Europos Sąjunga uždegė žalią šviesą amerikiečių bendrovės ,,Johnson&Johnson“ sukurtai „Janssen“ vakcinai nuo koronaviruso. Tiesa, šios vakcinos Lietuva taip greitai nesulauks, ji pasieks mūsų šalį tik balandžio pabaigoje, o kiekiai bus simboliniai. Bendrovė ,,Johnson&Johnson“ iki šių metų pabaigos planuoja visai Europos Sąjungai pristatyti 200 milijonų dozių vakcinos. O Lietuvai atiteks apie 700 tūkstančių skiepų. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pabrėžia, kad tai yra pirmoji vakcina, kurios užteks tik vienos skiepo dozės, o imunitetas susidarys jau praėjus 14 dienų po vakcinos.
„Įvertinus rezultatus antikūnų bei rezultatus tikrojo susirgimo dažnio, buvo pamatyta, kad veiksmingumo visiškai pakankam paskiepijus žmogų vieną kartą. Tai antikūnų kiekis kraujyje padėjo tą įvertinti ir patirtis turėta su šia vakcina“, – sako Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Simona Stankevičiūtė.
Pasak Vaistų kontrolės tarnybos, ši ,,Johnson&Johnson“ vakcina panaši į „AstraZeneca“, ji sukurta adenoviruso pagrindu, kuris buvo modifikuotas, todėl sukelti infekcijos negali.
„Tas adenovirusas, kuris sukelia slogą ir įvairius peršalimo simptomus, negali sukelti ligos dėl to, kad jisai yra genetiškai pakeistas taip, kad nesukeltų infekcijos. Ir, žinoma, pati vakcina iš savęs negali sukelti ir koronavirusinės infekcijos“, – tęsia pašnekovė.
Atlikti tyrimai rodo, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos veiksmingumas siekia apie 66 procentus. Ir panašus jisai išlieka tarp visų amžiaus grupių. Taip pat ji veiksminga ir prieš Pietų Afrikoje plintančią viruso atmainą. Vaistų kontrolės tarnyba tikina, kad vakcinos veiksmingumas yra pakankamas, antraip ji nebūtų registruota Europos Sąjungoje. Be to, jokia vakcina šimtaprocentinės apsaugos nuo viruso nesuteikia. Dabartiniai tyrimai rodo, kad ši vakcina nuo koronaviruso apsaugo bent 3 mėnesius, tačiau skiepo galiojimo trukmė dar gali keistis.
„Esmė yra pasiekti po vakcinacijos tikslą, kad žmogus susirgtų ir sirgtų lengva forma, jeigu jisai užsikrėstų. Nuo užsikrėtimo jokia vakcina neapsaugo, vakcina apsaugo nuo sunkių ligos padarinių“, – teigia Vyresnioji vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugilė Pilvinienė
Pasak jos, vakcina savo gamybos principu panaši į „AstraZeneca“, tad ir galimi šalutiniai poveikiai išlieka panašūs.
„Tai yra injekcijos vietos skausmas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas bei pykinimas. Preparato charakteristikų santraukoje minimos ir tokios nepageidaujamos reakcijos, kurios laikomos sunkiomis – tai būtent anafilaksinės reakcijos yra paminėtos. O jų dažnis nežinomas“, – sako R. Pilvinienė.
O štai visuomenėje kilus nerimui, kad ,,AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Danija, Norvegija ir Islandija laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina. Tiesa, Vaistų kontrolės tarnyba gyventojus ramina, mat visoje Europos Sąjungoje „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo net 5 milijonai žmonių, o Europos Vaistų agentūra tiria 30 įtartinų trombozės atvejų. Austrija pirmoji pranešė, kad padidėjus kraujo krešumui mirė paskiepyta 49-erių slaugytoja, o dar vienai moteriai susidarė plaučių embolija.
Lietuvoje ,,AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo 62 tūkstančiai gyventojų, nei vienam jų, pasak Vaistų kontrolės tarnybos, nenustatyta trombozė.
„Mokslinio pagrindo stabdyti vakcinaciją visa „AstraZeneca“ vakcina nėra. Europos vaistų agentūra atliko vertinimus ir nesieja pranešimų iš valstybių narių dėl tromboembolijos atvejų su būtent šia vakcina“, – sako tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, trombozė yra dažnas atvejis tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jos rizika didėja gyventojams, sulaukus 60 metų.
„Šiaip jeigu vidutiniškai vertintume, tai iš 1000 žmonių per metus įvyksta 1-2 plaučių embolijos atvejai, bet jei pažiūrėtume į vyresnio amžiaus žmones, tai tas dažnis išauga iki kelių kartų. Todėl tokių įvykių buvo ir bus, skiepys tuos pacientus kokia nors vakcina ar neskiepys“, – kalba jis.
Nors ekspertai teigia, kad „Astrazeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi, gyventojai apie ją turi savo nuomonę. Prisiskaitę įvairios informacijos ir gandų vyresnio amžiaus žmonės kai kur jau net masiškai atsisako ,,AstraZenecos“ dozės. Šiaulių centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai tikina, kad senjorus darosi vis sunkiau prisikviesti skiepui.
„Kai mums reikia kviestis pacientus ir sužino, kad būtent ,,AstraZeneca“ skiepys, tai maždaug iš 10 gali atsisakyti tarp 7-6 asmenų nesutinka atvykti. Tiesiog yra labai sunku prisikviesti, jie dar laukia“, – sako direktoriaus pavaduotoja medicinai Aušra Varpučianskienė.
Kilus gyventojų nepasitenkinimui „AstraZeneca“ vakcina, sveikatos apsaugos ministerija tikina – jei ateityje daugiau žmonių atsisakys šio skiepo, bus galvojama apie kitas prioritetines grupes.
„Galbūt mes matėme lėtesnį įsivažiavimą „AstraZeneca“ vakcina, bet iš esmės kažkokių didesnių problemų skiepijant šita vakcina, mes kol kas tikrai nematome“, – teigia viceministrė Živilė Simonaitytė.
Sveikatos apsaugos ministerija jau skelbia ir apie būsimą masinę vakcinaciją. Pagal dabar galiojantį planą masinis gyventojų skiepijimas turėtų prasidėti gegužę. O žmonės užsiregistruoti skiepui turės patys per e-sveikatos sistemą. Jau dabar pusę lūpų kalbama – kas užsiregistruos pirmesnis, tas ir skiepą gaus greičiau.
