Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Rasos Baškienės tėvai abu priklauso rizikos grupei pagal savo amžių, tad ir skiepus gauti jie turėjo vieni pirmųjų. Senjorai kvietimo į polikliniką sulaukė, tačiau, pasak moters, ją itin nustebino pasirinktas pranešimo būdas. Savo istorija ji pasidalino ir socialiniuose tinkluose.
„Su visa pagarba vakcinaciją organizuojančioms institucijoms ir jose dirbantiems žmonėms vis tik noriu nusikeikti: ar jūs rimtai manote, kad senjorams nusiuntę SMS žinutes „prašome atvykti ryt 8 val. ir į šią žinutę atsakyti TAIP arba NE“ sulauksite atsakymų?
Mano mama, beje, naršanti „Facebook“ ir mokanti mokesčius internetinėje bankininkystėje, iki šiol nemoka atsakyti į SMS žinutes. Ir kiek tokių, nemokančiųjų atsakyti ir nemokančiųjų gautąsias žinutes perskaityti, gali būti? Ir, deja, nesugebu jai, kalbėdamasi savo išmaniuoju telefonu, paaiškinti, kaip atsakyti į žinutę naudojantis mygtukiniu „Nokia“, nes jau seniai esu jį pamiršusi“, – „Facebook“ įraše dėsto R. Baškienė.
Teigia, kad tai tebuvo nesusipratimas
Tv3.lt susisiekus su R. Baškiene, ši patikslino, jog vakciną senoliai turėjo gauti Antakalnio poliklinikoje. Jos teigimu, pagal visas taisykles senjorai privalo gauti pranešimą pirmą skambučiu, o tik vėliau – žinute, tačiau taip esą ne visuomet įvyksta.
„Manau, kalta poliklinika, kurioje prisirašęs žmogus. Beje, mamai nuvykus skiepytis, jos nebuvo sąrašuose, tai vaikė nuo Ainošiaus prie Keipošiaus seną žmogų, pasirodo, buvo klaida dėl jos asmens kodo. Bet paskiepijo, galų gale.
Ir dar vienas dalykas: nesuprantu, kodėl nekviečia abiejų sutuoktinių kartu, jei jie prisirašę pas tą pačią gydytoją?”, – tv3.lt pasakoja savivaldybės tarybos narė
Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės skundus sureagavo ir Antakalnio poliklinika. Jos atstovų teigimu, visa situacija tėra nesusipratimas:
„Norime informuoti, kad SMS žinutes su priminimu atvykti siuntėme pacientams, kurie prisirašę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poliklinikoje. Šios įstaigos pacientų skiepijimą vykdome mes, tačiau registracijos procesu bei pacientų informavimu rūpinasi būtent minėta įstaiga. Jos atstovams buvome išsiuntę aiškius laikus ir pacientai turėjo būti informuoti, kada ir kur jiems atvykti iš anksto. Tuo tarpu mes iš savo sistemos išsiuntėme tik priminimo žinutes.
Atsiprašome už įvykusį nesusipratimą, dar kartą informavome Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovus, kad jie atsakingi už pacientų informavimą bei registravimą”.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas tv3.lt aiškina, jog visoms sostinės gydymo įstaigoms buvo nurodyta, kad su senjorais būtų susisiekta būtent telefono skambučiu.
„Kad būtų suteikta aiški ir konkreti informacija apie COVID-19 vakciną ir vakcinacijos procesą. Tačiau pradedant senjorų vakcinaciją galėjo pasitaikyti atvejų, kai informacija apie skiepijimą buvo pateikta tik telefono žinute“, – sako P. Vaitekėnas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Julijanas Gališanskis teigia, jog šalies mastu asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali pačios pasirinkti, kaip informuoti gyventojus: tik žinute, tik skambučiu ar abiem būdais.
Susiduria ir su infrastruktūros problemomis
R. Baškienė ir jos tėvai nebuvo vieninteliai susidūrę su problemomis, bandant gauti vakciną nuo COVID-19. Moteriai šiuo nutikimu pasidalinus socialiniuose tinkluose, po jos įrašu pasipylė komentarai su panašiomis istorijomis.
„Mūsų tėtis irgi tokią gavo. Pamatėme mes, po 2 savaičių, atsakėme, šiandien paskambinau, padiktavau savo numerį, sakė, kad man perskambins kai bus jau skiepytis laikas”, – rašė viena komentatorė.
„O kaip su tais, kurie turi stacionarų telefoną?”, – klausia kita internautė.
Savo sunkumais su tv3.lt pasidalino ir vilnietė Asta (vardas pakeistas – aut past.), kuri pirmajai vakcinai į polikliniką vežė savo 93 metų senelį. Moters teigimu, senolis sunkiai mato ir juda, tad į polikliniką buvo skambinta su prašymu skiepyti jį namuose, tačiau pageidavimas buvo atmestas.
„Jis labai sunkiai juda ir iškart pykina važiuojant... Sakė nėra galimybės tokiai paslaugai suteikti.
Šiaip taip įkėlėm senelį į automobilį ir visai neblogai nuvykom iki poliklinikos, tik teko paklaidžioti, kol radom, kur yra daromi skiepai. O ir privažiuoti nebuvo kaip. Priešais šilumos tinklų techninės patalpos su užrašu: „Neužstatyti vartų“ . Nebuvo kito pasirinkimo kaip išlaipinti senelį neleidžiamoje vietoje. Pasiklausėm medicinos darbuotojos, dėl užstatytų vartų, ji numojo ranka“, – pasakoja Asta.
Ji sako neturinti priekaištų poliklinikos darbuotojoms, mat pati vakcinacijos procedūra buvo atlikta profesionaliai. Visgi, moterį nuvylė tinkamos infrastruktūros trūkumas ir itin sudėtingas procesas bandant paskiepyti problemų su judėjimu ir rega turintį senolį. Moteriai esą šilumos tinklų darbuotojų buvo pasakyta, jog kitą kartą pastačius automobilį toje pačioje vietoje, jis gali būti nutemptas.
„Suprantu, kad apvažiuoti senesnio amžiaus žmones su mobilumo problema reikalauja daug resursų iš medicinos darbuotojų, tačiau kai kurios poliklinikos tai daro... Tačiau liūdna, kad net ir atvykus nebuvo sąlygų privažiuoti. {...} O kiek žmonių turinčių mobilumo problemų ir negalinčių atvykti, vakcinos ir negaus, ir ne todėl, kad nenorėtų pasiskiepyti“, – stebisi Asta.
Namuose skiepyti galima, tačiau ne visuomet
Pasak SAM atstovo J. Gališanskio, senjorai namuose gali būti skiepijami, tačiau tam esą tinka ne visos Lietuvoje naudojamos vakcinos.
„AstraZeneca“ vakcina gali būti transportuojama ir naudojama skiepijimui namuose. „BioNTech & Pfizer“ vakcina, po Europos vaistų agentūroje patvirtintų registracijos pakeitimų, taip pat gali būti transportuojama ir naudojama skiepyti asmenis namuose. Sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti specialiąsias sąlygas šios vakcinos transportavimui.
„Moderna“ vakcinos dėl laikymo ypatumų negali būti transportuojamos, todėl yra naudojamos tik skiepijimui vakcinacijos centruose“, – aiškina SAM atstovas.
P. Vaitekėno teigimu, Vilniuje senjorai namuose taip pat yra skiepijami, tačiau kol kas tokių vos keli šimtai.
Senjorams, turintiems sunkumų nukakti į paskirtą skiepijimo centrą, savivaldybė teikia ir pavėžėjimo paslaugas. Per dieną esą gaunami vidutiniškai 56 iškvietimai pavėžėjimui į mobilius punktus ir vakcinacijos vietas.
Paskutiniais duomenimis, sostinės poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta daugiau nei 30 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus vilniečių. P. Vaitekėno teigimu, Vilniaus miesto gydymo įstaigose yra užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. yra gyventojų.
„Pirmiausia kviečiami skiepytis 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, vėliausiai 65-69 metų. Vis dėlto poliklinikų yra paprašyta paieškoti galimybių pakviesti senjorų poras skiepytis drauge, net jei jie patenka į skirtingas amžiaus grupes“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze jau paskiepyta daugiau nei 241 tūkst., arba 8,6 proc. Lietuvos gyventojų. 90 tūkst. jų jau gavo ir antrąją dozę. Paskiepyta daugiau beveik trečdalis gyventojų, vyresnių nei 80 metų.
