Pirmas kartas – anksti pavasarį
Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas įvardijo pagrindines taisykles ir klaidas, kurias daro sodininkai mėgėjai genėdami, balindami ir purkšdami medžius.
Vaismedžius genime mažiausiai tris kartus per metus. Pagrindinis genėjimas yra anksti pavasarį, dažniausiai genima iki žydėjimo arba žydint. Vėliau tą daryti blogai dėl to, kad medžiai sulapoja ir blogai matosi šakos, jų išsidėstymas ir medžio skeletas. Jį genint reikia padaryti tvirtą: kad gerai laikytųsi vaisiai ir nelūžtų šakos.
Antrasis genėjimas yra vilkūglių retinimas. Jį reikia atlikti maždaug birželio mėnesį. Vilkūgliai yra galvos skausmas, ir jei sodininkai tinkamai nesusitvarko su jais, tenka kviesti genėtojus. Tačiau jei gerai išgenėsite, praeisite su šiurkščia pirštine ir nulaušite, kai vilkūglis yra 5–7 centimetrų ir dar nesumedėjęs, kitą pavasarį nereikės vėl lipti į medį.
„Trečiasis genėjimas reikalingas likus maždaug 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, rudenį, – pasakojo jis. – Tai tarsi atidengti šakas ir parodyti saulei, ką užauginome. Šio genėjimo esmė: duoti vaisiams saulės, kad jis gerai sunoktų ir kad vaisiai laikytųsi per žiemą.“
Klaidos genint vaismedžius
Esminė klaida – žmonės senus vaismedžius nugeni per stipriai. Senas vaismedis turi ne tik šakų, bet ir šaknų sistemą. Rudenį jis visas maisto medžiagas nugabena į šaknis, o pavasarį būna pasiruošęs pamaitinti šakas. Tada mes pusę jų nupjauname.
Medžiui lieka labai mažai ką maitinti, ir jis ima leisti daug ūglių. Norint teisingai išgenėti, senam vaismedžiui reikia padaryti tris, daugiausia – keturis stiprius pjūvius ir palikti. Tada jis neleidžia tiek vilkūglių.
Medis būtinai turi turėti viršūnę. Jeigu jis turi viršūnę – vieną lyderį – tada visos maisto medžiagos pirmiausiai keliauja ten, o paskui pasiskirsto į šakas. „Jei mes būname nupjovę viršūnę, vilkūgliai pradeda startuoti, augintis daug viršūnių ir tada jau turime daug genėti: vos ne su žoliapjove lipti į medžio viršūnę, nes tikrai tada būna labai sunku“, – pripažino T.Gurskas.
Jei seną obelį vieną kartą nugenime neprotingai, tam ištaisyti prireikia 4–5 metų. Tada pradedi iš naujo formuoti viršūnę, kad medis turėtų lyderį, trumpini šakas, tvarkai ir tai užtrunka.
Obelys ar kriaušės, jei nėra kolonijinės, dera horizontaliai. Kaulavaisiai puikiai dera ir ant vertikalių šakų. Ypač abrikosai, persikai – pernai užaugintas šakas reikia pritrumpinti tik trečdaliu arba perpus, kad šakos būtų tvirtos. Tada jos derės geriausiai, vaisiai bus didžiuliai, skanūs ir puikiai prinoks.
Vynuogės genimos, kada sulapoja, o anksti pavasarį jų genėti negalima. Pavasarį daug syvų keliauja į lapus ir jei jūs juos nukirpsite, jos nusilps, prastai augs ir prastai derės. Tad vynuoges reikia genėti arba vėlai rudenį, arba vėlai pavasarį. „Ir dar: gražiai suformuotą vynuogyną reikėtų genėti kiekvieną mėnesį, nes vynuogienojai duoda daug atžalų, labai greitai auga“, – patarė agronomas.
Kodėl genime vasarą?
Genėjimas vasarą labiau stabdo vaismedžių augimą, negu genėjimas žiemą. Nugenėjus vasarą, išauga mažiau ūglių, negu nugenėjus žiemą. Todėl jeigu reikia susilpninti vaismedžių augimą tankiai susodintuose intensyviuose soduose, jie genimi vasarą.
Liepos mėnesį patrumpinamos stipriai augančių metūgių viršūnės arba iki pagrindo išpjaunami nereikalingi ūgliai.
Intensyviuose soduose vis dažniau genima vasarą, kad pagerėtų vaisių spalva. Išpjaunami ant pagrindinių šakų išaugę vilkaūgliai ir stiprūs metūgliai vainiko viršutinėje dalyje. Norint gauti gerus rezultatus, juos reikia pašalinti ne vėliau kaip keturios savaitės prieš vaisių skynimą. Vilkaūglius šalinti vasarą ekonomiškiau, nes tuomet mažiau reikia genėti ne vegetacijos metu.
Iki vaisių skynimo genimi tik tais metais išaugę nederantys ūgliai. Nuskynus vaisius, galima genėti taip pat kaip genima ne vegetacijos metu. Trešnes ir vyšnias reikia genėti tik vasarą, nuskynus uogas, nes tuo metu jos mažiausiai užsikrečia žievės ir medienos ligomis.
Genimi ir vaiskrūmiai
Derėję aviečių stiebai išpjaunami tuojau pat nuskynus uogas. Spaleriniu būdu auginamų raudonųjų serbentų ir agrastų gyvatvorės apkarpomos žirklėmis 2–3 savaitės prieš uogų skynimą. Juodųjų, raudonųjų serbentų ir agrastų krūmus galima išretinti ir prašviesinti rugpjūčio mėnesį, nuskynus uogas.
Ką daryti su močiutės serbentų krūmais? Labai paprasta. Kiekvieną pavasarį apie 20–30 proc. seno krūmo – seniausias šakas nuo pat apačios – nukirpti ir leisti jiems išleisti naujus ūglius. Jie visą laiką dera daug, serbentai būna didesni, ryškesni, geresnio skonio.
Todėl jei matote storą seną šaką – nebijokite su ilgomis žirklėmis ją nupjauti. Net krūmas tada ima kvepėti ir tarsi pasijunta laisviau. Lygiai taip pat reikia elgtis ir su agrastais, šilauogėmis. Net ir dekoratyvų krūmą visada reikia atšviežinti, atjauninti. Jis bus ilgaamžis.
Ar reikia genėti aktinidijas, citrinmedžius? Būtina, nes dažnai ūgliai išauga per dideli, nusvyra, siekia žemę, dėl to prastai dera, užstoja derlingas šakas.
Šiuos augalus reikia genėti du kartus. Vieną – vėlai rudenį, kitą – maždaug vasaros viduryje. Ir nebijokite. Jei auginate daugiau aktinidijų, jas galima genėti tiesiog su gyvatvorių žirklėmis. Augalas kuo puikiausiai atlaiko ir tikrai nenužudysite taip greitai.
Kam apskritai reikalingas genėjimas? Genėjimas saugo nuo ligų, sumažina kenkėjų, medžiai ir krūmai nelūžta, būna jauni ir sveiki, stiprūs ir visai kitaip laikosi. Išgenėtas vaismedis ar vaiskrūmis veda didesnius, sveikus vaisius, geresnės spalvinės struktūros ir geresnį skonį. Dėl to, kad gauna saulės. O jei mes juos dedame į rūsį ar kitur žiemojimui – jie geriau išsilaiko.
Kada baltinti medžius?
Jei prastas genėjimas yra pirmoji klaida, tai baltinimas – antroji populiariausia klaida. Dažnai sodininkai medžius baltina kovo–balandžio mėnesiais, vos atšilus orams.
Tai gerokai per vėlu, nes baltinti reikia gruodžio ar sausio mėnesiais. Medžius baltiname dėl dviejų priežasčių: tai apsauga nuo saulės (kad neįkaitintų kamieno) ir nuo vabzdžių, kurie keliauja kamienu. Jei tą darom pavasarį, tai baltiname tik nuo vabzdžių arba dėl grožio prieš kaimynus.
O purškimas? Trečioji klaida. Niekada negalima purkšti insekticidais, kai medžiai ir krūmai žydi. Nedarykite to, nes tada bitės visą chemiją suneš į avilius ir jos gausite patys atgal.
