daiva razmuvienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivėje fiksavo nepalankias tendencijas. Lyginant su savaite prieš tai, aktyvių protrūkių išaugo penktadaliu, jų augimas fiksuotas beveik visos srityse. NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, tokie pokyčiai protrūkių kreivėje vertinami kaip rimti pavojaus signalai.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad privalomas skiepijimas nuo koronaviruso tam tikroms profesijoms turėtų būti įvestas jau dabar, nelaukiant rudens. „Kadangi kitos šalys įsivedinėja tam tikroms profesijoms, tam tikroms sritims privalomąjį skiepijimą, manau, kad tai turėtų būti padaryta ir Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė D. Razmuvienė.

Ekspertai sveikina valdžios sprendimą per Jonines kiek atlaisvinti karantiną ir taip šiek tiek nuimti įtampą nuo žmonių. Visgi, jie perspėja, kad koronaviruso rizika niekur nedingo ir nesutinka, kad karantiną buvo galima atšaukti anksčiau. Pasak specialistų, paskutinė karantino savaitė gali suteikti atsakymų į itin svarbius su koronaviruso atmainų plitimu susijusius klausimus.

Lietuvoje jau kelias savaites fiksuojami vis mažėjantys užsikrėtimų koronavirusu skaičiai. Ekspertai teigia, kad situacija ir tendencijos teikia optimizmo, tačiau atsipalaiduoti dėl to nereikėtų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mano, kad karantino galiojimo laikas netrukus baigsis, tačiau tai nereiškia, kad visiškai sugrįšime į įprastą mums gyvenimą – dalis gyvenimą varžančių ribojimų išliks.

Lietuvoje keletą savaičių sparčiai mažėja koronaviruso atvejų, o Neringos savivaldybė jau įžengė į žaliąją zoną – čia per dvi savaites nenustatytas nė vienas koronaviruso atvejis. Šią savaitę prasidėjusi masinė vakcinacija, šylantis oras ir krentanti užsikrėtimų kreivė leidžia kelti klausimą, ar kova su koronavirusu artėja link pabaigos ir ar šią vasarą bus diena, kai visoje šalyje nebus nustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusi savaitė, lyginant su prieš tai buvusia, išlieka stabili. Pastebima, kad didėja protrūkių skaičius įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose, o nežymiai, tačiau mažėja paslaugų sektoriuje.  „Stebime stabilizaciją epidemiologiniame žemėlapyje, tačiau labai norėtųsi, kad ši tendencija keistųsi į gerą ir mažėtų. Tai priklausys tik nuo mūsų visų pastangų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis kviečiant pagal žmonių amžių. Pasak ministro, šalyje veiks vieninga sistema, kurioje bus galima pasirinkti, kokioje savivaldybėje kokia vakcina žmogus nori vakcinuotis.

Masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis žmones kviečiant pagal jų amžių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ką būtina žmonėms žinoti prieš skiepą? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su epidemiologe Daiva Razmuviene ir Vaistų kontrolės tarnybos vadovu Gyčiu Andrulioniu.

Vyriausybė atlaisvino karantiną, tačiau ne visos atveriamos veiklos džiaugiasi vienodai. Turgavietės piktinasi, kad joms atsidaryti leista vėliau nei didiesiems prekybos tinklams. Jų atstovai tikina, kad saugumu didžiosioms parduotuvėms nenusileidžia ir tvirtina, kad Vyriausybė iš jų tyčiojasi. Specialistai į karantino atlaisvinimus žiūri kiek atsargiau ir tikina, kad artėjančios dvi savaitės gali būti lemiamos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė sako, kad epidemiologams nerimą kelia sumažėjusios COVID-19 testavimo apimtys, vangiai tiriasi ir sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys. NVSC duomenimis, iš visų didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų per vasarį išsitirti sutiko 31,5 proc. žmonių, sausį tokių buvo 21,8 procento.

Visur nuolat primenama, kaip svarbu dėvėti kaukes, kad jas dėvėti reikia taisyklingai. Tačiau nuėjus į prekybos centrus, pasirodo, kaukę nusiimti gali būti net privaloma. Prekybos centrai sako, kad nusiimti kaukę prašoma dėl to, kad būtų galima identifikuoti alkoholį ar cigaretes perkantį asmenį. Su tv3.lt naujienų portalu susisiekė skaitytoja Saulė (vardas pakeistas – aut. past.

Pandemijai neatleidžiant gniaužtų, ieškoma įvairių apsaugos nuo koronaviruso būdų. Štai Klaipėdoje šiuo metu yra išbandomi bekontakčiai pėsčiųjų perėjų šviesoforų mygtukai. Savivaldybė sako svarstysianti, ar mygtukų nereikėtų įsigyti daugiau, tačiau epidemiologai įrenginio prasmės nesupranta. Klaipėdoje vienoje pėsčiųjų perėjoje pastatyti keturi išmanūs šviesoforų jungikliai.

Labiausiai Covid-19 „degančiomis“ savivaldybėmis epidemiologai įvardija Kėdainius ir Šilalės rajoną. Ten masiškai serga ir gyventojai, ir sveikatos priežiūros įstaigų personalas. Kaip penktadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, būtent Kėdainiuose ir Šilalės rajone situacija šiuo metu yra sudėtingiausia.

Epidemiologai pastebi, kad per lapkričio mėnesį išaugo skaičius žmonių, kurie Covid-19 užsikrečia namuose ir darbe. Dėl šios priežasties specialistai įmones ragina organizuoti darbą nuotoliniu būdu, o šeimas – vengti susibūrimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė penktadienį pranešė, kad per pirmąsias tris lapkričio savaites fiksuoja didesnį žmonių užsikrėtimą Covid-19 darbe bei namuose.

Lietuvoje COVID-19 šiuo metu tebeserga beveik 2,9 tūkst. medikų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai. „Gydymo įstaigose, kaip žinome, šiuo metu situacija yra labai rimta ir nuo pandemijos pradžios iš viso fiksuoti 4024 susirgimo atvejai tarp medikų. Šiuo metu dar registruojami kaip sergantys 2887 medikai“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Pasak jos, nuo rugsėjo gydymo įstaigų darbuotojams patvirtinta 3,6 tūkst.

 Šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų, pranešė  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose. „Nuo rugsėjo 1-osios skaičiuojant iš viso ugdymo įstaigose registruoti 3739 COVID-ligos atvejai, 55 proc. sudaro moksleiviai, likusi dalis, 45 proc.

Nuo rugsėjo 1-osios fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. 700 koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose, tačiau čia nefiksuojami skaitlingi židiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, daugiausia atvejų nustatyta vaikams. „Skaičiuojant nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 15 dienos, iš viso registruota 2716 COVID-19 atvejų, didžioji dalis – apie 70 proc. – yra vaikai, likusi dalis – įstaigų darbuotojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė specialistė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad išaugęs senjorų sergamumas koronavirusu ir mirtingumas nuo jo gali būti siejamas su ilguoju Vėlinių savaitgaliu. „Galima drąsiai sakyti, kad būtent Vėlinių laikotarpiu mes, ko gero, nesugebėjome atlaikyti su visomis mūsų rekomendacijomis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė. Jos teigimu, vien per lapkričio mėnesį registruotos 78 mirtys. „Vien per lapkričio 11 dienų“, – teigė epidemiologė.

Per parą koronavirusu užsikrėtus daugiau nei 50 medikų ir šios tendencijos itin neramina, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Pasak jos, lapkričio pradžioje jau registruota daugiau sveikatos priežiūros specialistų susirgimų, nei per visą spalį, o užkrato židinių asmens sveikatos priežiūros įstaigose – itin daug.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Koronavirusas plinta visur ir labai sparčiai, o naujų atvejų skaičius tik augs, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Ketvirtadienį patvirtintas dar vienas naujų užsikrėtimo atvejų rekordas – infekcine liga nustatyta 950 asmenų, taip pat mirė šeši žmonės.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 55 aktyvūs koronaviruso židiniai, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. „Kadangi pastarosiomis savaitėmis tikrai registruojami triženkliai susirgimo skaičiai, tai šiai dienai tokių aktyvių židinių, kur pirmi susirgimo atvejai prasidėjo prieš 14 dienų, turime apie 55-is.

Vien augantis „plikas“ COVID-19 atvejų skaičius dar neturėtų gąsdinti ir jau versti galvoti apie naujus ribojimus, ne kartą akcentavo ministras Aurelijus Veryga. Visgi jis įvardijo ribą, kurią peržengus situacija galėtų keistis. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė, kad kasdien yra stebimas ne tik sergamumo rodiklis – atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per paskutine dvi savaites.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui augant, sveikatos apsaugos ministras laisvina kaukių dėvėjimą – nuo šiol sėdint kavinėje prie stalo jų dėvėti nereikia.  Kaip vertinti epidemiologinę situaciją šalyje, kalbėjome su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene. Laba diena, visai neseniai sėdėjome šitoje pat studijoje ir kalbėjom, kiek daug tų koronaviruso atvejų ir tai buvo 32 atvejai per parą.

Praėjusią parą nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai. Jau 20 atvejų registruota mokyklose ir darželiuose. Manoma, kad tokių atvejų ir toliau daugės. Ar netaps mokyklos naujais sparčiai plintančiais koronaviruso židiniais, trečiadienį TV3 studijoje klausėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės.

„Tėvų darželio“ laida grįžta antrajam sezonui - šeštadieniais, 10 val. ryte laidos vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai vėl lankysis pas Lietuvos šeimas ir kartu su specialistų pagalba spręs įvairius aktualius klausimus.  Šįkart Žygis ir Dovilė Stakėnai lankėsi šiemet į pirmąją klasę išžygiavusios Ievutės šeimoje bei kartu su psichologe Jūrate Bortkevičiene ir tėveliais kalbėjo apie moksleivio dieną, motyvaciją, darbų planavimą.

Vasara prabėgo, baigėsi atostogos ir visi mokiniai išskubėjo į mokyklas. Ypač daug klausimų ir neramių minčių kyla pirmokų tėveliams. Apie tai, kaip paruošti vaiką naujam etapui, kaip patiems pasiruošti pokyčiams, kaip įprasti laikytis režimo kalbės TV3 laida „Tėvų darželis“. Laidos vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai į pagalbą pasitelks profesionalus – pradinių klasių mokytoją, psichologę, epidemiologę.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydoma 50 žmonių, septyni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.  Apie tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydoma 19 asmenų.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 53 žmonės, septyni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.  Apie tai antrdienį žurnalistams pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 23 asmenys.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 54 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Apie tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 25 asmenys.

Po praėjusio rekordinio savaitgalio Palangoje epidemiologai skambina pavojaus varpais, kad tai yra puiki terpė virusui plisti, todėl reikėtų Lietuvos paplūdimiuose pagalvoti apie privalomas kaukes. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ klausytojų ir ekspertų nuomonės dėl privalomų kaukių pliaže išsiskyrė. Vieni siūlo jas įvesti kuo greičiau, kiti – nemato reikalo.

Per pastarąją parą registruoti keturi nauji COVID-19 atvejai susiję su gydymo įstaigomis, du – su viešnage užsienyje, o vieno kilmė tiriama, BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, iš septynių fiksuotų naujų užsikrėtimo atvejų šeši registruoti Vilniaus apskrityje, vienas – Utenos apskrityje. „Utenos apskrityje yra įvežtinis atvejis iš Rusijos.

Koronaviruso pandemija „pakoregavo“ ne tik mokslo metų pabaigą, bet ir vaikų vasaros atostogas – šiemet dideles vaikų vasaros stovyklas pakeis mažos vasarotojų grupelės, o vietoje užsienio kurortų leisimės į pažintį su Lietuva.

Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje skaičiai nuteikia optimistiškai, tad dažnai visuomenėje iškyla klausimas – galbūt  artėjame link pabaigos? Kaip vertinti dabartinę koronaviruso plitimo situaciją šalyje, kalbėjome su epidemiologe Daiva Razmuviene. Laba diena, tai kaip vertint situaciją po ilgojo savaitgalio? Vieną parą buvo nustatyti tik 4 atvejai, kitą – 9. Tai gal jau geri dalykai? Manau, kad praėjusi savaitė, gegužės 1-oji, rezultatus parodys po kokių 10–14 dienų.

Ši – šeštoji – karantino savaitė parodys, kaip Lietuvai pavyko laikytis karantino Velykų laikotarpiu, Vyriausybėje pirmadienį kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, pastaruoju metu užfiksuoti židiniai Lietuvoje rodo, kad gyventojai į karantiną žiūrėjo pro pirštus. „Kol kas situacija nėra bloga, karantinas buvo paskelbtas pačiu laiku, nes būtent kovo 16 dieną sergančiųjų skaičius buvo pradėjęs augti.

Lietuvos verslininkai ir gyventojai džiūgauja – po mėnesio karantine vėl leista veikti daliai parduotuvių ir teikti dalį paslaugų. Vyriausybė jau numatė žingsnius, kaip palaipsniui bus švelninamas karantinas, tačiau epidemiologai ragina dar nesakyti „op“, mat ir apsauginės priemonės, ir karantinas mus, panašu, lydės ilgai, o visi karantino švelninimai baigsis vos tik bus pastebėta, kad susirgimų kreivė šoktelėjo aukštyn.

Po Velykų savaitgalio stebime ryškų susirgimų gausėjimą. Taip trečiadienį naujienų portalui tv3.lt teigė JAV dirbantys lietuviai mokslininkai, kurie atlieka tyrimą ir renka duomenis apie galimą koronaviruso simptomų plitimą Lietuvoje. Mokslininkai pažymi, kad tik diagnostiniai testai gali nustatyti, ar tie asmenys iš tiesų serga koronavirusu. Jų surinkti duomenys rodo tik jaučiamus simptomus. „Šiam momentui ruošėmės, bet jo nelaukėme. Po Velykų savaitgalio stebime ryškų susirgimų gausėjimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos (NVSC) centro epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šalyje šiuo metu yra 40 koronaviruso židinių, o viena pagrindinių problemų išlieka medikų sergamumas COVID-19 infekcija. „Lietuvoje sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst.

Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys teigia, kad Lietuvoje atliekama pakankamai tyrimų, o dabartiniai rezultatai leidžia manyti, kad galima pradėti karantino švelninimą. J. Kairys teigė, kad darbai valdant koronaviruso situaciją Lietuvoje vyksta sėkmingai. Lyginant su kitomis EBPO šalimis, sergamumas Lietuvoje 100 tūkst. Gyventojų yra 39, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje – 203, Belgijoje – 255. „Lietuva pagal tą rodiklį atrodo labai gerai“, – kalbėjo J. Kairys.

Lietuvoje dėl koronaviruso izoliacijoje yra daugiau nei 270 medikų, teigia Vyriausybė. „Karantine šiuo metu yra 276 gydymo įstaigų darbuotojai“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys. Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje koronavirusas diagnozuotas 113 medikų, BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Lietuvoje yra apie 30 koronavirusu užsikrėtusių medikų, 14 iš jų – Klaipėdoje, penktadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Bendras skaičius gali būti apie 30 visoje Lietuvoje: Ukmergėje – aštuoni, Klaipėdoje – 14, Tauragėje vienas, Kaune – keturi, dar turi pateikti Panevėžys ir Vilnius“, – penktadienį sakė ji. Dar 545 medikai yra saviizoliacijoje dėl kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais koronaviruso atvejais.

Viešai nuskambėjusi istorija apie tai, kaip su įtariamu infarktu greitosios į didžiausią sostinės gydymo įstaigą atvežtam vyriškiui vietoj būtinos pagalbos buvo atliktas testas dėl koronaviruso, o šiam esant neigiamam asmuo realiai išleistas namo numirti, pacientus verčia kaip reikiant nuogąstauti dėl karantino metu ribojamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Lietuvai perkopus 200 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, epidemiologai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų – gana jauni žmonės. Medikai gyventojus ragina griežtai paisyti karantino, o savo veidą viešumoje dengti, jei ne medicinine kauke, tai bent šaliku ar skarele. „Didžioji dalis susirgusiųjų – virš 50 proc. – yra jauni asmenys nuo 20 iki 40 metų. Kiekvienas susirgęs asmuo turi nemažą skaičių kontaktinių asmenų.

Lietuvoje kasdien fiksuojant vis daugiau susirgimų koronavirusine infekcija, gydytojai gyventojus įspėja rimtai žiūrėti į karantiną ir nelaikyti jo atostogomis, o izoliuoti save namuose bent dviem savaitėms, kad pavyktų užkirsti kelią viruso plitimų. „Kadangi saviizoliacija, tai visiems grįžusiems [iš užsienio] yra asmeniškai žodžiu pasakoma ir dar duodama atmintinė, kaip jie turi elgsis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su šalies mokyklomis ruošiasi, kad kitą savaitę nuo pirmadienio pavyktų pratęsti mokslo metus nuotoliniu būdu. Jo teigimu, ruošiami keli scenarijai dėl brandos egzaminų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad šios dvi savaitės, kol moksleiviams paskelbtos atostogos, buvo įtemptas darbo laikas mokykloms – jų vadovams ir mokytojams – bei ministerijai.

Lietuvoje prasidėjo vėjaraupių bumas. Sergančiųjų, o ypač mažamečių vaikų, užkrečiamųjų ligų specialistai jau skaičiuoja tūkstančiais. Maža to, pastebima, kad šia, iš pirmo žvilgsnio paprasta, o iš tiesų klastinga liga kasmet serga vis daugiau žmonių. Medikai aiškina, kad tokie vėjaraupių protrūkiai būtų valdomi, jeigu žmonės skiepytųsi, tačiau aiškėja, kad dauguma mieliau savo ir vaikų sveikata linkę rizikuoti. Keturmetė Patricija iš Alytaus vėjaraupiais serga ketvirta para.