Dar praėjusį trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo šios savaitės keičiasi kai kurie karantino režimo reikalavimai. Nuo kovo 10-osios visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą, privalo turėti dokumentą su vertimu į lietuvių, anglų ar rusų kalbą, kuris patvirtintų, kad asmeniui ne seniau nei prieš 72 val. buvo atliktas Covid-19 testas ir jo gautas rezultatas yra neigiamas.
Tai reiškia, kad atvykti į Lietuvą nebebus galima neturint neigiamo koronaviruso testo. Iki šiol testą buvo galima atlikti ir grįžus į Lietuvą.
Grįžusiems ar atvykusiems į Lietuvą taip pat bus taikoma dešimties dienų saviizoliacija. Ją praėjus septynioms dienoms bus galima nutraukti, tačiau tik tuomet, jei žmogus atliks koronaviruso testą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) puslapyje nurodoma, kad už tokį testą asmuo turi susimokėti pats.
Neigiamą testo rezultatą turės užtikrinti ir kelionių agentūros
Vyriausybė neseniai paskelbė, kad tai, jog neigiamo testo rezultato neturintys keleiviai nepatektų į Lietuvą, užtikrinti turės ir kelionių organizatoriai. Praėjusį trečiadienį tokia prievolė buvo numatyta tik vežėjams, o penktadienį Vyriausybė šį sprendimą patikslino.
„Šis pakeitimas užtikrintų didesnę grįžtančiųjų ir atvykstančiųjų keleivių patikrą, kad visi keleiviai turėtų atlikti tyrimą ir tai atitinkamai padėtų geriau organizuoti darbą ir oro uostuose, ir kitur.
Taigi, mūsų nutarime, tiesiog šalia vežėjų atsiranda kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai, o šalia, kur reglamentuojame „keleiviai“, yra papildoma „turistai“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad trečiadienį jau numatyta pareiga taip pat ir užsakomaisiais reisais grįžtantiems žmonėms turėti testus.
„Ir čia daugiau klausimas apie tai, kieno pareiga užtikrinti, ar vežėjo, ar, tokių kelionių atveju, kelionių organizatoriaus“, – kalbėjo premjerė.
Sprendimas netikėtas
Turizmo sektoriaus atstovai sako esantys nustebinti dėl Vyriausybės sprendimo. Esą prieš priimant nutarimą, kad atvykti į Lietuvą bus galima tik turint neigiamą testą, su turizmo sektoriumi nebuvo tartasi.
„Mes tikrai esame nustebę dėl šio reikalavimo pakeitimo. Jeigu tai būtų vykusi kažkokia diskusija, jeigu būtų diskutuota su verslu, su verslu asocijuotomis struktūromis, mes irgi galėjome pasiruošti šiek tiek iš anksto ir galbūt visa komunikacija būtų šiek tiek kitokia, nei dabar. Dabar mes esame pastatyti prieš faktą“, – tv3.lt komentuoja Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.
Panašių pastebėjimų praėjusį penktadienį turėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mes suprantame, kad tai yra papildomi įsipareigojimai kelionių organizatoriams. Gal tik palinkėjimas sau ir kolegoms, kurie rengia šiuos projektus, pasiderinti ir su kelionių organizatoriais ir kitais, kuriuos liečia šie pakeitimai. Nes dalis žmonių jau išvykę ir reikės galvoti, kaip tuos COVID-19 testus pasidaryti“, – kalbėjo ministrė.
Kaip sako M. Plepytė-Rainienė, turizmo sektorius iš esmės privalomam testavimui prieš atvykstant į Lietuvą neprieštarauja, ši priemonė galbūt net padėtų keliaujantiems jaustis geriau – nereikėtų jaudintis, ar šalia lėktuve sėdintys keleiviai neserga Covid-19. Taip pat privalomi testai padėtų griauti visuomenės įsitikinimą, kad virusą šalyje daugiausiai platina keliautojai.
„Tačiau susiduriama su kitais nelogiškumais ir kitais prasilenkimais. Pirma, gauname nutarimą, kad yra priimtas toks nutarimas apie tokius pakeitimus, o tik po to siekiama ieškoti variantų, kaip tuos nutarimus įgyvendinti“, – komentuoja M. Plepytė-Rainienė.
Jos teigimu, daug neatsakytų klausimų vis dar kyla ir keliautojams. Tie keliautojai, kurie Covid-19 yra persirgę arba jau yra du kartus paskiepyti, iš e.sveikatos sistemos gali pasiimti pažymas, kurios nurodo, kad žmogus yra persirgęs arba paskiepytas.
Persirgusiems ar paskiepytiems žmonėms atvykus į Lietuvą saviizoliuotis po kelionės nereikia.
„Tačiau šios pažymos yra lietuvių kalba. Tai vėlgi, įsivaizduokim, kuomet žmogus skrenda reguliariaisiais skrydžiais, pavyzdžiui, į Maldyvus ir turi grįžti atgal į Lietuvą, tai jis parodys tiesiog personalui pažymą lietuvių kalba ir sunkiai ten kas supras, kas iš tikrųjų yra toje pažymoje parašyta. Labai norėtųsi, kad jeigu yra priimami vieni nutarimai, lygiagrečiai sektų ir atitinkami sprendimai.
Šiuo atveju, būtų priimtas nutarimas ir būtų suteikiama galimybė keliaujantiesiems iš e.sveikatos išsitraukti, atsišviesti ar telefone parodyti būtent tą pažymą anglų kalba. Taip mes sumažintume įvairiausius ir nesusipratimus, ir sumažintume galimus nepatogumus keliaujantiesiems“, – sako M. Plepytė-Rainienė.
Šiuo metu persirgę ar paskiepyti keliautojai turi patys pasirūpinti, kad pažyma būtų išversta. Įvairiuose vertimų biuruose vieno dokumento vertimas svyruoja nuo 5 iki 10 eurų.
Izoliacija trukdo grįžti į tėvynę
Daug nepasitenkinimo dėl pakeistos tvarkos matyti ir viešojoje erdvėje. Keliautojams kyla klausimų, kam turint neigiamą testą dar reikia 10 dienų izoliuotis ir kodėl PGR testus keliautojai turi daryti už savo asmeninius pinigus.
Portalo tv3.lt skaitytojas Marius jau kurį laiką gyvena Danijoje. Vyras sako norintis grįžti į tėvynę, dažnai apie tai pagalvojantis, tačiau Vyriausybės sprendimai ir galiojanti saviizoliacijos tvarka vis priverčia persigalvoti.
„Turiu čia (Danijoje – aut. past.) verslą savo, aš dirbu savo rankomis ir man kiekviena diena yra brangi. Laikas – pinigai. Geriau dešimt dienų praleisti kažkur su kažkuo negu kažkur užsidarius. Kaip bebūtų, į Lietuvą grįžti pasimatyti su artimaisiais, kurių seniai nematęs“, – su tv3.lt dalinasi Marius ir prideda, kad jam izoliacijai yra gaila laiko.
Lietuvoje vyras nebuvo jau daugiau nei metus, grįžti čia su šeima jam reikėtų ir dėl to, kad jo dukrai baigėsi paso galiojimas. Pasą įmanoma pasikeisti ir Lietuvos ambasadoje Kopenhagoje, tačiau dėl didelių eilių ten patekti sunku. Grįžęs Lietuvoje Marius nušautų du zuikius vienu šūviu – ir pakeistų dukrai pasą, ir aplankytų artimuosius.
Kad izoliacija grįžus į Lietuvą būtų sutrumpinta, po septynių jos dienų galima darytis Covid-19 PGR testą, tačiau už jį reikės susimokėti. Danijoje gyvenantis Marius sako testus atliekantis dažnai, tačiau mokamą testą jam teko darytis tik vieną kartą. Privačiose klinikose Lietuvoje koronaviruso PGR testų kainos prasideda nuo 70 eurų, kai kur siekia 100 eurų, tačiau testo, už kurį mokėjo Marius, kaina buvo gerokai mažesnė nei Lietuvoje.
„Kiek dariausi testų Danijoje, nes į kitą šalį vykdamas, tiesiog Danijoje pasidariau testus, jei man jų reikėjo, tai man visi testai buvo nemokami. Iš Vokietijos įvažiuojant į Daniją vieną dariausi, man atrodo 25 eurai Vokietijoje kainavo“, – sako Marius.
Kad PGR testai Lietuvoje nėra pigiausi, liudija ir turizmo sektoriaus atstovai.
„Jeigu kalbėtume apie Tenerifės saloje galimus atlikti tyrimų kainas, tai PGR metodo kaina yra apie 99 eurus, antigenų tyrimas kainuotų apie 30 eurų. Tuo tarpu, jei kalbama apie Egiptą, tai kaina turėtų siekti apie 50-60 dolerių“, – sako Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė M. Plepytė-Rainienė.
Testams pradėtas taikyti 0 proc. PVM mokestis
Seimas dar pernai nusprendė, kad nuo šių metų sausio vakcinoms ir testams bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau panašu, kad kainos liko nesumažėjusios.
Portalas tv3.lt dar pernai rašė, kiek skirtingose privačiose klinikose kainuoja atlikti molekulinį koronaviruso testą. Patikrinome, kokios testų kainos šiose klinikose yra dabar. Vienoje klinikoje tyrimo kaina padidėjo keturiais eurais, kitose klinikose kainos liko nepakitusios. Kai kur norint gauti tyrimo sertifikatą, reikalingą kelionei, teks sumokėti dar 5–10 eurų.
Su klausimu, kodėl testų kainos nuo sausio nesumažėjo, tv3.lt kreipėsi į Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovą Laimutį Paškevičių. Jis sako, kad kainodara yra kiekvienos įstaigos reikalas, tad dėl paaiškinimų rekomenduoja kreiptis į pačias klinikas.
Portalas tv3.lt pateikė užklausas kelioms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau atsakyti į klausimą, kodėl kainos nenukrito, sutiko tik viena – Medicinos diagnostikos ir gydymo centras.
„Nors metų pradžioje buvo panaikintas 5 proc. siekęs šiems tyrimams naudojamų reagentų PVM mokestis, augo tokie su tyrimais susiję kaštai kaip asmens apsaugos priemonėms, kurios griežtai keičiamos po kiekvieno atvykusio išsitirti.
Kartu siekdami atliepti mūsų klientų poreikius ir patenkinti augančias testavimo apimtis investavome ir į papildomos įrangos įsigijimą. Nepaisant to, darome viską, kad klientams tyrimų kaina nedidėtų“, – aiškina įstaigos direktorius Deividas Prasipauskas.
Logiška būtų testuoti ir grįžus
Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas testavimo prieš atvykstant į Lietuvą idėją palaiko. Tai, profesoriaus teigimu, padės sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Logikos yra. Pirmiausia, reiktų įsisąmoninti tokį dalyką, kad, deja, mes šimtu procentų jokia priemone negalime garantuoti, kad neįkvėpsime pakankamai daug virusinės infekcinės dozės viruso bendraudami su kitais žmonėmis. Už tai reikia stengtis įvairiomis priemonėmis, jei neišeina to išvengti, sumažinti riziką“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Profesorius teigia, kad nuolat ir sistemingai testuojant žmones galima išvengti plačių židinių plitimo, juos greičiau lokalizuoti. S. Čaplinsko teigimu, tyrimams gali būti naudojami ir greitieji testai.
Tačiau S. Čaplinsko nuomone, keliautojus būtų pravartu testuoti ne tik prieš grįžtant į Lietuvą, bet ir jiems grįžus.
„Jeigu testuotume kas savaitę tam tikras grupes, tai tuomet efektas būtų pasiektas didelis. Grįžus kelių dienų bėgyje, savaitės bėgyje dar kartelį atlikti testą būtų labai logiška“, – sako S. Čaplinskas.
Neigiamo Covid-19 tyrimo rezultato grįžtant nereikia pateikti asmenims iki 16 metų, asmenims, persirgusiems Covid-19 (kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 90 dienų iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą), pasiskiepijusiems asmenims (kurie yra pasiskiepiję vakcina, registruota Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre pagal skiepijimo schemą).
Neigiamų testų rezultatų pateikti taip pat nereikia ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis ir tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims.
Statistikos departamentas skelbia, kad nuo pandemijos pradžios iš viso buvo atlikta daugiau nei du milijonai diagnostinių koronaviruso testų. Iš viso ištirta daugiau nei 930 tūkst. asmenų.
