti to, ko norėjosi.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą šia vakcina ir Lietuvoje. Skiepijimas sustabdytas kelioms dienoms, bet ministras A. Dulkys išreiškė pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų už pareigūnų darbą valdant pandemiją. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją, vykdant asmenų, vykusių už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, kontrolę bei karantino režimo laikymosi kontrolę.

Baltarusijoje per pastarąją parą nustatyti 1 124 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 876 naujus užsikrėtimo atvejus. Nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinta 305 270 COVID-19 atvejų, 2 121 koronavirusu užsikrėtęs žmogus mirė. Ministerijos duomenimis, lig šiol pasveiko 296 183 užsikrėtusieji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad apribojimai dėl judėjimo gali būti peržiūrėti kitą, savaitę, o gali nutikti ir taip, kad jų peržiūrėjimui nebus jokio pagrindo. Viskas, anot premjerės, priklauso nuo to, kokia epidemiologinė situacija bus tose savivaldybėse. Nuo antradienio tik dalyje savivaldybių taikomi judėjimo ribojimai. Anot I. Šimonytės, jie bus peržiūrimi priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė paramos nukentėjusiam verslui gavėjų ratą. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip bus galima padėti daugiau nukentėjusių įmonių.  Pretenduoti į minimalias 500 eurų subsidijas dabar galės visos įmonės, įsteigtos iki 2020 metų lapkričio pabaigos ir dėl karantino netekusios pajamų. Anksčiau įmonių steigimo laikas buvo apribotas 2019 metų lapkričiu.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Lietuvai, kaip ir nemažai daliai ES valstybių, sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“, ketvirtadienį į posėdį dėl galimo tromboembolijos ir skiepo ryšio renkasi Europos Vaistų agentūra.  Tuo tarpu virusologė, bioinformatikė Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos narė Ingrida Olendraitė mano, kad „AstraZeneca“ dvejojama veltui.

Nusprendus laikinai sustabdyti skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcinomis, vakcinacija visoje Lietuvoje tęsiasi, tačiau mažesnėmis apimtimis, sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) aiškinasi, ar Lietuvoje registruoti keturi tromboembolijos atvejai gali būti siejami su „AstraZeneca“ vakcina, tyrimo išvadas planuojama pateikti „kiek galima greičiau“. „Šiuo metu atliekamas tyrimas. (...) Tas tyrimas atrodo kaip bet kuris kitas mokslinių duomenų vertinimas: skaitai atvejį, žiūri, ką žmogus nurodo kaip nepageidaujamas reakcijas, kokius pateikia tyrimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog komunikacija dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso buvo nenuosekli, o ministro Arūno Dulkio sprendimas stabdyti jos naudojimą sudavė smūgį vakcinos patikimumui gyventojų akyse. „Sveikatos apsaugos ministro sprendimas laikinai stabdyti skiepijimą vakcina „AstraZeneca“, be abejo, sudavė smūgį šio preparato patikimumui Lietuvos gyventojų akyse.

Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį pritarė pataisoms, kuriomis daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Tiesa, komiteto narys valstietis Dainius Kepenis tvirtina, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai, nes esą įteisintų bandymus su žmonėmis, tačiau kiti Seimo nariai su tuo nesutinka. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį svarstė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa. Dėl šių pataisų Seimas balsuos dar du kartus.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 606 testus nustatyti 1 784 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 463 naujus COVID-19 atvejus ir 11 pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 515,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė plečianti testavimo dėl COVID-19 apimtis ir kviečianti greitąjį antigenų testą atlikti visus nuolatinį ar laikiną tiesioginį kontaktą su kitais darbe turinčius sostinės įmonių ir įstaigų darbuotojus.  Norint tai užtikrinti, savivaldybė žada siekti padvigubinti testavimo apimtis. „Antigenų testas pastaruoju metu buvo itin populiarus Vilniuje ir 500 vietų užsipildydavo greitai.

Kol Lietuvoje sumaištis, kokią čia dabar geresnę vakciną pasirinkus, Šalčininkuose viskas aišku kaip dieną – žmonės kaip išganymo laukia vakcinos „Sputnik V“. Kodėl taip nutiko ir plačiau apie šią situaciją domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“.  „Mes žinome, kad ji gera“, – kalbėjo viena Šalčininkų gyventoja. „Mūsų valdžia šneka, kad „Sputnik“ bloga, ir neims. Estija, jeigu patvirtins, tai ims „Sputnik“, – įsitikinusi kita Šalčininkų miestelio gyventoja Ana.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų. Septyni žmonės mirė ligoninėse, vienas – namuose. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7267 molekuliniai (PGR) ir 865 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.

Visi virusai, įskaitant COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, ilgainiui vystosi. Kai virusas dauginasi ar kuria savo kopijas, jis kartais šiek tiek keičiasi, ir tai yra normalu. Šie pokyčiai vadinami „mutacijomis“. Virusas, turintis vieną ar daugiau naujų mutacijų, vadinamas pirminio viruso „variantu“.  Kas lemia viruso pasikeitimą į naują jo mutaciją?  Kai virusas sparčiai plinta populiacijoje ir sukelia daugybę infekcijų, padidėja viruso mutacijos tikimybė.

Europos Vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį rinksis į posėdį, kuriame bus svarstoma išvada dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso saugumo, tačiau išvada dėl to ketvirtadienį gali būti ir nepriimta, sako Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Sukako metai, kai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas karantinas. Galbūt jau primiršote, tačiau būtent šiomis dienomis pernai tautiečiai iš parduotuvių šlavė grikius ir kitą maistą ir dar tik svarstė, iš kur gauti apsauginių kaukių. Ir nė nenumanė, kaip pandemija pakeis gyvenimą, finansinę padėtį ir emocinę būklę. Ekonomistai, psichologai ir sveikatos specialistai aiškina, kad pandeminiai metai turės pasekmių ateityje – gali sukelti ir skyrybų bumą, ir ekonomikos sąstingį.

Prieš mėnesį pasiskiepijusi pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze vilnietė Alma (vardas pakeistas – aut. past.) iš poliklinikos sulaukė sunerimti privertusios žinios – antroji dozė vėluos, o revakcinacija nukeliama. „Toks chaosas, baisu, kaip čia bus toliau“, – sako moteris. Ją skiepijusios poliklinikos ir SAM atstovai ramina – skiepai vėluos vos kelias dienas, tad pavojus laukiantiems revakcinacijos neturėtų grėsti.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Vyriausybė ieško būdų, kaip kuo daugiau žmonių priversti nuolat testuotis. Seime skinasi kelią įstatymas numatantis, kad daugybės profesijų darbuotojai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis, privalėtų kas savaitę testuotis.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad testai nebus privalomi, tačiau jų nepasidarę nebegalės dirbti ir nebegaus darbo užmokesčio, arba bus siunčiami į nuotolinį darbą.

Aiškindamas, kodėl sprendimas ir Lietuvoje stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina priimamas būtent dabar, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis pranešė, kad per keliolika valandų šalyje gauti 3 pranešimai apie sunkias įtariamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą ir Lietuvoje.

Kelios Europos šalys sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso po to, kai buvo gauti pranešimai apie žmones, kuriems po injekcijos susidarė kraujo krešuliai. Tačiau šis žingsnis yra tik atsargumo priemonė. Iš penkių milijonų žmonių, gavusių „AstraZeneca“ vakciną, užfiksuota tik 30 „tromboembolinių reiškinių“ atvejų.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ skiepais vien politiniais sumetimais tikrai nėra atsakinga, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Be kita ko, jis pridūrė, kad pats ketina pasiskiepyti šia vakcina. Komentuodamas situaciją, kad galbūt reikėjo pirmiau skiepyti viešus, žinomus žmones, ministras teigė, kad tą bus galima padaryti, kai bus gaunama daugiau vakcinų.

Europos vaistų agentūros (EVA) vadovė antradienį pateiks naujausią informaciją apie tyrimą dėl galimų kraujo krešulių, siejamų su „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, sakoma agentūros pranešime. EVA vykdomoji direktorė Emer Cooke virtualioje spaudos konferencijoje 13 val. Grinvičo (15 val.

Kinija leido ekstremalios padėties sąlygomis naudoti dar vieną – jau penktą – vakciną nuo COVID-19. Pranešimą paskelbė Kinijos mokslų akademijos Mikrobiologijos institutas. Kovo 1-ąją šią vakciną buvo leista naudoti Uzbekistane. Paskutinė šių skiepų klinikinių bandymų fazė dar tęsiasi. Kol kas viešai nepaskelbta jokių recenzuotų duomenų apie vakcinos saugumą ar veiksmingumą. Skiepijant šia vakcina reikia trijų dozių, suleidžiamų su vieno mėnesio pertraukomis, sakė kompanijos atstovas.

Europos Sąjunga antradienį susitarė paankstinti 10 mln. dozių „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo koronaviruso dozių pristatymą Bendrijos narėms.  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dalis Bendrijos trečiajam šių metų ketvirčiui užsakytų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių bus pristatyta iki liepos mėnesio. „Žinau, koks svarbus bus antrasis ketvirtis įgyvendinant mūsų skiepijimo strategijas valstybėse narėse, – sakė EK vadovė. – Su šiomis 10 mln.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį tvirtino, kad bendrovės „AstraZeneca“ vakciną nuo pandeminio koronaviruso saugu naudoti, virtinei Europos šalių sustabdžius skiepijimą šiuo preparatu dėl galimos kraujo krešulių susidarymo rizikos.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar 16 savivaldybių gyventojai. Tad kas laukia tų savivaldybių gyventojų? Apie tai – portalo tv3.lt laidos DIENOS PJŪVIS pokalbis su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi ir Neringos meru Dariumi Jasaičiu.

Švedų sveikatos apsaugos pareigūnai antradienį pranešė laikinai sustabdę skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kelioms Europos Sąjungos valstybėms anksčiau žengus tokį pat žingsnį po pranešimų apie galimus rimtus šalutinius poveikius.

Policija, užtikrindama LRV sprendimų vykdymą, organizuoja stacionarius ar mobilius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios/išvažiuojančios į miestus/iš miestų transporto priemonės, rašoma pranešime. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Daugeliui žmonių COVID-19 molekulinis PGR tyrimas, kai tepinėlis imamas iš nosiaryklės, sukelia nemalonių pojūčių – neretai ištrykšta ir ašaros. Dabar jau turime alternatyvą: Lietuvoje pavojingąją infekciją tai pat tiksliai galima ištirti ir iš seilių mėginio.

Latvija yra pasirengusi įsitraukti į vakcinų nuo COVID-19 gamybą, pirmadienį pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenburgas per nuotolinį susitikimą su Europos Komisijos nariu, atsakingu už vidaus rinką, Thierry Bretonu. Ekonomikos ministerija teigė naujienų agentūrai LETA, kad pokalbio su ES komisaru metu J. Vitenbergas išreiškė paramą Europos Sąjungos ketinimams suvienyti jėgas vakcinų nuo COVID-19 gamyboje bei išreiškė Latvijos pasirengimą dalyvauti šiame procese.