Eurokomisaro teigimu, ministro elgesys tą pačią dieną siunčiant prieštaringas žinias gali apsunkinti planus paskiepyti kuo didesnę visuomenės dalį, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.
„Be jokios abejonės, šalys narės turi teisę priimti sprendimus dėl savo vakcinavimo planų įgyvendinimo, šiuo atveju – stabdyti vakcinavimą viena ar kita vakcina, tačiau atrodo šiek tiek keistai, kai ryte ministras sako, kad pats skiepytųsi, po pietų stabdo vakcinavimą tuo pat metu sakydamas, kad yra įsitikinęs, jog ji yra saugi“, – BNS trečiadienį sakė eurokomisaras.
„Toks nenuoseklumas, priimant politinius sprendimus, kelia visuomenės nepasitikėjimą vakcina ir vakcinavimo procesu. Tai gali turėti rimtų pasekmių, bandant vakcinuoti kaip įmanoma didesnę visuomenės dalį“, – pridūrė jis.
Buvusios Vyriausybės deleguotas V. Sinkevičius pabrėžė, kad vakcinų saugumą ir efektyvumą vertina Europos vaistų agentūra, o ši rekomenduoja skiepijimą tęsti.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigia, kad sprendimą stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ priėmė, nes gavo tokią Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) rekomendaciją.
Vaistų kontrolės tarnyba tokią rekomendaciją pateikė, gavusi tris pranešimus apie tromboembolijos atvejus. Vėliau buvo gautas ketvirtas pranešimas apie galimą tromboembolijos atvejį. Tačiau tarnyba pabrėžia, kad nėra įrodymų, jog šiuos atvejus sukėlė vakcina.
Europos vaistų agentūra teigia, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina galėtų lėmė kraujo krešulių susidarymą kai kuriems paskiepytiems žmonėms. Tęsti skiepijimą šia vakcina ragina ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Kelios valandos prieš paskelbdamas sprendimą stabdyti vakcinavimą A. Dulkys teigė neturintis informacijos, kad vakcinavimą „AstraZeneca“ reikėtų stabdyti ir tikino, jog siekdamas išsklaidyti abejones, pats sieksiąs skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina.
Europos vaistų agentūra ketvirtadienį turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolesnio vakcinos naudojimo.
