Sodas ir daržas

Dažnai nešame gėles ant kapų, tačiau ar susimąstome, kokia yra tikroji jų reikšmė? Šiandien pateikiame jums sąrašą populiarių kapinių gėlių ir atskleidžiame tikrąją jų reikšmę. Lelijos Lelijos dažnai siejamos su laidotuvėmis, greičiausiai dėl šių gėlių grožio ir paprastumo jos laikomos šiai progai tinkamiausiomis. Lelijos sukelia ramybės ir taikumo jausmus. Šios gėlės simbolizuoja mintį, kad žmogaus siela yra sugrįžusi į tyrumo būseną.

Serbentai nėra reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga ir dera pasodinti įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juos galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, bet geriausiai – spalio mėnesį. Serbentai puikiai augs, jei juos pasodinsite saulėtoje vietoje, 5–8 cm giliau, nei augo medelyne. Atstumas tarp pasodintų serbentų krūmų – 0,8–1 m. Genėti ir formuoti juos galima vasarą, nuskynus uogas, rudenį ir pavasarį, nutirpus sniegui.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Kretingoje gyvenančių Viliušių šeimos kiemą puošia kadagius juosiantis tiltelis. Šis ryškus tiltelis traukia ne tik praeivių akis, tačiau sužavėjo ir tūkstančius internautų, kurie šį Tomo Viliušio statinį apipylė komplimentais. Tomas pasakoja, kad pievoje prie namo auga kadagiai, kuriuos prieš 30 metų vos tik įsikūrę pasodino jo uošviai. Vyrui su šiais augalais norėjosi padaryti kažką gražaus ir įdomaus, tad taip ir gimė mintis apie tiltelį.

Kada geriau sodinti hortenzijas – rudenį ar pavasarį? Kokioje vietoje jas įkurdinti? Vieni gėlininkai teigia, kad joms būtinas pavėsis, kiti priešingai – šias gražuoles augina atokaitoje ir džiaugiasi stambiais žiedais. Internete mirga patarimų, o ką sako hortenzijų augintojai? Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus.

Apie tai, kaip iš tiesų pasiruošti žiemai, kad mūsų sodas bei aplinka, kurioje gyvename atrodytų gražiai, dailiai ir tvarkingai, šiandien studijoje kalbėsime su apželdinimo kursų ,,Geltonas karutis” organizatore – Lina Liubertaite. Už lango žvarbu, bet aplinką, kurioje gyvename, reikia kažkaip paruošti šaltajam sezonui.

Laida „Svajonių sodai“ Rūtos ir Sauliaus kvietimu apsilankė erdvioje jų sodyboje. Grįžusi iš emigracijos pora kuriasi Lietuvoje ir savo kieme nori auginti tai kas skaniausia, tai kas gražiausiai ir tai, kas džiugina širdį. Tačiau ne viskas jiems pavyko. Jie įsigijo nerūšinius vaismedžius iš Lenkijos ir pasijuto apgauti.

Nors svogūninės gėlės Lietuvoje yra vertinamos ir mėgstamos, daugelis jų atsisako dėl pernelyg kruopščios priežiūros ir mieliau žavisi narcizais Druskininkų šventėje ar tulpėmis – Burbiškio dvare. Reginys, kai Vijūnėlės parke išsiskleidžia daugiau kaip 200 tūkst. narcizų ar visa Burbiškių dvaro teritorija pasipuošia tulpių žiedais, iš tiesų užburia.

Dabar pats geriausias metas sodinti žieminius česnakus, rašoma ogorod.ru. Yra keli patarimai, kurių laikantis pavyks pasiekti paties geriausių rezultatų ir trokštamo derliaus.  Česnaką sodinkite iki 3-5 cm gylio. Dažniausiai jie sodinami tokiame gylyje likus 2-3 savaitėms iki pirmųjų šalnų.  Česnakus idealu sodinti ten, kur anksčiau augo pomidorai, agurkai arba ankštiniai augalai. Puikiai tinka rinktis lysves, kur būta kopūstų, cukinijos, moliūgų.

Nors už lango apniukę, vis dėlto pagalvoti apie tai, kaip reikėtų pasirūpinti sodu, kad aplinka jame džiugintų visą rudenį, žiemą ir net pavasarį, reikėtų jau dabar.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje apie tai, kokias klaidas darome bei kaip jų išvengti, šiandien kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.

Artėjant Vėlinėms, laikas pasirūpinti kapais. Šiuo metu galima juos tiesiog papuošti puokštėmis, bet verta pasirūpinti ir kitų metų vaizdu. Modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad kapų tvarkymas nebūtų vienkartinai nupirktų daiktų sankaupa. JEI PUOŠIAME SU PUOKŠTĖMIS, KĄ RINKTIS: Puokštės su gyvom gėlėm: Paprasčiausia – padėti puokštę ar nupirktą vazoną su chrizantemomis.

Jei jus vargina egzema, turėtumėte neskubėti bandyti vaistų. Visų pirma, pagalvokite, kokios natūralios priemonės galėtų įveikti šią ligą.  Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad egzemai gydyti idealiai tinka Lietuvoje augantis ir paplitęs žolinis augalas, pavadinimu triskiautis lakišius. Šis augalas taip pat skatina prakaitavimą,  šlapinimąsi, gerina virškinimą, aktyvina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą.

Tinkamiausias laikas žieminiams česnakams sodinti yra rugsėjo trečias – spalio pirmas–antras dešimtadieniai. Svarbu, kad česnakai spėtų gerai įsišaknyti. Remiantis meteorologų daugiamečių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje paprastai užšąla gruodžio pirmą dešimtadienį, todėl optimalus skiltelių sodinimo laikas – 4–6 savaitės iki stiprių šalnų. Oro sąlygos Česnakų šaknų sistema kuokštinė, gerai išsivysčiusių šaknų ilgis siekia 10–40 cm. Jie šaknijasi 40–50 dienų.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Ieva Dovidaitienė iš Šilutės pasakoja, kad jos darže auga neeilinio dydžio daržovės. Moteris džiaugiasi derliumi ir mėgaujasi juo. Ieva pademonstravo svogūną, kurio svoris siekia daugiau nei 700 gramų. Dar daugiau – Ievos lysvėse auga itin keistos formos morkos. Moteris tik šypsosi – derlius džiugina, jo užtenka visiems.

Vienmetės kapų gėlės, kurias tenka keisti kas sezoną – ir brangu, ir laiko daug suryja, ir visai neekologiška. Visai kas kita – daugiametės kapų gėlės. Kai kurios iš jų žydi visai vėlai rudenį – kaip tik per Vėlines. Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikios kapų gėlės, žydinčios ramunėlės tipo žiedais rudenį.

Dauguma specialistų įsitikinę, kad žmonėms, norintiems turėti patikimą derlių, sėklų vis dėlto vertėtų nusipirkti. Žinoma, iš patikimų firmų. Aišku, niekas nedraudžia eksperimentuoti ir pabandyti sėklų prisirinkti patiems. Ruošimas Yra augalų, kurių sėklų auginti tikrai neapsimoka, pavyzdžiui, salotų. Pasiruošti sėklų paprasta – išsirinkite gražiausią vaisių, išimkite sėklas, išdžiovinkite, suberkite į pakelį, užsirašykite, kad nesupainiotumėt per klaidą, ir ramiai laukite pavasario.

Dauguma daržuose puoselėtų daržovių jau skaniai suvalgytos arba užšaldytos, sugulusios į stiklainius ar saugiai sudėtos rūsiuose. Bet daržininkų darbai dar toli gražu nesibaigę – tuščios lysvės ruošiamos kitam sezonui. Apie populiariausius tarp mūsų rajono daržininkų mėgėjų dirvos paruošimo ir gerinimo būdus kalbėjomės su parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gene Šinkūniene. Ji ne tik mato visas populiarias tendencijas, negaili daržininkams patarimų, bet ir pati dalijasi ilgamete patirtimi.

Rokiškėnės Alionkos Alešiūnienės darže užaugo rekordinis pomidoras, kurio svoris  – 1 kg 241 g. A. Alešiūnienės šiltnamiuose įvairiomis spalvomis noksta net 39 rūšių pomidorai. Pašnekovė juokauja, kad namiškiai dėl šio pomėgio ją švelniai „ligone“ praminė. Rokiškėnė labiausiai džiaugiasi daugiau nei kilogramą sveriančiu „First mate“ rūšies pomidoru. „Siunčiuosi pomidorų sėklas iš Lietuvos augintojų, taip pat iš užsienio. Visos gėrybės – savo reikmėms.

Prasidėjus kalendoriniam rudeniui, kartu su juo prasideda ir visų svarbiausių rudens darbų sode ir darže planavimas. Vėstantys orai ir gelstantys lapai neleidžia atsipūsti tiems, kurie mėgsta kapstytis darže. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino keliais patarimais, kurie palengvins artėjantį darbymetį. Nukritę lapai Nukritę medžių lapai yra vienas iš didžiausių galvos skausmų rudenį.

Vis daugiau lietuvių susigundo paeksperimentuoti ir savo sode ar darže užsiauginti sultingų arbūzų. Deja, dažnai tokie bandymai nebūna sėkmingi: vaisiai būna maži arba derliaus nesulaukiama tiek, kiek norėtųsi. Tačiau Utenos rajone, Alių kaime gyvenančios Laimos G. arbūzų derlius atima žadą – laukas pilnas nusėtas dideliais ir sultingais arbūzais. Laima G. jau 5 metus gali pasigirti geru derliumi.

Ruduo tinkamas metas pradėti ruošti savo sodą pavasariui. Kokius augalus ir kada juos sodinti pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Svarbiausia atskirti augalus, kurie turi įsišaknyti dar iki žiemos, o kuriuos geriau persodinti „miegančius“, kad prigytų jau pavasarį. Pavyzdžiui, pirmajai grupei priklauso spygliuočiai: jeigu norite pasisodinti gražią pušelę, rugsėjis yra puikus metas tai padaryti.

Toks laimikis pradžiugino Laimos ir Romo Černių anūkus Motiejų ir Kotryną Ulinskus. Tiesa, į mišką su dieduliu Romu vyko lapkritį trečią gimtadienį švęsiantis Motiejus, Kotrynai po grybingus miškus braidžioti dar per sunku, ji brolį palaikė tik fotosesijoje. Motiejus pats baravykus rovė, pats didžiausius ir skaitytojams rodo. Kaip teigė Laima, vyras turi senas grybavietes Daugų kryptimi esančiame Gedimino miške, ten grybavo ir šį kartą.

Sultingi ir gaivūs melionai tampa tikra atgaiva vasaros metu. Bet, ar žinote, kad jų galima ne tik užsiauginti Lietuvoje, tačiau ir išsivirti gardžią uogienę pasaldinti šaltus žiemos vakarus. Vilnietė Roberta Kozlovskaja šiemet džiaugiasi neįtikėtinai gausiu melionių ir arbūzų derliumi. Su portalo tv3.lt skaitytojais ji dalinasi ne tik melionų auginimo ypatumais, bet ir nuostabaus aromato melionų džemo receptu.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

Šiaulietė Rima moliūgus augina jau ne pirmus metus, tačiau šis, užaugęs, įspūdingas gražuolis yra didžiausias moters užaugintas moliūgas per visą laiką. Būtent jis viešoje „Facebook“ erdvėje pastarosiomis dienomis sulaukė ir didžiulio lietuvių dėmesio. Pati šiaulietė Rima, kalbėdama su tv3.lt portalo žurnalistais šiek tiek kuklinasi. Mat, didelių pastangų moliūgo auginimui ji tikrai neskyrė, o jo dydis buvo nemenka staigmena ir pačiai augintojai. „Pasodinau į komposto krūvą ir pamiršau.

Šiais metais vasara visus lepino gerais orais ir dideliais karščiais. Bet ar tokie orai palankūs daržovių augintojams? Kaip tai paveikė derlių ir verslą, dalinasi daržovių augintoja iš Šventybrasčio Inga Ivanova. Ne kiekvienam Inga kartu su vyru šiuo metu augina tik šiltnaminius agurkus ir pomidorus, kuriuos parduoda turguje arba Kauno mieste. Auginamų agurkų plotas užima šešis arus turimos žemės.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Kėdainiečių Algirdo ir Danutės Granauskų sodyba Paobelio kaime traukte traukia prašalaičių žvilgsnius. Vos per keletą metų prie bevardžio upelio žmonės įkūrė tikrą rojaus kampelį – su kriokliais, takeliais, suoliukais, gėlynais, poilsio zonomis. Šeima viską darė savomis rankomis, mat Algirdas tikras auksinių rankų meistras, o Danutė nuostabi įkvėpėja, puoselėtoja ir prižiūrėtoja. Žinomas meistras Kėdainietis A. Granauskas – žinomas auksinių rankų menininkas.

Šilalės rajone gyvenančios Daivos Rameikienės vazoninių pomidorų derlius atima žadą: daigelių šakos svyra nuo pomidorų kiekio. Moteris juokiasi, kad didelių paslapčių čia nėra – tokia jau pomidorų veislė –gali derėti įvairiomis sąlygomis. Daiva pomidorus augina kasmet. „Aztek“ veislės pomidorus ji sodino trečią kartą iš eilės: juos augino ir pernai, ir užpernai. Šiemet greta Daivos šiltnamio augo 17 tokių pomidorų daigų. „Pirmais metais nieko nedariau, tik dėjau drenažą į vazono dugną.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Kaip džiaugtis vaismedžių ir vaiskrūmiu derliumi? Specialistai teigia, kad vienas iš pagrindinių dalykų – teisingas genėjimas. Pirmas kartas – anksti pavasarį Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas įvardijo pagrindines taisykles ir klaidas, kurias daro sodininkai mėgėjai genėdami, balindami ir purkšdami medžius. Vaismedžius genime mažiausiai tris kartus per metus. Pagrindinis genėjimas yra anksti pavasarį, dažniausiai genima iki žydėjimo arba žydint.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują jo vaisių, galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Atbaido kenkėjus Juodų, raudonų ar mėlynų šeivamedžių uogų sultimis blizgindavo odą, o atskiedus alūnu gautais rudai žaliais dažais dažydavo siūlus. Labai geras šeivamedžių vynas, jų vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoniniu būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės.

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Dauguma uogauti mėgstančių lietuvių žino – Lietuvoje rinkti mėlynes naudojant specialių įrankį dar vadinamą „šukomis“ – draudžiama. Tačiau glumina tai, kad įsigyti tam skirtus prietaisus yra labai lengva. Jais dažnai prekiaujama prekybos centruose arba internetinėse parduotuvėse. Gamtininkas Almantas Kulbis nurodo, kad čia kyla nesusipratimas, nes uogauti su „šukomis“ – draudžiama, bet jas pardavinėti – ne.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Vilnietė Asta Baronėnienė drauge su vyru visą savo gyvenimą itin mylėjo gamtą. Drauge jie dažnai žvejoja, grybauja ar tiesiog ilsisi, apsupti žalumos ir ramybės. Vieną dieną, sugalvoję atnaujinti tėvų sodą Kaišiadorių rajone, pora šiame kieme pradėjo auginti tikrų tikriausius persikus. Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

TV3 laida „Ūkio šefas“ tęsia kelionę po Lietuvos ūkius ir pristato čia auginamus produktus. Šįkart laidos vedėjas BBQ meistras Vylius Blauzdavičius apsilankė pas Kėdainių rajone gyvenančią ūkininkų šeimą, auginančią morkas ir kopūstus. Ūkio šeimininkė Ilona Kuprevičienė su vyru yra vieni didžiausių šių paklausių daržovių Lietuvoje augintojų. „Daržininkyste užsiimame jau 21-eri metai. Kai tik pradėjome, auginome viską: gvaizdikus, tulpes, buvome gėlininkai.

Apvalučiai, dailūs ir raudoni, pailgi, geltoni, o kur dar tamsūs kaip naktis ir dideli pomidorai. Nors gana vėjavaikiškai būtų galima pajuokauti, kad būtent taip skamba pomidorų rojaus aprašymas, vis dėlto tai tikrai nėra ištrauka iš fantastinio skyriaus. Kupiškio rajone gyvenanti Ingrida (28) savo šiltnamyje yra įkūrusi tikrų tikriausią pomidorų oazę, į kurią vos įėjus, derlius raibsta akyse.

Ieškai idėjų ką išsikepti ant grilio? Įdarytas Camembert sūris, patiks vegetarams, sultingi šonkauliukai mėsos gerbėjams bei lašiša su traškia sezamų plutelę ieškantiems lengvesnio vakarienės varianto. ĮDARYTAS CAMEMBERT SŪRIS KEPTAS ANT GRILIO Paruošimo laikas: 20 minučių Kepimo laikas: apie 10 minučių Ingredientai: 1 Camembert sūris mediniame indelyje; 20 g graikinių riešutų; 40 g džiovintų abrikosų; 15 g razinų; 1 arbatinis šaukštelis medaus; 1 šviežia duonelė.

Dzūkijoje gyvenančios Jūratės S. kieme – malonus akiai reginys. Čia, jos daržuose, auga dešimtys didžiulių arbūzų. Taip, supratote teisingai: ne lietuviams įprasti moliūgai arba cukinijos, o patys tikriausi sultingi, saldūs ir dideli arbūzai.  Jūratė sako, kad jau eilę metų ją ir jos šeimą džiugina išaugę arbūzai. Vis dėlto ypatingų gudrybių ar patarimų moteris neturi – ji tiesiog viską daro su meile ir tikėjimu, kad arbūzai išaugs ir džiugins namiškius.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Žalieji kokteiliai ypač pamėgti propaguojančių sveiką gyvenseną, tačiau į šiuos, gardžius ir gausiomis maistingųjų medžiagų atsargomis pasižyminčius kokteilius atkreipia dėmesį ir vis daugiau tų, kurie rytais nori pasisemti energijos iš šios vitaminų bombos. Žalieji kokteiliai gali būti lengvai pagaminti iš vos kelių ingredientų, į jų sudėtį dažniausiai įeina vanduo, uogos ir žalesai. Pasigaminti kokteilį bus dar paprasčiau, jei bent dalį žalesų ar uogų užsiauginsite tiesiog savo sode.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Šią savaitę Kelmės gyventojos Monika Rudytė ir jos draugė Roma grybaudamos Kelmės rajono, Mockaičių apylinkėse buvo maloniai nustebintos ten rasto laimikio. „Senas, bet galingas baravykas“, – dalindamasi laimikio nuotrauka rašė Monika. Kelmėje gyvenanti Monika savo bei draugės rasto giganto nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Moteris pasakoja, kad tokį baravyką rado miško pakraštyje.

Nors daugumai augalų skiriame nemažai dėmesio ir priežiūros, neretai pamirštame, jog norint turėti gražią veją, turime atidžiai pasirūpinti ir ja. Pateikiame keletą patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti veją bei pagrindinius atsakymus dėl tręšimo. Tręšimas Trąšos – tai vejos maistinės medžiagos. Dažniausiai tręšiama yra kalio ir natrio salietra, amonio ir fosforo trąšomis.