Nukritę lapai
Nukritę medžių lapai yra vienas iš didžiausių galvos skausmų rudenį. Ką su jais daryti? Lina teigia, kad tai priklauso nuo to, kurioje vietoje nukrito lapai. Jeigu lapai nukrito ant vejos – juos nugrėbti yra būtina, nes kitaip toje vietoje gali nušusti žolė ir pavasarį toje vietoje gali atsirasti išplikusių vietų.
„Jeigu lapai krenta tiesiog darže ar gėlyne, tai jaudintis visai nereikia. Nukritę lapai per žiemą suyra ir tampa nemokamatrąša augalams. Pavyzdžiui, lapuočių krūmų gyvatvorės tokiu būdu pačios pasimulčiuoja, nieko daryti nereikia. Jeigu šalia yra veja, lapus nuo jos galite nugrėbti tiesiai po gyvatvorėmis.
Tuo pačiu yra uždengiamas dirvos paviršius: augalams šilčiau peržiemoti. Dėl to, jeigu estetiškai šeimininkams netrukdo gėlyne esantys lapai, tai siūlyčiau visai jų nejudinti ir išgerti arbatos puodelį vietoj papildomo darbo“, – nusijuokia moteris.
Gėlynai
Ryškiaspalviai vienmečių gėlių gėlynai džiugina akį, tačiau kartu sudaro ir pakankamai papildomo darbo rudenį. Alternatyva – auginti daugiametes gėles. Kitu atveju, visas vienmetes gėles, joms nuvytus, reikės iškasti ar išrauti.
„Dabar madingas natūralistinis želdynas, dar vadinamas olandiška banga. Vienas iš principų yra toks, kad daugiamečiai žoliniai augalai yra paliekami nenupjauti žiemai. Augalai pasirenkami tokie, kad išlaikytų savo struktūrą, kotelis būtų gražus ir nesubliūkštų atėjus pirmoms šalnoms.
Netgi gėlės, pavyzdžiui, ežuolės, kai jų žiedlapiai nukrenta peržydėję, išlieka gražus juodas bumbuliukas: tokie gražūs, struktūriški augalai išlieka. Dauguma varpinių augalų. Labai gražu, kai augalų šluotelės pasidengia sniegu“, – sako Lina.
Tokie natūralistinio stiliaus želdynai labai gražūs visą rudenį, o žiemą jie neatrodo pliki. Jų šeimininkams rudenį nieko daryti nereikia, nes pagrindinis darbas – pašalinti antžeminę augalų dalį – jų lauks žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį.
Šiltnamio darbai
Šiltnamį sutvarkyti dar rudenį yra būtina, nes tai nėra natūrali augalų buveinė, o sukurta žmogaus, norint užsiauginti mūsų klimate natūraliai neaugančių daržovių. Šiltnamį sutvarkyti reikia vos tik pasibaigus daržovių sezonui.
„Jeigu dar liko laiko iki oro atšalimo, šiltnamyje galite pasėti sideratinių augalų, tokių kaip garstyčios, kad jos pagerintų dirvožemį. Kitu atveju galima prinešti komposto, tokiu būdu atnaujinant dirvožemį“, – pasakoja ji.
Lepių augalų apsauga
Dengiami tie augalai, kurie priklauso aukštesnei atsparumo zonai. Orientuotis galima taip: Vilnius ir rytų Lietuva priklauso 4 atsparumui zonai, vidurio Lietuva – 5, o pajūrio ruože, esant geram mikroklimatui, galima ir 6 zonos augalus išlaikyti nedengtus. Įsigijus augalą ant jo etiketės būna nurodoma, kokia yra jo atsparumo zona. Taip pat ši informacija yra lengvai pasiekiama internete. Kuo mažesnis skaičius, tuo atsparesnis augalas šaltoms žiemoms ir netikėtiems atšilimams anksti pavasarį.
Nereikia skubėti dengti dekoratyvinių krūmų ar medžių. Šis darbas turėtų būti daromas lapkritį arba gruodį, kuomet oro temperatūra atšals iki 5 laipsnių šalčio ir laikysis ilgiau nei porą dienų. Uždengus per anksti, augalai gali perkaisti, o tai gali būti ne mažiau žalinga negu žema temperatūra.
Rudens pradžioje reikia pasirūpinti savo veja, jeigu norite, kad ji būtų graži ir gerai peržiemotų. Reikėtų ją patręšti rudeninėmis trąšomis.
„Jeigu patręšite universaliomis ar vasarinėmis trąšomis, skatinsite antžeminės dalies augimą, o žiemai reikia stiprinti šaknis, todėl tręšti reikia rudeninėmis, kuriose yra mažiau azoto“, – skirtumą tarp trąšų aiškina tinklaraštininkė.
Taip pat labai svarbu nenustoti prižiūrėti vejos. Rudenį, nors sulėtėja vejos augimas, esant sausoms oro sąlygoms ir trūkstant kritulių, veją reikėtų palaistyti. Be to, nepamiršti jos šienauti.
„Kas yra svarbiausia – reikia nuolat šienauti. Dabar, kai klimatas nuolat šiltėja, normalu, kad paskutinis žolės pjovimas yra netgi gruodį. Kai orai pradeda vėsti, nebereikia palikti tokios žemos vejos, rekomenduočiau palikti šiek tiek aukštesnę, bet pjovimas nuolatinis yra būtinas“, – sako ji.
