Kaip priminė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, sutartis su šiuo gamintoju sudaryta dar spalio mėnesį.
Europos Sąjunga užsisakė 200 mln. jos dozių, o Lietuva jų pirko kiek mažiau nei priklauso pagal gyventojų skaičių – 700 tūkst. vakcinų dozių.
„Preliminarūs pristatymo terminai visų įsigytų vakcinos dozių – iki metų pabaigos. Pirmosios dozės Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje. Tai yra anksčiausiais ir labiausiai optimistinis terminas. Tai bus daugiau simboliniai kiekiai. O viso tiekimo grafiko su gamintoju yra sutarta, kad praėjus 30 d. nuo registracijos pradžios bus pateikiami detalūs tiekimo grafikai“, – sakė jis.
VVKT viršininkas pažymėjo, kad ši vakcina išskirtinė tuo, kad jos saugojimo temperatūra – 2–8 laipsnių Celcijaus temperatūra.
„Tai yra pirmoji vakcina, kur užteks vienos dozės, tai adenovirusų platformos vakcina, išbandyta labai didelės apimties klinikiniuose tyrimuose dideliuose tyrimuose“, – sakė jis.
Panaši į „AstraZeneca“ vakcina
„Ši nauja vakcina yra vadinama adenoviruso vektoriaus vakcina. Ji turi genetinę žinutę apie spyglio baltymą ir jos veikimo principas panašus į „AstraZeneca“ vakcinos ir kiek kitoks nei „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos. Noriu pabrėžti, kad vakcinoje esantis adenoviruso vektorius yra kaip nešiklis, kuriame įdėta genetinė spyglio baltymo informacija.
Tas adenovirusas, kuris normaliai sukelia slogą ir įvairius peršalimo simptomus, tikrai negali sukelti ligos pasiskiepijus, nes jis yra genetiškai pakeistas taip, kad nebūtų infektabilus, t. y. nesukeltų infekcijos“, – aiškino VVKT viršininko patarėja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
Ji pridūrė, kad vakcina pati negali sukelti ir koronavirusinės infekcijos, nes joje nėra viso viruso, kuris būtinas, kad infekcija atsirastų.
„Joje yra tik genetinė žinutė apie spyglio baltymą“, – sakė ji.
Kaip nustatomas vakcinos veiksmingumas?
Specialistė kartu aiškino, kad vakcinos veiksmingumas yra sąlyginis dydis.
„Nuolat lyginame tas skirtingas vakcinas. Bet kai sakome, kad vakcinos veiksmingumas yra apie 66 proc., tai tikrai nereiškia, kad 66 proc. pacientų nesusirgs, o visi kiti – susirgs. Jokiu būdu. Formulė, kaip skaičiuojamas vakcinos veiksmingumas, yra tokia. Mes suskaičiuojame, kiek buvo įvykių klinikiniame tyrime tarp nevakcinuotų žmonių, koks yra procentas. Tada suskaičiuojame procentą, kiek buvo įvykių tų žmonių populiacijoje, kurie buvo paskiepyti.
Ir iš šio skaičiaus atėmus įvykių skaičių, kiek buvo infekcijos atvejų tarp vakcinuotų žmonių, padalinus iš įvykių dažnio tarp nevakcinuotų žmonių, padauginame iš 100 proc. ir gauname vakcinos veiksmingumo procentą“, – dėstė S. Stankevičiūtė.
Galimi šalutiniai reiškiniai
Kalbėdama apie nurodomas šios vakcinos galimas šalutines reakcijas Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigė kažko išskirtinio paminėti negalinti.
„Dar nėra daug tos informacijos apie rinkoje esančios vakcinos poveikius. Iš to, kas rašoma preparato charekteristikų santraukoje, tai įprastiniai nepageidaujami poveikiai, kurių galima tikėtis po vakcinacijos – tai vadinamos reaktogeniškumo reakcijos. Tai yra injekcijos vietos skausmas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas ir pykinimas“, – vardijo ji.
Tarp sunkių reakcijų paminėta ir anafilaksija, jų dažnis vertintas kaip nežinomas.
Teigiama, kad turi praeiti 14 d., kol susidarys apsauga pasiskiepijus šia vakcina. Apsaugos laikotarpis, kaip ir kitų vakcinų atveju, dar kol kas nėra žinomas.
Portalas tv3.lt primena, kad Europos vaistų agentūra pranešė rekomenduojanti leisti vakciną naudoti visiems vyresniems nei 18 metų žmonėms, kai „nuodugniai įvertinus“ „Johnson & Johnson“ pateiktus duomenis nustatyta, kad vakcina atitinka veiksmingumo, saugumo ir kokybės kriterijus.
Trijuose žemynuose vykdytas „Johnson & Johnson“ vakcinos tyrimas rodo, kad ji 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo sunkių formų ligos, hospitalizacijos ir mirties. Ši apsauga išliko stipri net tokiose šalyse kaip Pietų Afrika, kur buvo nustatyti variantai, kurie, atrodo, yra mažiau jautrūs kitoms licencijuotoms vakcinoms, įskaitant ir „AstraZeneca“.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos trijų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinos.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 417 žmonių, antra – 674 žmonės. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 241 tūkst. 746 žmonės, abiem dozėmis – 91 tūkst. 546 asmenys.
