daiva razmuvienė

Jei nematai ligos, atrodo, kad grėsmės nėra ir skiepytis nereikia. Pasak gydytojų, taip galima iš dalies paaiškinti augantį tėvų nenorą skiepyti savo vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Vis tik jie perspėja, kad toks mąstymas gali skaudžiai kainuoti, tačiau tuomet laiko atsukti nepavyks. Gydytojai dalinasi, kad štai meningokokinės infekcijos atveju paciento galima netekti ir vos per 12 valandų.

Visai greta Lietuvos, Latvijoje, sugrįžo primiršta, tačiau labai pavojinga infekcija – difterija. Nuo jos Latvijoje mirė ketverių metų berniukas, susirgo ir dvi jo sesutės, visi jie neskiepyti. Lietuvoje difterijos nebuvo jau keliolika metų, tačiau epidemiologai sunerimę – tautiečiai vangiai skiepijasi nuo šios ligos, nors vakcinos nemokamos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Šiais metais Lietuvoje fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė. „Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Švedijoje nustačius įvežtinį beždžionių raupų atvejį iš Afrikos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija dėl šios infekcijos yra stebima ir kol kas grėsmės visuomenei ji nekelia.

Daržininkams ir sodininkams kimbant į sezono darbus, sveikatos specialistai primena, kad liečiant žemę galima susirgti sunkia infekcine nervų sistemos liga – stablige. Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, profilaktiškai nuo stabligės vertėtų net ir tiems, kurie sodina gėles balkone. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė konstatavo, kad stabligės bakterija yra labai paplitusi ir gali labai ilgai išlikti dirvožemyje.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Specialistai perspėja – situacija dėl skiepais valdomų ligų Lietuvoje blogėja. Ypač daug nerimo kelia tymai, kurių atgimimas stebimas visame pasaulyje. Šiemet šalyje jau nustatyti 11 tymų atvejų, tačiau vakcinacijos apimtys mažėja kasmet. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys kelia nerimą – praėjusiais metais buvo pasiekta tik 85,72 proc. skiepijimo nuo tymų apimtys 7-erių metų vaikų grupėje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Nors gyventojus rudens pradžia nustebino neįprasta šiluma, tačiau specialistai įspėja – vasaros dvelksmas ilgai nesitęs, o kartu su vis labiau šaltėjančiu oru suaktyvės ir infekcinės ligos. Specialistai pataria, kokių sveikatingumo priemonių griebtis ir kodėl yra svarbu neužmiršti pasiskiepyti ne tik jums patiems, bet ir savo atžaloms. Infekcinių ligų fiksuojama daugybė, o su jų sukėlėjais žmonės gali susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus, maistą, kraują ir kitaip.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pastaruoju metu sparčiai pradėjo daugėti sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu ir koronavirusu. Kuri iš šių ligu plinta sparčiausiai ir ar derėtų nuo jų skiepytis TV3 laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Atšilus orams dauguma sodininkų ir daržininkų ėmėsi įvairiausių darbų lauke. Tačiau medikai įspėja – čia gali slypėti ir pavojus. Neatsargus elgesys sodinant gėles ar netikėtai įsipjovus į pirštą didina riziką užsikrėsti pavojinga liga – stablige. Besidarbuodamas sode ir pjaudamas žolę Vytautas (tikrasis vyro vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) netikėtai įsipjovė į pirštą.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Šalies darželiuose vaikai nuo skarlatinos krenta kaip lapai. Infekcija į ligos patalą guldo ištisas darželių grupes. Vaikus kankina temperatūra, gerklės skausmai, kūno bėrimai. Nuo šių metų pradžios jau fiksuota pusantro tūkstančio susirgimų atvejų. Medikai sako, kad panikuoti nereikėtų, tačiau gydyti savo sergančius vaikus turime iškart, mat liga gali sukelti ir rimtas komplikacijas. Mama Simona su vyru į polikliniką atvedė savo blogai besijaučiantį sūnelį Roką.

Šią savaitę išgirsta žinia apie dviejų nepilnamečių mirtis nuo gripo sukėlė nerimą visuomenėje. Specialistai įspėja, kad dabar siaučiantis gripo viruso tipas vaikams ypač pavojingas – ligos eiga gali staigiai keistis ir privesti net prie liūdniausių pasekmių. Patardami, kaip apsisaugoti nuo gripo, medikai pažymi, kad jau susirgus nederėtų užsiimti savigyda.

Šalies poliklinikos pradeda nemokamai skiepyti vienuolikmečius berniukus nuo žmogaus papilomos viruso – vienos labiausiai lytiškai plintančios infekcijos, dažnai sukeliančios vėžį. Iki šiol nuo šio viruso nemokamai buvo skiepijamos tik mergaitės. Kaip sako specialistai – amžiaus rykšte vadinama liga lyties nesirenka, tad būtina rūpintis ir vyrams. Dešimta ryto – vienoje sostinės poliklinikų, šalia skiepų kabineto, galima išvysti nebent mamas su kūdikiais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Už lango pliusinei temperatūrai kaitaliojantis su šalčiu, šeimos gydytojus užplūdo sergantieji. Tačiau ne gripu ar koronavirusu, o kankinami neaiškios kilmės virusų. Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio. Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą.

Kelis metus turėjus lengvą gripo sezoną šiemet jau fiksuotos 4 mirtys. Dar per 200 lietuvių pastarąją savaitę atgulė į ligonines. Specialistai nepaliauja kartoti, kad pasiskiepyti nevėlu, kol dar žmogus nesusirgo.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusią savaitę užfiksuotos dar dvi mirtys nuo gripo. Iš viso per šį sezoną – jau keturios. Visos jos fiksuotos Vilniaus apskrityje.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Lietuvoje ir toliau didėja sergamumo gripu skaičiai. Ši oro-lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija šiemet jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Kokių tendencijų galima tikėtis ateinančiomis savaitėmis ir kada sergamumo atvejai ims mažėti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Antradienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žiniasklaidos atstovams teikė komentarą apie sergamumą gripu.

Nors paskutinis difterijos protrūkis Lietuvoje fiksuotas dar 1995 m., dabartinė situacija Europoje epidemiologams kelia susirūpinimą. Stebint du kartus išaugusius susirgimus šia infekcine liga gydytojai įspėja, kad sąlygos ja užsikrėsti ir pas mus darosi vis palankesnės. Paprastas būdas tam užkirsti kelią – kas 10 metų nepamiršti pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze.

Lietuvą pasiekė daugiau negu 200 tūkstančių vakcinų nuo gripo ir rizikos grupėje esantys gyventojai jomis nemokamai galės pasiskiepyti, kai tik jos pasieks gydymo įstaigas. O suploję apie 20 eurų žmonės nuo gripo jau gali skiepytis ir vaistinėse, tiesa, sumokėję kone perpus pigiau – ir poliklinikose. Visgi, ekspertai sako, kad žmonės kol kas skiepijasi vangiai ir laukia gripo sezono pradžios.

Gyvenimui grįžus į įprastas vėžes ir pandemijai tarsi pasistūmus į antrą planą, specialistai griebiasi už galvos matydami dabartines vaikų skiepijimo apimtis nuo jau seniai žinomų infekcijų. Jie įspėja, kad naujas ligų protrūkis neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada su tuo galėtume susidurti.

Koronaviruso vasaros rekordas – per praėjusią parą nustatyti 1 307 nauji COVID-19 atvejai. Medikai pastebi: pacientų ima daugėti. O ekspertai ragina žmones jau dabar, ypač viešose vietose, dėvėti kaukes. Ar karantinas bus, jie nedrįsta prognozuoti, tačiau, pasak specialistų, visuomenę įspėti būtina. Augant koronaviruso skaičiams, jau nuo rugpjūčio pasiskiepyti antrąja sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze galės 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys.

Lietuvoje vėl įsismarkavo koronavirusas. Štai antradienį pandemiją prisiminti privertė 984 nustatyti nauji ligos atvejai, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 40,7 procento. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija prastėja ir kitose šalyse ir prognozuoja neramų rudenį.

Susirgimų COVID-19 skaičiai auga rekordiniu greičiu. Epidemiologai užsimena, kad prasideda nauja banga, kurios pikas greičiausiai bus vasaros pabaigoje. Sveikatos ministerija griežtinimų nesiima, bet kai kurios įstaigos nelaukia ir pačios įveda privalomą kaukių dėvėjimą. Lietuvių vasarą gadina ne tik lietus, bet ir užsikrėtimų COVID-199 statistika. Ji milžiniškais šuoliais kopia aukštyn ir praėjusią parą jau priartėjo prie keturženklės ribos – užfiksuoti 984 atvejai, 1 žmogus mirė.

Per praėjusią parą nustatyta 984 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Didėja ir septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – jis šiuo metu siekia 40,7 procento.

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.

Europą jau kurį laiką neramina beždžionių raupai. Baltijos šalyse jų dar nėra, tačiau simptomus žinoti būtina, nes lengva ligos forma trunka mėnesį, teigė Daiva Razmuvienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ epidemiologė įvardijo pirmuosius simptomus, paaiškino visą ligos eigą ir plitimo būdus. Ar reikia sunerimti dėl beždžionių raupų? Praėjo COVID ir galvojome, kad atėjo ramus laikotarpis, tačiau reikia suprasti, jog bet kokios šeimos virusai turi savybę, norą išgyventi.

Pirmadienį pasikeitė krūva pandemijos valdymo priemonių, tarp jų – saviizoliacijos trukmė, respiratorių dėvėjimo, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad priimti sprendimai yra tikslingi ir savalaikiai. Ji taip pat nurodo, kas lauktų, jei masiškai pradėtų sirgti ir medikai. D. Razmuvienės teigimu, situacija ligoninėse yra stabili – šiai dienai užimta virš tūkstančio COVID-19 pacentams skirtų lovų.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Po Kalėdų praėjo daugiau nei savaitė, o po Naujųjų sutiktuvių – keturios dienos. Antradienį Lietuvoje fiksuotas šoktelėjęs naujų koronaviruso atvejų skaičius. Specialistai nė nedvejoja, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję ir įspėja, kad artimiausiomis dienomis turėtume pamatyti dar aukščiau kylančią užsikrėtimų kreivę. Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai.

Nors pirmąją kalendorinės žiemos savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje specialistai fiksavo daugiau, jų augimas nebuvo žymus. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, aktyvių protrūkių registruota beveik 8 proc. daugiau nei savaitę prieš tai.

Praėjusį šeštadienį Šiauliuose vyko miesto eglės įžiebimo šventė. Paties miesto mero pasidalintose nuotraukose matyti, kad į šventę susirinko visa minia žmonių, nedėvinčių kaukių. Tokiu savivaldybės sprendimu netruko pasibaisėti kai kurie gyventojai. Gruodžio 4-ąją Šiaulių mieste vyko pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventė. „Visus šiauliečius noriu paraginti sustoti ir pasimėgauti akimirka.

Artėjančios gražiausios metų šventės masina susitikti su artimaisiais ir bičiuliais, sudalyvauti įvairiuose kalėdiniuose renginiuose, tarp kurių – ir eglučių įžiebimo šventės.

Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, kad asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai. Ši situacija privertė susimąstyti, kiek dar suklastotų dokumentų egzistuoja šalyje ir ar patys medikai neprisideda prie pandemijos plitimo.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau negerėja, kone kasdien fiksuojama 2,5-3 tūkst. naujų COVID-19 užsikrėtimo atvejų. Didžiausi protrūkiai – švietimo įstaigose ir tai kelia didžiulį nerimą, todėl Seimo valdančioji Laisvės frakcija siūlo, kad, esant sudėtingai pandeminei situacijai, moksleiviai turėtų testuotis privalomai. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia norintys šio žingsnio išvengti.