Sodas ir daržas

Auginti gėlių svogūnėlius ganėtinai lengva bei įdomu, tuo galite užsiimti kartu su vaikais. Tradicinių veislių tulpių, hiacintų, narcizų svogūnėliai kainuoja centus, sodo parduotuvėse jų galite įsigyti visus metus. Medžiagos: tulpių, narcizų, hiacintų, kardelių, amarilių svogūnėliai; bet kokios dekoratyvinės talpos: vazos, puodeliai, ąsočiai, salotinės ir net tarybinių laikų krištolas; dekoratyviniai akmenukai, stikliukai, žvirgždas, spalvotas smėlis, plastikiniai karoliukai, sagos, samanos.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – naudingi mokslų daktarės Ingės Auželienės patarimai žmonėms, norintiems savo ūkiuose užsiauginti smidrų. Į Lietuvą smidrai atkeliavo dar XVI amžiuje ir ypač išpopuliarėjo pastarąjį dešimtmetį. Ši daržovė tapo malonia staigmena ant daugelio žmonių pietų stalo, o restoranų virtuvės šefų lėkštėse – gurmanišku akcentu.  Žirnelių skonį primenantys smidrai pukiai tinka troškiniams, sriuboms, salotoms ir kepimui.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Kikbokso čempionas Sergejus Moslobojevas šiuo metu įsirenginėja nuosavą namą netoli Vilniaus. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kuriant savo nuosavo namo želdyną sportininkas papasakojo TV3 laidai „Svajonių sodai“.  „Man patinka žaluma, man patinka gamta ir norėtųsi kuo daugiau gamtos matyti savo kieme, kad išeitum pavasarį į kiemą, į terasą ir tiesiog tavo akys ilsėtųsi, siela taip pat. Mėgstu augalus lapuočius, mėgstu, kad jų būtų daug.

Viena mėgstamiausių ir labiausiai lietuvių norimų užsiauginti pavasario daržovių – ridikėliai. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė TV3 laidai „Svajonių sodai“ papasakojo apie naujas ridikėlių veisles, tinkančias tiek mėgėjiškiems šiltnamiams, tiek profesionaliam auginimui. Ankstyvajam derliui ridikėlius galima auginti ir lauke, ir šiltamyje, o antrajam derliui geriausia juos sėti nuo liepos antros pusės.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai žmonėms, norintiems užsiauginti agurkų šiltnamyje jau gegužės viduriui.  Pasak parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės, šio sezono naujienos – agurkų hibridai  „Spino“,  „Corveta H“ ir  „Charlote H“. Pernai jie buvo auginti bandymų laukuose ir pateisino specialistų lūkesčius. „Šiuos hibridus gali drąsiai auginti ir pradedantieji“, – sako L. Kunigiškytė.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai žmonėms, kaip išsirinkti vidutinio dydžio pomidorų veisles savo šiltnamiui. Pasak parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės, vidutinio dydžio pomidorai yra tarpinis tipas. Tai nėra kokteiliniai, smulkiavaisiai pomidorai, kurie sveria po 15-20 gramų, o jų svoris siekia nuo 40 iki 90 gramų.

Lapkričio ir kovo mėnuo – tinkamiausias laikas persodinti kambario gėles. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – savo bendrovę „Juknevičiaus kompostai“ įsteigusio Andriaus Juknevičiaus patarimai, kaip iš didelės pasiūlos išsirinkti tai, ko reikia mūsų gėlėms. Specialisto teigimu, kuo geresnis gėlių augintojas, geresnis gėlininkas, tuo prastesnė žemė gali būti.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – praktiški patatimai, kaip užsiauginti smulkiavaisių, kokteilinių tipo pomidorų savo balkone. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė atsakė, kokios veislės pasiteisino, kokios yra jų skoninės savybės ir kaip jas auginti.  „Reikėtų rinktis kibirėlį ne dešimties, ne septynių, o penkiolikos litrų talpos.

Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga. Be to, nemėgsta pernelyg saulėtos arba pavėsingos vietos.

Sunku ir įsivaizduoti, kad rožynas su vingiuojančiais takeliais, apvaliais buksmedžiais ir vijokliais apsivijusia arka – anksčiau čia tebuvo bulvių laukas. Nors gal meluoju – įsivaizduoti labai lengva, nes tik apsidairyk ir kaimynystėje pamatysi tokius bulvių laukus. Ir Giedrės Adomaitytės sodyba tokia buvo.  Bet štai ką reiškia aistra augalams, žinios ir kruopštumas – pasižiūrėkite, koks įspūdingas rožynas sukurtas jos rankomis.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų, rašoma justaddiceorchids.com.

Kaunietė Renata su šeima ant savo namo stogo įsirengė daržą šeimos poreikiams ir tuo stebina ne vieną jų namus aplankiusį svečią. TV3 laidai „Svajonių sodai“ moteris papasakojo, ką būtina žinoti norintiems įsirengti panašų daržą ir kas labiausiai džiugina jų šeimą.  Pasak Renatos, atsikrausčiusi į šį namą prieš penkerius metus ji labiausiai norėjo savo pomidorų, agurkų ir prieskonių.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – naudingi agronomo patarimai, kaip paruošti šiltnamius naujam sezonui ir kartu sunaikinti ligų pradus, likusius nuo praėjusio sezono. Vienas pagrindinių Andrejaus Lenarto patarimų – senos žemės šiltnamyje atnaujinimas.  „Turime specialų kompostą žemės šiltnamiui, jį galima naudoti visai žemei atnaujinti arba pagerinti turimą žemę, sumaišant su ja.

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir valo orą, sugeria toksinus. Tačiau namų simboliu laikomuose nuostabiuose žieduose ir lapuose gali slypėti didžiulis pavojus. Siūlome susipažinti su kenksmingais augalais, kuriais neretai pasipuošia palangės. Kambarinius augalus reikia rinktis atsakingai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ir augintinių.

Dauguma žmonių parduotuvėje įpratę pirkti pievagrybius, bet vis dažniau lietuviai atranda ir egzotiškus šitake grybus. Tai vieni iš nedaugelio grybų, kuriuos galima užsiauginti netgi namuose. Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytojos Ingės Auželienės, šie grybai labai maistingi ir vertinami vegetarų. „Nei voveraičių, nei baravykų taip užsiauginti negalėtume, o šitakius galima.

Palmės – Lietuvos klimatui neįprastas augalas, kuris yra puošęs Vilnių. Prieš beveik 70 metų įvairiose Vilniaus vietose buvo galima išvysti netgi 15 palmių. Palmės į Lietuvą atkeliaudavo iš pietinių sovietinių valstybių ir buvo sodinamos vasaros metu. Pirmą kartą, remiantis straipsniu, palmės sodinamos buvo 1952 metų birželį, kuris tąmet buvo šaltas ir net 2 laipsniais šaltesnis už dabartinę klimato normą.

Šilčiausia per 200 metų žiema iš tiesų tapo didžiule staigmena. „Valstiečių laikraščio“ redakcija sulaukia klausimų, gal jau būtų galima pradėti pavasarinę sėją? Vis dėlto agronomai to daryti nepataria. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Dėl savo minkštų, lygių žiedlapių, elegantiškų stiebų ir turtingų atspalvių muselinės orchidėjos yra gėlininkų mėgstamiausios, rašoma besgrow.com. Jas auginti visai nesudėtinga, net jei ypatingais gėlininkystės sugebėjimais nepasižymite, o jų žiedai džiugina ne vieną mėnesį. Bet ką daryti, kad nužydėjusi orchidėja ir vėl išskleistų žiedus? Jei mėgstate orchidėjas, greičiausiai žinote, kad įmigio laikotarpis joms labai svarbus.

Dėl neįprastai šiltos žiemos šiemet pavasarinė sėja prasidėjo itin anksti – sėklų parduotuvėse ant palangės šviežių svogūnų laiškų ar pomidorų daigų užsiauginti trokštantys tauragiškiai šiemet ėmė lankytis jau sausio mėnesį. Tačiau klimato pokyčiais džiaugtis anksti: dėl įšalo trūkumo dirvoje gali būti išlikę ir daržų kenkėjų. Apie prasidedančią sėją „Tauragės žinios“ paprašė papasakoti Šilalės gatvėje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Kad augtų ir žydėtų“ savininką Vladą Alijevą.

Begonijos – lietuvių mėgstamos gėlės, savo vietą atrandančios tiek prie namų esančiuose soduose ar želdynuose, tiek balkonuose ar net kapinėse. Nors begonijas į lauką perkelti patariama tik atšilus ir nusistovėjus orams, pradėti rūpintis šių gėlių daigais vertėtų jau dabar. Priklausomai nuo rūšies, begonijų sėjos sezonas prasideda dar gruodį ir tęsiasi iki vasario. Vasario pradžia – nemažos dalies begonijų rūšių sodinimo pikas.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

Nors kalendoriuje vasaris, tačiau oras už lango primena pavasarį. Kartais pro debesis išlendanti saulė daug vilčių teikia mėgėjams pasidarbuoti darže ar sode, tačiau tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė įspėja, kad dar neverta skubėti sėti pomidorų ar kitų daržovių. Vis dažniau pasirodanti saulė sukelia daug klausimų, vienas iš jų – ar galima pradėti ruošti šiltnamius ir sėti augalus.

Šiltėjančio klimato išdaigos daugelį pastato į keblią padėtį. Pradėję rinkti grybus žiemą, žmonės susimąsto, ar galima juos valgyti. Kiek vertingų medžiagų turi tokie grybai ir ar niekuo nerizikuojame juos vartodami maistui? Pasak biologės Ritos Mikaliūnaitės, sveikus grybus žiemą rinkti galima, jie yra maistingi, tačiau žmonės vis tik turi elgtis atsakingai, šiuo metu galima rinkti tik tokius grybus, kuriuos gerai pažįstate. Svarbu, kad grybai nebūtų augę per šalnas.

Riešutų prieskonį turinčios salotinės sultenės sėjamos kelis kartus per vegetaciją. Ne visi žino, kad pasisėti sultenių galima ir prieš žiemą. Lapinių salotų šeimai priklausančios sultenės labiausiai vertinamos dėl to, kad greitai auga ir turi maistinių savybių. Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.

Sodininkas mėgėjas Robertas Kunigiškis socialiniuose tinkluose noriai dalijasi sodininkystės patirtimi ir patarimais. Buvęs policijos komisaras išėjęs į užtarnautą poilsį pasinėrė į sodininkystę – bando jau žinomas ir naujas augalų veisles, juos skiepija, augina retuosius augalus.  TV3 laidai „Svajonių sodai“ sodininkystės entuziastas parodė, kaip auginti Lietuvoje persikus ir nektarinus, kad šių derlius būtų gausus ir ko atvirkščiai nereikėtų daryti.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali prastai, jei pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose. O Mėnulis šiuo atveju veikia kaip savotiškas laikrodis.

Nors už lango, šalta diena, pats metas pagalvoti, kaip greičiau į namus prisišaukti pavasarį. Daržas ant palangės yra puiki idėja. Apie tai, ką jau dabar be didelio vargo galima pasisodinti namuose, kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.

„Šiais metais užsiauginome daug svogūnų. Manėme, kad valgysime juos iki pavasario. Deja, pradėjo gesti  roputės, minkštėti ir ruduoti. Ką daryti?“ – klausia Valė iš Kaišiadorių rajono.  Atsako agronomė Regina Sereikienė. Vasaros dabar tokios, kad augalai priversti arba skursti dėl šalčio, arba leipti nuo karščio. Daržininkai žino, kad auginami esant didelei temperatūros kaitai svogūnai vėliau blogiau laikosi.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, kaip modernistinio namo stiliui sukurti želdyną, kuris nustebins sprendimais, formomis ir augalų bei spalvų deriniais.  Pasak laidos pašnekovės želdynų dizainerės Onutės Kisielienės vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio reikėtų pradėti – gyvatvorė.  „Tuomet, kai visa teritorija aptverta, žinome aiškų rėmą, aiškias formas, tada mes galime ir apie aplinką pagalvoti. Dažnai galvojame, kad tvora reikalinga tam, kad galėtume pasislėpti nuo kaimynų.

TV3 laida „Svajonių sodai“ apžvelgė naujas pomidorų veisles, kurios šiais metais kiekvieno žmogaus šiltnamyje gali tapti kuo tikriausiu atradimu.  Vieną tokių – „gourmandia“ pomidorai, kurių dydis ir skonis nustebins ne vieną. „Visos jaučio širdies tipo veislės būna vėlyvos, o ši yra ankstyva ir sunokina derlių pirmiau, nei veislės iš kurių mes tikėjomės.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Paprastosios žemuogės – lietuvių pamėgta ir Lietuvos daržuose savo vietą bei populiarumą atradusi uoga. Tačiau žiemą vertėtų nepamiršti ir žemuogių lapų. Šių uogų lapai – ideali priemonė skausmui mažinti, peršalus, nes turi ir antiseptinių savybių. Žemuogių krūmelis – universalus augalas.  Žemuogės sveikatai stiprinti ir mitybai paįvairinti gali būti naudojamos ištisus metus. Pavasarį, prabudus gamtai ir sužaliavus žemuogėms, galima naudoti žalius žemuogių lapus.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Žiema persirito į antrąją pusę, tačiau vietoje įprastų šalčių ir sniego pusnių šalyje klesti pavasariški reiškiniai. Miškuose galima ir voveraičių, ir žibučių, o darže išsikasti šviežių bulvių. Tokiomis gamtos krečiamomis išdaigomis negali atsistebėti ir internautai. Alytiškis Henrikas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino pražydusių sakurų nuotraukomis. Šiuos kadrus jis užfiksavo sausio 17 dieną. Tuo tarpu įprastas sakurų žydėjimo laikas – balandžio mėnesio pabaiga arba gegužės pradžia.

Jaunasis ūkininkas Šarūnas Cijūnaitis nuo mažens sėmėsi patirties iš savo tėvo ūkininko. TV3 laidoje „Mano ūkis“ jaunas vyras papasakojo, kaip pačiam sekėsi kurti ir vystyti savo uogų ūkį, kurį dabar aplinkiniai laiko kone pavyzdiniu.  Šarūno ūkis išskirtinai tvarkingas, tačiau po visu tuo slypi daug nematomo darbo ir nesėkmių. Ūkininkas sako, kad sunkiausia buvo pačiais pirmaisiais metais.  „Žmonės labai daug skuba ir bando daug visko padaryti nepažinodami žemės sklypo.

Porai – viena iš nedaugelio daržovių, kurių į virtuvę šaltuoju metų laiku galima atsinešti tiesiai iš lysvės. Žieminių veislių porai dirvoje gali išsilaikyti iki pavasario. Daržininkai teigia, kad porams nepatinka permainingos lietuviškos žiemos. Atlydžių metu šių daržovių lapai ištęžta, o spustelėjus speigui sušąla. Jei tai kartojasi kelis sykius, augalas praranda ne tik patrauklią išvaizdą, bet ir maistinę vertę. Būtent todėl prasidėjus pirmam atlydžiui porus reikėtų ir tinkamai sandėliuoti.

Pomidorai iš savo šiltnamio žiemą, maistas, paruoštas indaplovėje. Nesąmonė? Pokštas? Tai pirmieji žodžiai, kurie jums atėjo į galvą, perskaičius pirmą sakinį? Nors savo patirtį apie neįprastą maisto ruošimą ir kaip turėti savo pomidorų žiemą verslininkė, visuomenininkė V. Tirevičienė atskleidė su šypsena, viskas, pasirodo, įmanoma. Per šventes feisbuke pasidalijusi nuotraukomis su savo užaugintais, bet svarbiausia žiemą sunokusiais pomidorais, Vilma sulaukė nemažai internautų klausimų.

Jeigu jūsų kieme arba sode auga spygliuočiai, dabar pats metas pasirūpinti jų gyvybingumu ir tvirtumu. Tam tereikia žinoti, ką galima padaryti. Apie tai tv3.lt pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaite. Jos teigimu, spygliuočiams ir ypač tujoms yra labai pavojinga spiginanti žiemos saulė. „Aš tikiu, kad jau netrukus Lietuvoje bus labai šalta, todėl spygliuočius reikia apsaugoti jau dabar.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų: Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa, galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Jauna vilniečių šeima įsigijo 100 metų sodybą su senu sodu ir dabar čia kuria poilsiavietę savo šeimai.  Renata ir Julius Taluntos TV3 laidai „Svajonių sodai“ pasakoja, kad įsigiję 1903 metų statybos namą su dideliu sodu susidūrė su nemenkais iššūkiais bandant ją prikelti naujam gyvenimui.  „Kai čia atvykome pirmą kartą, nesimatė nei šito namo, nei šulinio ar tvenkinio. Čia buvo medžiai, didelė žaluma, tankmė. Teko prasibrauti per slyvas, dilgelynus“, – pasakos naujakuriai.

Kai sunkiai dirbate augindami, prižiūrėdami ir skindami augalus, vaisius ar daržoves savo sode, natūralu, kad atšalę orai gali kelti nerimą. Laimei, yra būdų apsaugoti savo sodą nuo pavojų, kuriuos šaltuoju metų laiku sukelia atvėsusi oro temperatūra, rašoma doityourself.com. Šalnos dažniausiai galima sulaukti po giedros nakties,  kuomet temperatūra artėja prie neigiamos temperatūros. Dėl šios priežasties augalai pasidengia baltais mažais ledo kristalais.

Biržuose pastebėti Lietuvoje dar itin reti, tačiau pavojingi invaziniai šliužai. Jų buvo rasta Biržuose, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, rašoma portale valstietis.lt Apie keistą radinį buvo informuota Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėninė ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. J. Bruniuvienė išsiaiškino, kad tarp pastebėtųjų Biržuose yra rudasis orionas ir luzitaninis orionas. Tai – didelė sraigė be kiaukuto.

Viržiai – rudeninio grožio standartas. Bet ar būtina juos pirkti ir sodinti kasmet? O gal gražiau erikos, kurios parduodamos tuo pačiu metu rudenį? Kviečiu sužinoti, kaip atskirti viržius nuo erikų, ir kaip juos teisingai sodinti ir auginti, kad savo grožiu jie džiugintų ne vienerius metus: Šiame straipsnyje papasakosiu, kuo skiriasi viržiai ir erikos. Pasidalinsiu patarimais, kaip sodinti ir prižiūrėti viržius, kad šie augalai pražystų jūsų kieme ir kitais metais.

Lapkričio 18 ir 20 dienomis Babėnų šile grybavusi Liongina Pociuvienė rado ne tik šilbaravykių, bet ir… žibučių. Šiam metui laikui neįprastas gamtos reiškinys nustebino moterį. „Pirmadienį įsidėmėjau tą vietą, kur žydi žibutė. Ten nuėjau ir trečiadienį, jau buvo prasiskleidęs ir ant to pačio gėlės kelmelio buvęs pumpuras. Žibučių krūmelį radau pačiame miške, kur mažai lapų. Taip mano gyvenime nutiko pirmą kartą, o juk Babėnuose gyvenu visą gyvenimą“, – pasakojo L. Pociuvienė.

Orchidėjos yra vienos iš mėgstamiausių lietuvių gėlių ir jų galima rasti bene kiekvienuose namuose, tačiau ne visiems pavyksta išsaugoti šiuos augalus. Asta Masaitienė iš Ukmergės dalinasi pasakojimu, kaip jai pavyko išgelbėti orchidėją iš parduotuvės šiukšliadėžės ir prikelti ją naujam gyvenimui. Moteris juokiasi, kad ji nėra nei didelė gėlių ekspertė, nei žinovė, tačiau orchidėjomis domisi jau 8 metus, o šiuo metu jos namuose yra net 15 tokių augalų.