Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras neseniai informavo, kad šiais metais jau yra fiksuota dvigubai daugiau susirgimų difterija, nei paprastai būdavo kiekvienais metais.
„Vidutiniškai per metus sirgdavo 50 žmonių Europos Sąjungos ir Europos ekonominės bendrijos šalyse, o šiais metas jau yra 92 susirgimų ir vienas mirties atvejis. Praktiškai visi šie asmenys yra imigravę į įvairias Europos šalis ir dabar yra apie 11 šalių, kuriose kilo kad ir nedideli, bet vis tik protrūkiai ir fiksuoti pavieniai atvejai.
Šie žmonės yra atvykę iš tų šalių, kurias vargina ekonominės, karinės problemos, jie liko tiek nepersirgę, tiek neskiepyti“, – situaciją nušvietė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Galima užsikrėsti ir tik nuo užkrato nešiotojo
Epidemiologė priminė, kad difterija yra bakterinės kilmės oro lašeliniu būdu plintanti infekcija.
„Ja galima užsikrėsti nuo sergančio asmens – kalbant, šnekant, kosint, čiaudint, taip pat galima užsikrėsti nuo jau sveikstančio asmens bei difterijos lazdelės nešiotojo, kuris nežino, kad serga ir neturi simptomų.
Taigi kai nežinai, su kuo bendrauji, yra rizika ligą pasigauti tiek jei tas žmogus iš kažkur atvažiavęs, tiek jei pats nuvyksta į kitą šalį. Šios ligos plitimo kelias labai paprastas, o inkubacinis periodas labai trumpas – nuo dienos iki penkių, vidutiniškai trunka apie 3 dienas“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Skiriamasis ligos požymis
Pirmieji ligos simptomai gali būti panašūs į paprasto peršalimo – skaudėti gerklę, pakyla temperatūra, atsiranda lengva kosulys. Vis tik vienas simptomas yra būdingas tik difterijai.
„Tai yra ant kvėpavimo takų gleivinės – tiek gerklės, tiek nosiaryklės – susiformavęs apnašas. Toms pilkoms salelėms susijungus susidaro plėvės, kurios uždengia kvėpavimo takus. Tada žmogus negali kvėpuoti, taip pat sutrinka rijimas. Ir būtent nuo graikiško žodžio „plėvė“ („diftera“) yra kilęs ir ligos pavadinimas. Tačiau svarbu, kad šis skiriamasis požymis turi būti įvertintas ne paties žmogaus, o gydytojo“, – dėstė pašnekovė.
Gydytojos aiškinimu, minėtos plokštelės atsiranda ir pradeda formuotis į bendrą plėvę dėl bakterijos išskiriamo egzotoksino.
„O tai yra nuodas. Tuo difterija ir yra grėsminga, kad užsikrėtus infekcija šie nuodai kraujo keliu pasklinda po visą žmogaus organizmą. Ir būtent pažeidus kraujotaką ta plėvė ir formuojasi. 19 amžiuje žmonės nuo to mirdavo, nesuprasdami, kas tai per liga“, – konstatavo D. Razmuvienė.
Specialistė nurodė, kad egzotoksinas dažniausiai labai stipriai pakenkia širdies raumenį, todėl gali kilti širdies raumens uždegimas – miokarditas:
„Taip pat jis sutrikdo inkstų kitų vidaus organų veiklą, pažeidžia nervines ląsteles. Kraujotaka yra visame žmogaus organizme, todėl visur tas nuodas ir pasklinda. Taigi ligos komplikacijos yra sudėtingos, tad kuo daugiau žmonių serga, tuo didesnė galimybė, kad galima sulaukti ir mirties atvejų.“
Tiesa, šios plėvės gali ir neatsirasti, mat gali būti dvi ligos formos – toksigeninė, kai žmogų jau susargdina nuodas, arba ligą gali sukelti pati bakterija, kai nebus išskirtas toksinas: „Tada žmogus tebus ligos nešiotojas arba persirgs lengva forma. Bet tai būna rečiau, paprastai jei jau mikrobas patenka, turi kažkaip nuodą panaudoti.“
Paskutinis protrūkis – prieš 26 metus
D. Razmuvienė priminė, kad šios ligos grėsmę Lietuvai jau teko patirti 1995–1996 m., kai buvo kilęs didžiulis difterijos protrūkis, pareikalavęs ir žmonių gyvybių. „Ir kai buvo paskiepyta 1,5 milijono žmonių Lietuvoje rudens-pavasario laikotarpiu, difteriją pavyko suvaldyti“, – pažymėjo gydytoja.
Ji ramino, kad situacija dėl difterijos Lietuvoje bent šiuo metu yra nekelianti grėsmės, mat vaikai yra skiepijami nuo šios infekcijos. Tačiau būtent dėl to, kad dabar nemaža dalis suaugusių asmenų nėra atnaujinę skiepų, atsiranda dar labiau palankios sąlygos difterijai plisti.
„Vaikai iki dvejų metų gauna 4 dozes, tada yra sustiprinamoji dozė būnant 6–7 metų ir tada jau 15–16 m. Tačiau nepriklausomai nuo to, vaikas yra ar suaugęs, imunitetas su laiku išblėsta, tad pasiskiepijus nuo bakterinės infekcijos imunitetas turi būti per 6–10 metų pastiprinamas.
Šiuo metu vaikų skiepijimo apimtys yra pakankamos – siekia apie 92 proc. Bet su suaugusiais situacija yra kita. Galimybe nuo 26 m. kas 10 metų nemokamai pasiskiepyti sustiprinamąja doze pasinaudoja tik apie 20 tūkst. žmonių. Tad jei skaičiuotume procentą nuo visų tokio amžiaus gyventojų, jis yra labai nedidelis“, – konstatavo D. Razmuvienė.
Tėvai gali parnešti neskiepytiems vaikams
Paklausta, kas – suaugusieji ar vaikai – šiai infekcijai yra imlesni D. Razmuvienė vėl priminė difterijos protrūkį: „Tuo metu didžioji dalis sirgusiųjų buvo nuo 30 iki 50 metų. Kadangi vaikai skiepijami, jie taip ir nesirgo. O kai skiepui išblėsus jis nepakartojamas, į didesnę rizikos grupę patenka būtent suaugusieji. Buvo ir vaikų mirties atvejų, bet vien dėl to, kad vaikai liko neskiepyti.“
Kartu ji sutiko, kad vis tik ir vaikų skiepijimo apimtys galėtų būti aukštesnės. „Atrodo, bet 8 proc. likusiųjų nepaskiepytų nėra daug, bet jie galėtų sudaryti apie kokius 3 tūkst. vaikų. Tai jei kiekvienais metais liks po tiek vaikų nepaskiepyta, tai jie kaupsis ir sudarys nemažą grupę bakterijai imlių vaikų.
Ir jei tėvai parneš iš kažkur užsikrėtę bakterijos lazdelė į namus, jie užkrės ir neskiepytus vaikus. Taigi užsikrėtimo grandinė yra labai reali ir galima. Nes jei dabar ir Šveicarijoje žmogus, tai nemanau, kad ten yra kažkokios blogos sąlygos. Juo labiau galima niekur ir nevažiuoti, bendrauti su atvykusiu žmogumi. Matome, kad dabar difterija yra ir Europoje, nereikia kažkur toliau važiuoti, tad jei asmuo bus neskiepytas, rizika tikrai yra“, – įspėjo D. Razmuvienė.
Skiepai – ir persirgusiems
Be kita ko, net ir difterija persirgęs žmogus turėtų būti paskiepijamas nuo toksigeninės ligos formos. „Nes nuo pačios bakterijos skiepų nėra, taigi lieka šansas sirgti paties sukėlėjo sukelta liga, ne toksigenine jos forma“, – pridūrė D. Razmuvienė.
Atskirų skiepų nuo difterijos nėra – kartu skiepijama ir nuo stabligės. Tačiau prevencija nuo šios ligos, epidemiologės teigimu, ne mažiau aktuali: „Žiema praeis, bus pavasaris, žmonės ir soduose dirba, kad ir po langu rožes augina. O jau yra taip buvę, kad būtent tokiu būdu žmogus užsikrėtė ir numirė nuo stabligės. Čia tereikia vieną kartą pasiskiepyti nuo abiejų infekcijų ir esi ramus 10-čiai metų.“
Ji pažymėjo, kad skiepu reikėtų pasirūpinti laiku, o ne lėkti tada, kai jau įvyksta protrūkis, registruojami mirties atvejai. „Pas mus Lietuvoje tikrai yra tokia praktika. Tas pats buvo su tymų protrūkiu 2019 m., kai pasiskiepijo 25 kartus daugiau suaugusiųjų. Bėdai reikia ruoštis, o ne jai ištikus bėgti skiepytis“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Apsisaugoti nuo difterijos galima kaip ir nuo bet kokios kitos oru-lašeliniu būdu plintančios infekcijos – reikia laikytis higienos, užsidėti kaukę, pasidomėti epidemiologine šalies, į kurią vykstama, situacija.
Kur tu čia perskaitei kad aš daktaras? Tavo atveju matau tiktai du variantus: 1 arba tamsta nematai kas parašyta - tada tamstai pas okulistą. 2 arba tam tikrus dalykus matai tiktai tu - tada tamstai pas galvos daktarą. Ir nedelsk, paskubėk, kol dar tamstos atveju medicina gali padėti.
