Besidarbuodamas sode ir pjaudamas žolę Vytautas (tikrasis vyro vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) netikėtai įsipjovė į pirštą. Nieko nelaukdamas vyras kreipėsi į artimiausią vaistinę, tačiau netrukus sulaukė skubaus vaistininkės raginimo kreiptis į medicinos įstaigą:
„Į vaistinę atvykau tik norėdamas įsigyti pleistrų ir dezinfekcinių priemonių, kadangi su savimi sode nieko neturėjau. Išgirdusi nutikusią situaciją vaistininkė pasiūlė nelaukti ir kreiptis į miestelyje esančią ligoninę, kad galėčiau laiku apsisaugoti nuo pavojingos stabligės ligos.
Atvykus į ligoninę ir pranešus, kaip netikėtai susižalojau, man ne tik susiuvo žaizdą, tačiau ir paskiepijo nuo minėtos ligos. Tikriausiai, jeigu ne vaistininkė, pats apie tai net ir nebūčiau pagalvojęs, todėl dabar, norėdamas įspėti su panašiais pavojais susiduriančius sodininkus, raginu būti atsakingiems už savo sveikatą.“
Stabligė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė teigia, kad stabligė – ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskiriamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis raumenų traukulius.
Pasak specialistės, stabligė gali baigtis ir žmogaus mirtimi.
„Bakterijos, sukeliančios stabligę, dažniausiai randamos dirvožemyje, dulkėse ir mėšle, o į žmogaus organizmą patenka per odos įtrūkimus – paprastai įsipjovus ar įsidūrus daiktais, ant kurių yra ligos sukėlėjo. Stabligės sukėlėjas taip pat į žmogaus organizmą gali patekti per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius, gangreną“, – aiškina ligos plitimą D. Razmuvienė.
Tačiau ligos sukėlėjų arba tiksliau bakterijų yra ne tik dirvožemyje, bet ir įvairių gyvūnų, žmogaus žarnyne. Kaip aiškina NVSC vyriausioji specialistė, bakterijos į aplinką patenka su išmatomis ir virtusios sporomis ilgą laiką išlieka gyvybingos dirvožemyje.
„Žmonės užsikrėsti gali esant tiek giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu. Itin pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme. Nuo sergančio žmogaus stablige neužsikrečiama“, – priduria įspėdama pašnekovė.
Simptomai ir ligos pavojai
Kaip teigia D. Razmuvienė, stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių. Vis dėlto, dažniausiai jis trunka 7–8 dienas.
Pasiteiravus, kokiais simptomais pasireiškia ūmi užkrečiamoji liga, NVSC vyriausioji specialistė tikina, kad pirmieji ligos požymiai yra trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių:
„Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.“
Labiausiai ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų – esant sunkiems traukulių priepuoliams žmogų gali ištikti hipoksija, deguonies trūkumas audiniuose. Taip pat gali atsirasti ir gyvybei pavojingų kvėpavimo problemų, plaučių uždegimas, kaulų lūžiai ar ištikti baisiausias scenarijus – mirtis.
Gera žinia ta, kad stabligė Lietuvoje nėra itin dažna infekcija – kasmet vidutiniškai yra registruojami 1-2 stabligės atvejai.
„2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys, nes vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus)“, – paaiškina D. Razmuvienė.
Gydymas ir prevencija
Būtent dėl šios priežasties yra itin svarbu kalbėti apie vakcinacijos nuo stabligės svarbą. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė pažymi, kad Lietuvoje 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. vaikai yra skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos ligų.
„Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys skiepijami nemokamai.
Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė“, – dar kartą pabrėžia pašnekovė.
Pajutus pirmuosius ligos simptomus arba įtarus galimą susirgimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingą gydymą. D. Razmuvienė teigia, kad ligos gydymui įprastai yra skiriami antibiotikai, kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas.
