sodininkai

Šalyje labai populiarios avietės. Tačiau pastaruoju metu sodininkai vis dažniau domisi gervuogių ir melsvauogių sausmedžių auginimu. Štai keli patarimai, norintiems užsiauginti gardžių uogų. Svarbu atsižvelgti į augalo veislę ir jos savybes. Avietės „Polka“ – pasaulyje sparčiai plintanti remontantinė aviečių veislė, išsiskirianti geros kokybės uogomis ir ankstyvu derliumi. Uogos didelės, skaisčiai raudonos, tvirtos, labai skanios, išsiskiria gera kokybe net ir ilgokai po nuskynimo.

Paprastasis klemalis, arba sirinis (Asclepias syriaca), vilioja gražiais žiedais ir medaus aromatu, tačiau jo grožis pavojingas žmogui. Gyventojai perspėjami, jog šį augalą reikia naikinti. Pavojingas augalas Sodininkai pažymi, kad šis augalas vartojamas kaip vėmimą ir vidurių laisvinamoji priemonė, tačiau reikia labai atsargiai dozuoti, nes, pavyzdžiui, indėnai klemalio sultis naudojo savo užnuodytoms strėlėms.

Šią vasarą šliužai ir vikšrai yra vieni iš labiausiai varginančių sodo kenkėjų, su kuriais susiduria daugelis. Tačiau yra paprastas būdas apsaugoti augalus nuo jų naudojant paprastą naminį purškalą. Šliužai ir vikšrai yra baisiausias sodininkų košmaras, nes jie suėda bet kokį augalą, su kuriuo susiduria, ir per naktį gali sunaikinti net kelis mėnesius trukusį sunkų darbą, auginant augalus.

Avietės – tai vienos iš mėgstamiausių sodo uogų, kurių saldus ir sultingas skonis traukia ne tik sodininkus, bet ir visą šeimą. Šios uogos ne tik skanios, bet ir naudingos sveikatai, turinčios daug vitaminų ir antioksidantų. Tačiau norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu žinoti, kaip reikėtų jas prižiūrėti. Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas, „Dr.

Hortenzijos – sodininkų itin mylimos gėlės, tačiau ne vienam jų augintojui kyla klausimas, kada genėti šiuos augalus. Vieno sodininko teigimu, norint, kad hortenzijos žydėtų kasmet, jas reikia genėti kasmet tuo pačiu metu. Taigi, kada atlikti šį darbą? Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria hortenzijų augintojai – jų genėjimas. Šiam darbui svarbiausia parinkti tinkamą laiką. Jei genėjimas atliekamas netinkamu laiku, tais metais žiedų gali būti mažiau arba jų galite visai nesulaukti.

Šiltą rudenį iki spalio vidurio dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambažiedės ląstūnės. Dar žalia veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga. Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Rododendrai – tikra sodybų puošmena. Jie veši ten, kur aukštas oro drėgnumas, puri, humusinga ir rūgšti dirva, o žiemą padengiami gilia sniego danga. Norint visus metus grožėtis kokybiškais visžaliais augalais, pavasarį džiaugtis gausiais spalvingais žiedynais, rododendrais reikia rūpintis nuo pavasario iki pavasario, t. y. ištisus metus. Rudenį rododendrus būtina tinkamai paruošti žiemai.

Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių pamilsta hortenzijas, kurios tampa tikra sodo puošmena. Tačiau, kad šie krūmai džiugintų nuostabiais žiedais, reikia nepamiršti jais tinkamai pasirūpinti sezono pabaigoje. Taigi, ką reikėtų padaryt rudenį, kad kitąmet hortenzijos būtų tik dar labiau gražesnės? Daugelis sodininkų žino, kad hortenzijos nereikalauja didžiulės priežiūros, o svarbiausias darbas yra tinkamas jų genėjimas, rašo express.co.uk.

Vilnietė Daiva Kalinauskienė kartu su savo vyru darže rado neįtikėtiną radinį – gausų  arbūzų derlių. Nepaisant šalies šalto klimato ir trumpo vasaros sezono, sodininkai sugebėjo užauginti arbūzus savo sode – Molėtų rajone, Kemetiškių kaime. Tai buvo Daivos vyro eksperimentas, kuris labai pasisekė. Tai, kas pradžioje atrodė beveik neįmanoma Lietuvos klimato sąlygomis, tapo realybe su Daivos ir jos vyro pasiryžimu ir darbu.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai šįryt pranešė, kad rugsėjo 15-osios naktį dalyje Lietuvos buvo fiksuotos pirmosios šalnos dirvos paviršiuje. Tokia žinia sodininkams priminė, kad jau visai netrukus žiemai teks pradėti dengti lauko augalus.  Atšalus orams svarbu prisiminti, kaip taisyklingai reikia apsaugoti lauko augalus nuo šalčių, jeigu norima, kad šie sėkmingai peržiemotų.  Dažniausiai sodininkai stengiasi apsaugoti ne visus, o tik tam tikras augalų kategorijas.

Išskyrus kai kurias orchidėjas, sodininkai paprastai augina šiuos kambarinius augalus tikrai ne dėl lapų. Tačiau gali apimti didžiulis nusivylimas, kai kasdien žiūrite į orchidėją ir laukiate, kol ji sukraus žiedus, o jie taip ir nepasirodo. Laimei, sodininkai pasidalijo vienu pigiu sprendimu. Nors vyrauja nuomonė, kad orchidėjas prižiūrėti gali būti sudėtinga, tačiau jos yra vieni populiariausių kambarinių augalų namuose.

Vasarai einant į pabaigą sodininkai džiaugiasi rinkdami savo derlių, matydami jų gausą. Tačiau, kaip žinoti, ar jau galime rauti svogūnus? Yra keli būdai, kaip galima įsitikinti, jog svogūnai yra pakankamai prinokę. Pasirodo, tereikia patikrinti vos vieną vietą, ten, kur lapai susitinka su svogūnėliu. Jeigu ji yra minkšta, reiškia, kad žieduose įvyko galutinis ląstelių dalijimasis.

Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.    Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Neretai sodininkams galvos skausmu tampa į jų teritoriją užklystantys kaimynų arba laukiniai katinai, kurie ne tik išrausia gėlynus, tačiau ir nemaloniais kvapais bando pažymėti teritoriją. Laimei, tam tikri augalai gali padėti atsikratyti šių nelauktų svečių. Sužinokite, ką savo sode turėtumėte pasisodinti, jei norite, kad į jį neužsuktų katės. Katės yra puikūs augintiniai, tačiau neretai jų apsilankymas sode gali pridaryti ir rimtų bėdų.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Norite, kad kambarinės gėlės žydėtų be perstojo? Tuomet sodininkai jums turi puikų patarimą, viskas ko reikės, tai vos kelių šaukštų sodos ir linų sėmenų. Soda gali būti naudojama ne tik virtuvėje, gaminant maistą, tačiau ir rūpinantis augalais. Pasirodo, soda gali puikiai dezinfekuoti sėklas, maitinti augalus, kovoti su įvairiais kenkėjais ir ligomis. Tai yra taip pat puiki priemonė kovoje su piktžolėmis. Be to, soda mažina dirvos rūgštingumą, gerina daržovių skonį.

Neretai galvos skausmu sodininkams tampa kurmiai, kurie gadina veją, iškasa krūvas žemių ir gadina augalų šakniavaisius. Norėdami nuo jų apsisaugoti pabandykite įrengti šiems spąstus. Kaip juos padaryti, sužinokite skaitydami žemiau. Kaip sukurti kurmiams spąstus? Pirmiausiai pasiruoškite visas reikiamas priemones. Spąstams reikės: 7 cm skersmens ir 20 cm ilgio plastikinio vamzdžio, įvorių, virvės, varžtų, dangtelio.

Atšilus orams dauguma sodininkų ir daržininkų ėmėsi įvairiausių darbų lauke. Tačiau medikai įspėja – čia gali slypėti ir pavojus. Neatsargus elgesys sodinant gėles ar netikėtai įsipjovus į pirštą didina riziką užsikrėsti pavojinga liga – stablige. Besidarbuodamas sode ir pjaudamas žolę Vytautas (tikrasis vyro vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) netikėtai įsipjovė į pirštą.

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Įpusėjus pavasariui žiemą primenatys orai gąsdina ūkininkus ir sodininkus. Ketvirtadienį Mažeikių rajone krito snaigės, o artimiausiomis naktimis gali kaip reikiant pasikandžioti šalnos. Kai kur jos prognozuojamos net iki 9 laipsnių. Ūkininkai išsigandę – jei prognozė pasitvirtins, gali tekti atsisveikinti su būsimu obuolių derliumi. O gėlininkai skuba gelbėti išsiskleidusius žiedus Motinos dienai.

Sodininkai nenustoja skųstis – jų sodus atakuoja įvairūs šliužai. Sužinokite, kaip galite apsaugoti savo sodo augalus ir veją nuo jų. Dauguma sodininkų pavargo nuo šliužų, niokojančių sodo augalus. Laimei, vienas sodininkas atrado būda, kaip galima juos privilioti į vieną vietą ir sunaikinti. Reikės tik alaus Įkyrūs gyviai ne tik gadina bendrą vaizdą sode, tačiau ir kenkia augalams, kuomet nukramto šių lapus.

Prienuose gyvenanti agronomė Vilija Juškevičienė jau ne vienerius metus yra vadinama tikra pomidorų karaliene. Tačiau toks pavadinimas kilo ne veltui – socialiniame tinkle „Facebook“ Vilija aktyviai dalinasi atrastomis geriausiomis pomidorų veislėmis. Atskleisti paslaptis ir pasidalinti skaniausių pomidorų veislėmis, kurias verta pasisodinti šiemet, agronomė sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Nors oficialios informacijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinėse nėra, tačiau apie įvykdytas vagystes Kėdainių rajone praneša patys nukentėjusieji. Šeštadienį perspėjimas visiems sodininkams atskriejo iš Vasariškių sodų – čia ir vėl pavogta kepsninė. Kėdainietė Jolanta į sodus kartu su vyru į Vilainių seniūnijoje esančius Vasariškių sodus nuvyko šeštadienį apie 11 val. 45 min.

Laisvos žemės fondas perims sodininkams skirtus valstybinės žemė sklypus, jeigu iki 2023 metų spalio už juos nebus sumokėta, jie nebus išnuomoti arba užstatyti. Į šią žemę galės pretenduoti kiti asmenys.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Žemės reformos įstatymo pataisas: už balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė septyni.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad dauguma lietuvių yra be galo darbštūs ir puikiai puoselėjantys savo aplinką. Turint bent mažą nuosavą žemės lopinėlį žmonės stengiasi jį išnaudoti saviems tikslams – vieni augina daržoves, vaisius, kiti aplinką apsodina ryškiomis gėlėmis. Visgi, Babtuose gyvenantys Laima ir Algirdas Ratkeliai savo namų aplinką nutarė papuošti originaliai – jų sode galima pamatyti iš augalų sukurtą zoologijos parką.

Piktžolės – rimta sodininkų problema ir tikras išbandymas vejai. Laimei, yra net 3 priemonės, kurios puikiai pašalins visas išaugusias vejoje piktžoles. Piktžolės – varginanti problema, kadangi jos gali atsirasti net ir kruopščiausiai prižiūrimoje vejoje. Piktžolės iš vejos pasiima ir maisto medžiagas, ir vandenį, todėl yra itin svarbu jas greitai pašalinti. Visgi, neatsargiai jas pašalinus gali būti pažeista likusi vejos dalis.

Prasidėjus pomidorų sezonui, sodininkai nekantriai laukia, kada galės skinti savo pirmuosius prinokusius pomidorus. Tačiau kartais džiaugsmą apkartina šalta oro temperatūra ir nepastovus vasaros oras, kuris pristabdo pomidorų derliaus nokimą. Laimei, yra šeši būdai, kurie padės paspartinti pomidorų augimą ir sutrumpins taip ilgai laukto derliaus laukimą. Dažniausiai pirmieji pomidorai į sodininkų rankas papuola praėjus 50 dienų nuo jų pasodinimo į žemę.

Piktžolių ravėjimas, sunkių daiktų nešiojimas, laistymas, sodinimas – darbai, kurie nors ir teikia malonų rezultatą, tačiau neretai sukelia ir didelius sodininkų vargus. Paprasti darbai kartais pridaro nemenką bėdą sveikatai, kuomet pradeda skaudėti nugarą, rankas, kelius. Kokie judesiai sukelia didžiausias problemas bei kaip taisyklingai reikėtų atlikti sodo darbus nepakenkiant sveikatai, dalinasi „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Dauguma sodininkų svajoja užsiauginti skaniausius pomidorus, nes tai pati populiariausia daržovė pasaulyje, o parduotuvėje pirkti pomidorai geriausiu atveju yra tik blyškus tikrovės atspindys. Yra keletas priežasčių, kodėl parduotuvėse parduodamiems pomidorams trūksta taip visų trokštamo skonio. Tai ne tik dėl to, kad pomidorai skinami nesunokę ir brandinami dujomis, ar net auginama specialiai rinkai išvesta veislė, nors abu šie dalykai labai prisideda prie problemos.

Prekybininkai pastebi, kad šiemet žmonės kaip niekad anksti suskubo pirkti sėklas. Daržovių, gėlių ir net vejos sėklų paklausa yra pastebimai didesnė nei pernai. „Nors pavasaris dar ir toli, tačiau pirkėjų susidomėjimas sėklomis ir kitomis sodo bei daržo prekėmis jau jaučiamas.

Augalų apsaugos produktai (toliau – AAP) padeda žemdirbiams apsaugoti augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių daromos žalos bei užauginti gerą derlių. Tačiau Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet nustato atvejų, kai AAP naudojami netinkamai, o tai gali pakenkti žmogui ir jį supančiai aplinkai – užteršti auginamus augalus, paviršinius vandens telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Lietuvoje dėka stabligės planinės vakcinacijos, kasmet registruojami 1 – 2 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1 baigiasi mirtimi. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Nuo praėjusių metų pavasario šalnų nukentėjusiems sodininkams numatoma skirti 1,5 mln. eurų paramos.  Valstybės pagalbos schemai pritarė ir Europos Komisija, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, Lietuvos sodai pernai labai nukentėjo nuo šalnų, dėl to ne tik prarasta dalis derliaus, bet ir užderėję vaisiai buvo prastesnės kokybės. Į savivaldybes pernai iš viso kreipėsi 260 sodininkų.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Pasirodo, liūtų išmatos yra tikras rudasis auksas, iš kurio pinigus uždirba vienas Vokietijos cirkas. Kaip nesidžiaugsi didingai atrodančiu augintiniu, kai jis ne tik priverčia aikčioti ir šypsotis ne tik į cirką ateinančius vaikus, bet ir kone auksinius kiaušinius deda. Na, ne visai kiaušinius… Vokietijoje, Miunchene, įsikūrusio cirko liūtų dresuotojas išdidžiai demonstruoja stiklainį, kuriame liūto išmatos. Cirkas, pasirodo, jas parduoda.

Sodininkai ragina nepraleisti šiemet išskirtinės progos ir pasimėgauti įspūdingais sodų vaizdais. Mat gegužę pats obelų žydėjimo metas, o šiemet dėl šalto pavasario visų augalų net ir gėlių žydėjimas nepaprastai ilgas. Ant obels baltus it sniegas žiedus skaičiuojantis sodininkas Gytis Kuliešius džiūgauja, šiemet jo sodo šakos turėtų linkti nuo obuolių. Dabar obelų soduose pats žydėjimo metas ir laikas, kada gali būti lemtingas būsimam derliui.

Kaip džiaugtis vaismedžių ir vaiskrūmiu derliumi? Specialistai teigia, kad vienas iš pagrindinių dalykų – teisingas genėjimas. Pirmas kartas – anksti pavasarį Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas įvardijo pagrindines taisykles ir klaidas, kurias daro sodininkai mėgėjai genėdami, balindami ir purkšdami medžius. Vaismedžius genime mažiausiai tris kartus per metus. Pagrindinis genėjimas yra anksti pavasarį, dažniausiai genima iki žydėjimo arba žydint.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad sodų bendrijų nariai galėtų įsigyti laisvus tarp valstybinių ar privačių sklypų įsiterpusius valstybinės žemės plotus.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.

Nors daug žmonių keikia užsitęsusius šalčius, pasak dendrologo Laimučio Januškevičiaus, jis tikra dovana tiems sodininkams, kurie nuolat vėluodavo pasiruošti pavasariui, mat visus darbus sode ir kieme galima pradėti gerokai vėliau. „Iškritęs sniegas ir šalnos kai kuriems augalams tikras peilis - jau pradėjusios žydėti slyvos, kiti kaulavaisiai greičiausiai šiemet duos gerokai mažesnį derlių. Jei šalčiai užsitęs, mažiau vaisių prinokins ir kiti vaismedžiai.

Pavasaris jau ant nosies – didžiausi daržininkystės ir sodininkystės fanai sėjai ruošiasi iš anksto. Jau dabar iš parduotuvių lentynų šluojamos daugiametės gėlės, paprikos, pomidorai ir salierai. Tad ką jau galime sėti ir auginti ant palangės, o kokioms sėkloms dar teks lukterėti šiltesnių orų? Agronomai pataria, kaip neapsigauti ir atskirti daigias sėklas nuo prastesnių. Vilnietė Adolfina vos tik prasidėjus vasariui skuba įsigyti gėlių sėklų.

Į Panevėžį prieš rugsėjį sugužėjo kardelių augintojai. Kurie čia surengė kasmetinę spalvingų rudens pranašų parodą. Šiemet prasiskleidusių glamžytų žiedų grožį kaip reikiant gadina nesibaigiantis lietus, tad prieš rugsėjo pirmąją šios ilgastiebės skintos gėlės gali brangti. Kad orai gadina žiedų grožį pastebi ir skintomis gėlėmis prekiaujantys pardavėjai.

Sodininkai Lietuvoje jau baigia nuimti obuolių derlių, kuris šiemet – gerokai menkesnis už pernykštį ir daugiametį vidutinį. Vis dėlto net ir nedideliam šiųmečiam derliui dėl kritusios pasaulinės paklausos nėra lengva rasti pirkėjus, šiemet obuolių iš Lietuvos sodininkų visiškai neperka Lenkijos perdirbėjai. Į saugyklas ir prekybos centrus netinkamus obuolius Lietuvos sodininkai šiemet gali realizuoti tik vietos sulčių ir vyno gamintojams.

„Mūsų sodininkų bendrija įsikūrusi Vilniau rajone. Aplink ją mišrus pelkėtas miškas, kuriame puikiai jaučiasi bebrai. Kol jiems užteko vietos ir maisto, gyvenome ramiai. Tačiau šį pavasarį bebrai, ieškodami naujų teritorijų, patraukė į sodus. Laukiniai gyvūnai nebijo žmonių, plaukioja kūdrose, nekreipdami dėmesio į tai, kad vos už kelių metrų stovi ir jų maudynes stebi sodininkai. Girdėjome, kad medžiotojai yra įpareigoti šaudyti bebrus, jei jie įsikuria ne jiems skirtose teritorijose.

Kai dienos negailestingai trumpėja, soduose ir daržuose tenka suktis smarkiau, nes darbų į valias. Rapolas Tamošiūnas Tiek, kiek reikia Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario. Turint nedidelį 6 arų žemės plotelį, daug medelių neįmanoma pasodinti, o vaisių norisi įvairių.