Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų. „Tai visai lengvai įgyvendinama svajonė“, – šypteli persikų augintoja Asta Baronėnienė.
Asta, savo sode auginate tikrų tikriausius persikus. Kaip kilo idėja užsiauginti tokių netradicinių vaisių?
Labai norėjosi turėti savo augintus vaisius, uogas, įvairias daržoves. Pradėjome domėtis, ką galime pasodinti ir sėkmingai auginti. Esame mėgėjai bet surizikavome auginti ir netradicines, lietuviams neįprastas veisles ir rūšis.
...taigi, ką būtų galima rasti jūsų sode?
Be kiekvieno lietuvio sode auginamų vaisių ar uogų, šiuo metu jau puikiai dera šešios rūšys šilauogių, valgomieji sausmedžiai, agrastų ir juodųjų serbentų hibridas Jošta, spanguolės, bruknės, abrikosai, persikai, baklažanai, arbūzai, melionai, medlieva, graikiniai ir lekėčiaus riešutai. Sunku ir išvardinti viską. (šypteli)
Užsiauginti savus persikus – skamba kaip nemenka užduotis. Ar auginti egzotinius vaisius sekėsi nuo pat pradžių?
Persikus pradėjome auginti prieš penkerius metus, ne visos veislės pasiteisino. Medeliai sirgo arba nušaldavo, iš penkių pasodintų medelių du puikiai auga ir dera. Trečių metų medeliai jau davė ir derliaus.
Ar sudėtinga tokių medžių priežiūra?
Norint turėti derlių, kiekvienam augalui reikia priežiūros. Sodinti sodinukus reikia pietinėje arba pietvakarinėje sklypo pusėje, geriausia užuovėjoje. Persikus geriausia sodinti anksti pavasarį, balandžio mėnesį, dar neprasidėjus vegetacijai.
Jeigu sodinukas yra vazone, galima sodinti įvairiu laiku. Labai svarbu persikus genėti, jų genėjimas skiriasi nuo kitų vaismedžių genėjimo. Persikai žiedinius pumpurus krauna ir dera ant vienmečių šakelių, tad genėjimo tikslas – suformuoti šakas su atsinaujinančiomis vaisinėmis šakelėmis.
Persikus reikia genėti daugiausiai iš visų kaulavaisių, nes jie auga labai intensyviai, ne tik pavasarį, bet ir vasarą.
Galbūt galėtumėte atskleisti, kurios persikų veislės jums pasirodė pačios geriausios?
Mes atsirinkome dvi veisles, su kuriomis mažiausiai problemų. Tai persikas Ankstyvasis ir Vulcan.
Ankstyvasis persikas – baltu minkštimu, itin sultingas, saldus, vaisiai nedideli, tačiau labai minkšti, netransportabilūs, jau liepos viduryje skanaujame.
Persikas Vulcan – itin atsparus ligoms ir šalčiui, savidulkis. Vaisiai geltonu standžiu minkštimu, saldūs, sultingi, jie noksta beveik mėnesį. Pirmuosius valgome jau liepos antroje pusėje, paskutiniai sunoksta rugpjūčio viduryje. Ši veislė yra labai derlinga, todėl reikia retinti vaisių užuomazgas. Kitaip vaisiai nebus dideli ir sultingi.
Ar kada skaičiavote, kiek kilogramų derliaus pavyksta jums užsiauginti?
Persikai užaugo iki 200 – 240 gramų svorio. Kur buvome mažiau išretinę, pasiekė 80 – 120 gramų svorį. Ketvirtų metų medelis užaugino apie 40 – 50 kilogramų persikų.
O ką veikiate su tokia gausybe persikų?
Užtenka pasmaližiauti ir giminėms, ir kaimynams, ir kolegoms darbe. Verdame džemus ir kompotus, taip pat ši persikų veislė tinka šaldymui ir džiovinimui.
Asta, ką patartumėte visiems lietuviams, norintiems savo sode užsiauginti ekologiškų persikų?
Kol kas Lietuvoje sunku surasti Vulcan veislės sodinukų. Jais prekiauja tik Sodaitytės medelynas ir Buskų medelynas Babtuose. Visiems, kas dar abejoja, kad Lietuvoje galima užsiauginti šiuos puikius vaisius, patarčiau nedelsti. Tai visai lengvai įgyvendinama svajonė! (šypteli)
