Apie prasidedančią sėją „Tauragės žinios“ paprašė papasakoti Šilalės gatvėje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Kad augtų ir žydėtų“ savininką Vladą Alijevą. Parduotuvėlė po pertraukos duris atvėrė sausio 5-ąją, netrukus pradėjo lankytis sėklas perkantys pirkėjai:
„Jau sėja ridikus, svogūnlaiškius, krapus, porus, morkas. Šiemet palankesnės oro sąlygos ridikėliams, jie nebijo šalnų, jų vegetacija gera. Pirkėjai klausia geresnių pomidorų rūšių, kadangi ant palangės jau pradeda auginti ir pomidorų daigus“, – pasakojo daržininkas.
Įprastai ridikėliai, morkos, porai sėjami, kai jau oro temperatūra leidžia – kovo vidury. Pasak pašnekovo, tai pats pagrindinis sezonas, kai pradedamos auginti daržo gėrybės. Kai kurie rizikuoja sodinti ir anksčiau, tačiau prasidėjus šalnoms atsiranda papildomų darbų susijusių su apsauga nuo šalnos.
Kaip sako V. Alijevas, pomidorus auginantys vis palankiau vertina beicuotas sėklas, kurios šiek tiek brangesnės, tačiau atsparesnės nepalankioms gamtos sąlygoms.
„Skirtumas tarp beicuotos ir nebeicuotos sėklos tas, kad beicuota sėkla atsparesnė ligoms. Kadangi jos vakuumuotos, jų daugiau ir išdygsta. O vertinant šią žiemą, kai stipraus įšalo nebuvo, bus daug ligų ir kenkėjų. Todėl labiau apsimoka investuoti ir, tarkim, perkant pomidorų sėklas, geriau mokėti 2,50 euro, o ne rinktis pačią pigiausią produkciją ir vienur taupyti, o kitur išleisti“, – dėstė daržininkas.
Pasak pašnekovo, vertinant paskutiniuosius keletą metų, sąlygos tampa vis palankesnės grambuoliams veistis.
„Kenkėjai puikiai peržiemojo. Baltasparniai, šiltnamiuose besiveisiantys vabalėliai. Jų naikinimui patarčiau deginti techninę sierą. Aišku, jei šiltnamyje nėra metalinių konstrukcijų. Taip pat po žiemos išliks ir voratinklinių erkučių, kolorado vabalų, amarų. Nebuvo įšalo, tad jų sezonas bus ankstesnis ir intensyvumas didesnis“, – dėstė „Kad augtų ir žydėtų“ savininkas V. Alijevas.
Į augalus gali kėsintis ir kai kurios ligos: puvinys, rudligė.
Pasak daržininko, šiltnamio žemės atgaivinimui pravers 100 proc. biohumusas. Maišant jį su dirva santykiu 1:4 jis veikia kaip trąša, kuri gali derlių padidinti iki 30 proc.
„Jo reikėtų pabarstyti ant viršaus, kiti apkasa su kalio chloridu, kuris išvalo chlorą iš dirvos. Galima naudoti medienos pelenus, kurie padeda neutralizuoti žemės Ph. Pavyzdžiui, jeigu šiltnamiuose kaupiasi samanos, pelenų barstymas yra vienas paprastesnių būdų joms naikinti. Galima žemę nurūgštinti kreida. Svarbu nepadauginti“, – patarimus dalijo daržininkas.
Ant palangių visą sezoną galima sodinti prieskoninius augalus, kai kurie žmonės, pasak pašnekovo, jau daigina ir salotas. Paskui jas perkelia į šiltnamį. O kokie augalai gali būti persodinami?
„Ant sėklų pakelių dažniausiai būna nurodyta. Ar perkamas augalas augs namų sąlygomis vazonėlyje, kaip dekoratyvinis augalas, ar jį galima perkelti. Praktiškai žmogus niekada neprašaus, jei pradės daiginti ant palangės, o paskui, stebėdamas oro temperatūrą, priims sprendimą perkelti. Kai nakties ir dienos temperatūros vidurkis pasiekia 8 laipsnius, tai vienas pirmųjų pranašų, jog jau galima augalus perkelti į šiltnamį, pradėti tręšti“, – sakė V. Alijevas.
Anot jo, pernelyg ankstyvas tręšimas naudos neduoda – didelis kritulių kiekis gali viską išplauti. Be to, dažnai maitinami augalai pripranta ir tampa lepūs, tad nuo dirbtinio augalų budinimo anksti pavasarį reikėtų susilaikyti.
Sodininkas mylintiems augalus pataria stebėti gamtą, besikeičiančias oro sąlygas ir veiksmų imtis tik pamačius pirmuosius gamtos pabudimo požymius.
Šaltinis: www.taurageszinios.lt
