Namuose auginami augalai į orą neišskiria jokių kenksmingų medžiagų, tačiau jų sultys, vaisiai, lapai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net mirčių.
Pagal savo kenksmingumą kambariniai augalai yra skirstomi į kelias grupes: ypač pavojingus, pavojingus ir nudeginančius odą.
Ypač pavojingi yra stepukinių šeimos augalai: oleandrai, tinūtrai, tukviai, jostrai arba plumerijos. Pavojingos jų sėklos, sultys, stiebas. Paprastai nuodingi augalai turi pieno spalvos išskyrų, natūraliai blizgančius lapus, baltas arba geltonas uogas, dažnai būna skėčio formos. Įdomu tai, kad kuo augalas gražesnis, tuo jis nuodingesnis.
Geriausias pavyzdys – nuodingoji puošniausioji karpažolė, vadinama Kalėdų žvaigžde. Kiekvienais metais prieš Didžiąsias metų šventes nuo prekystalių šluojamos gėlės visuomet lydimos perspėjimų apie nuodingąsias jų savybes. O štai odą nudegina dažniausiai aroninių šeimos augalai: anturiai, kaladžiai, alokazijos, difenbachijos, filodendrai, papėdžialapiai (vėzdūnės) ir kt.
Kuo daugiau prieš įsigydami augalą apie jį sužinosite, tuo geriau. Botanikės ir biologės Teresės Jokšienės teigimu, dauguma kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu. „Daugelis populiariausių namuose laikomų augalų – mažai ištirti, todėl su jais reikėtų elgtis atsargiau“, – perspėjo ji.
Atsargumo priemonės
Kenksmingus augalus reikėtų laikyti aukštai, kur nepasiektų vaikai ir augintiniai. Augalus reikia kruopščiai prižiūrėti, reguliariai valyti. Valant ar persodinant nuodingus augalus būtina dėvėti gumines pirštines. Jei šiuos augalus liečiate be pirštinių, iškart kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu.
Jokiu būdu nelieskite akių ir odos nenusiplovę rankų! Taip pat mokykite vaikus, kad augalų negalima čiupinėti. Būtinai pasirūpinkite, kad augintiniai nuolat turėtų švaraus vandens ir negertų iš gėlių vazonėlių lėkštučių, mat toksinai gali išsiskirti į vandenį ir apnuodyti jūsų gyvūnus.
Miegamajame nerekomenduojama laikyti jukų, krotonų, difenbachijų, karpažolių, fikusų, meilenių, bromelijinių augalų. Be to, miegamojo apskritai nereikėtų paversti žaliuoju kampeliu, nes dieną augalai grynina orą, į aplinką išskirdami deguonį, o naktį išskiria anglies dvideginį.
Botanikė T.Jokšienė patikino, kad dažniausiai visos nuodingos augalų medžiagos – jų sultyse. „Visos alergizuojančios medžiagos yra augalų sultyse – jei nulaušime lapą ar šakelę, į aplinką pateks tos medžiagos, kurių įkvėpus gali pasireikšti alergija“, – sako T.Jokšienė. Tačiau ji ragino neišsigąsti – tikrai neapsinuodysime namuose laikomais augalais, jei juos tinkamai prižiūrėsime ir turėsime kuo mažiau kontakto su jų sultimis.
Būtina kreiptis į medikus
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dovilės Jakimavičiūtės teigimu, praryta azalija, šliaužiančioji tramažolė, krokas, pakalnutės, hortenzija, sukutis, amalas, oleandras ir rododendras gali sukelti ligas, kurias privalo gydyti profesionalai.
„Kituose augaluose esančios medžiagos gali dirginti odą, burną ir liežuvį, – pripažino ji. – Kartais gali išsivystyti skrandžio opa arba atsirasti kvėpavimo sunkumų. Į šią kategoriją patenka šiaudenis, Bostono gebenė, kalija, difenbachija, filodedras, sukilis, trilapis dobilas ir vėzdūnė.“
Palietus amarilį, raudonąjį gvazdiką, vėdryną, ciklamenas, gelsvuosius narcizus, pelargonijas, fikusus, bugienius, vilkdalgius, puasentiją, dyglainę arba tulpės svogūnėlį gali išberti odą. O suvalgius galimas vėmimas, viduriavimas, jaučiami pilvo spazmai.
Apsinuodyti galima ne tik palietus augalus ar netyčia nurijus jų dalį. Toksinis yra ir vanduo, kuriame buvo laikomi nuodingi augalai. Jeigu namie yra mažų vaikų, reiktų rinktis nepavojingus dekoratyvinius augalus (pvz., šparaginius paparčius, Bostono paparčius, kamelijas, hibiskus, spriges, laimės medį ir kt.). Tėvai, norintys sužinoti ar įsitikinti apie namuose laikomas arba norimas įsigyti gėles, informacijos gali gauti vietiniame apsinuodijimo kontrolės centre.
Namus galima dekoruoti ir valgomaisiais augalais, pavyzdžiui, virtuvėje naudojamomis žolelėmis ar kitais žalumynais, kuriuos galima dėti į salotas. Gal vaikams ir nepatiks nasturtų, našlaičių ar lobelijos skonis, tačiau šie augalai nepadarys žalos juos pakramčius.
Mėgsta katės
Kai Evelina Kraujelytė iš gyvūnų globos namų parsivežė mažą katytę, kurią pavadino Pupa, ji neįsivaizdavo, kad augdama apvers visus namus. Tačiau labiausiai šeimininkės širdį užkariavusiai numylėtinei patiko raustis po kambarinių augalų žemę ir kramsnoti žalumynus vazonėliuose.
Pupa susidraugavo su kitu augintiniu, Jorkšyro terjeru Ramziu, todėl jiems abiems neliūdna net tada, kai šeimininkės nėra namuose. „Ramzis abejingas kambariniams augalams, tuo tarpu smalsuolei Pupai jie kaip magnetas – ji mėgsta žaisti su šakelėmis ar nulinkusiais žiedais, net ir aukštai stovintys vazonai katytei lengvai pasiekiami“, – pasakojo Evelina.
Keletą kartų keturkojė augintinė buvo netgi rimtai sunegalavusi, tiesa, priežasties negalėjo nustatyti net veterinarijos gydytojas, todėl šeimininkė nutarė išsiskirti su savo augalų kolekcija ir beveik visus juos padovanojo kitiems. „Vis dėlto labai myliu augalus, todėl pradėjau domėtis, kurie būtų saugūs mano pūkuotukei“, – pripažino Evelina.
Ji išsirinko sanpauliją – tai daugiametis žydintis kambarinis augalas, mėgstantis dažną laistymą, tačiau reikalaujantis gerai nusausinamo dirvožemio. Savo vietą jos namuose rado apskritalapė peperomija – sukulentinis augalas su trumpu stiebu, puikiai besijaučiantis mažai saulės apšviestoje vietoje ir apskritai reikalaujantis minimalios priežiūros.
„Dauguma orchidėjų yra nepavojingos katėms, pasižymi subtiliu kvapu ir visai nebijo kenkėjų. Be to, ši nuostabi gėlė iš oro veiksmingai šalina formaldehidą ir tolueną“, – sakė augalų augintoja.
O mylintiems palmes alternatyvų taip pat yra, pavyzdžiui, grakščioji chamedorėja. Šią išskirtinę palmę lengva auginti, jeigu yra galimybė užtikrinti jai gerą žemės drenažą. Šis augalas veiksmingai valo kambarių orą nuo amoniako, tolueno, trichloretileno ir kitų kenksmingų, orą teršiančių medžiagų.
Chlorofitas – šis augalas gerai žinomas daugeliui iš mūsų. Jis nereikalauja gausaus ir reguliaraus laistymo ir yra tinkamiausias augalas pakabinamiems vazonams.
Dėmesio – nuodingi
Oleandras
Visos rausvais žiedais pasidabinančio augalo dalys yra nuodingos. Todėl gėlę persodindami ar genėdami būtinai dėvėkite gumines pirštines. Augalui patekus į organizmą prasideda viduriavimas, vėmimas ar širdies aritmija, o vaikus ar gyvūnus oleandras gali net pražudyti.
Difenbachija
Iš atogrąžų atkeliavęs puošnus augalas itin populiarus ir lietuvių namuose. Deja, suvartotas didelis difenbachijos kiekis kai kada baigiasi net mirtimi: nuodų sudirgintas liežuvis taip ištinsta, jog sustoja kvėpavimas.
Lelija
Gražiosios lelijos skleidžiamas stiprus kvapas gali išprovokuoti galvos skausmą ar svaigimą, o prisilietimas – alergiją. O štai pūkuotiems keturkojams šios gėlės itin nuodingos – suvalgius vos vieną lapelį, gyvūno gyvybė dėl inkstų nepakankamumo gali užgesti per artimiausias 18 valandų.
Narcizas
Narcizai – itin kenksmingi, nes patekę į organizmą sukelia vėmimą, viduriavimą, nereguliarų širdies ritmą, kraujo spaudimą ir drebulį. Tuo tarpu gėlės svogūnėlio suvalgymas gali baigtis net mirtimi.
Hiacintas
Apsinuodijimo spalvingaisiais hiacintais simptomai labai panašūs į tuos, kurie kamuoja suvalgius narcizą. Hiacintai taip pat gali būti mirtini, ypač keturkojams namų gyventojams.
Kaladis
Ryški dvispalvė gėlė neretai vadinama „angelo sparnu“, tačiau šis augalas gali pridaryti didžiulės žalos: dėl jo sutinsta gerklė ir sutrinka kvėpavimas, todėl apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
Ciklamenas
Manoma, kad ciklamenas turi daug stebuklingų galių. Nuodingiausios augalo dalys – sėklos ir šaknys, kurių sultys gali sukelti odos sudirgimą ar uždegimą.
Amarilis
Nuodingi augalo svogūnėliai, kuriuose yra alkaloido likorino. Mažos likorino dozės lengvina atsikosėjimą, o didelės – sukelia vėmimą. Jeigu augalas netyčia sulūžo ir paleido baltas sultis, kruopščiai nusiplaukite rankas ir nelieskite akių.
Pelargonija
Pelargonijų kvapas gali sukelti astmos priepuolius ar išprovokuoti alergines reakcijas. Šių gėlių nerekomenduojama laikyti nėščioms moterims, žmonėms, turintiems mažą cukraus kiekį kraujyje, mažiems vaikams ir moterims, kurios vartoja kontraceptikus.
Hortenzija
Visose šio augalo dalyse yra nuodų. Jeigu prisiliesite prie hortenzijos, nieko blogo nenutiks. Tačiau jeigu į organizmą pateks šio augalo sulčių, jos sukels smarkų prakaitavimą, skrandžio skausmą, niežulį, pykinimą, raumenų silpnumą bei pablogins kraujotaką.
Azalija
Azalijos labai pavojingos vaikams, nes jos lapai turi nuodingų junginių. Mažyliui užtektų „paragauti“ vieną lapelį, kad pasireikštų apsinuodijimo požymiai.
Anturis
Jei mažylis pasieks anturį, nuskins lapelį ir patrins jį rankose – gali įvykti cheminė reakcija ir vaikas nudegs. Vaikui pavojingas net vienas šio augalo lapų sulčių lašelis, patekęs ant jautrios vaiko odos, lengviausia pasekmė – sudirginimas.
Begonija
Begonijas paprastai rekomenduojama auginti kambaryje, nes ji turi priešmikrobinių savybių. Tačiau tik tuo atveju, jeigu ji laikoma vaikams nepasiekiamoje vietoje. Pasiekęs šį augalą ir jo paragavęs, mažylis gali apsideginti burnos gleivinę. Be to, begonijos turi daug oksalo rūgšties ir neretai sukelia alergiją net suaugusiems žmonėms.
Fikusas
Į alergiją linkusių žmonių namuose šio augalo apskritai geriau nelaikyti. Nuodingos yra fikusų sultys – jos gali sukelti odos uždegimą, taip pat dirgina kvėpavimo takus, todėl gali ištikti astmos priepuolis.
Monstera
Dideliuose monsteros lapuose kaupiasi toksinai, o nurijus jos sulčių gali prasidėti stiprus seilėtekis, vėmimas, sutrikti skrandžio veikla.
