Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
Galima sakyti, kad jau trečius metus turime savo gyvenimuose koronavirusą. Kažkada bijojome, kai būdavo 20 užsikrėtimų, po to nebijodavome, kai būdavo keli šimtai. Neseniai turėjome virš 900. Daug čia ar mažai? Kokia dabar situacija su pandemija?
D. Razmuvienė: Kadangi jau tikrai gyvename trečius metus pandeminiu laikotarpiu, pandemija neatšaukta, virusas niekur neiškeliavo, todėl visi epidemiologiniai rodmenys yra stebimi labai aktyviai. Šiais metais, birželio pradžioje, būtent su vasaros atėjimu, pastebėjome, kad pradėjo augti naujų teigiamų atvejų skaičius.
Pirmą birželio savaitę 7 dienų vidurkis buvo maždaug 100 susirgusiųjų, o birželio paskutinę savaitę jau išaugo virš 300. Aišku, tai nėra labai dideli skaičiai, tai yra vidutiniai 7 dienų skaičiai, bet vis dėlto ta didėjimo, augimo tendencija yra. Jei lyginti dieną su diena, tai jeigu birželio pradžioje matėme, kad tas skaičius kilo keletą procentų, tai jau vakar dieną, palyginus naujų atvejų skaičių su užvakar diena, skaičius didėja 25 procentais.
Jeigu tai būtų pati pandemijos pradžia, 2020 metų vasario mėnuo, kai mes labai bijojome ir pirmo atvejo, ir laboratorinių tyrimų atsakymų, tai norma, kai galima virusą suvaldyti ir dar nėra didelės grėsmės, yra iki 5 procentų teigiamų atvejų. Dabar mes per 7 dienas turime jau 40 procentų. Tai čia yra tik tie atvejai, kurių ėminiai papuolė į laboratoriją. Bet reikia suprasti, kad yra žmonių, kurie serga besimptome, kurie nesikreipia, gal yra kitos priežastys, dėl ko nepasirodo. Tai aišku, tie procentai būtų žymiai didesni.
Bet vėlgi, kam tai daryti, kiekvieną žmogų tirti, kai mes puikiai žinome, kas darosi ir Pietų Europos šalyse, ir toje pačioje Jungtinėje Karalystėje. Atsiradus naujam omikron subvariantui situacija keičiasi, pas mus taip pat. Nors ir nėra sekvenavimo, nereikia galvoti, kad virusas turi kažkokią ribą, kažkokį pasienį, kad jis neateis į Lietuvą.
Kokios dabar pandemijos tendencijos Europoje? Ir kaip šitame paveiksle atrodo Lietuva?
V. Andriukaitis: Iš tiesų ponia Razmuvienė teisingai pasakė – pandemijos paveikslas visame pasaulyje, deja, bet yra neraminantis. Europos regionas yra vienas iš tokių intensyviai vis didėjančių skaičių židinių. Ir ta pati Kinija, JAV, Afrika.
Žinoma, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina visais varpais, kad būtų galima toliau įtikinti vyriausybes ir visuomenes, kad norint, jog nebūtų žymiai didesnio antplūdžio į ligonines, kad nebūtų žymiai didesnių protrūkių, vis tik reikia sugrįžti prie klasikinių reikalavimų, kurie turi būti paisomi. Dabar matomas ir nuovargis, ir atsipalaidavimas, ir kas tik nori, yra be galo skirtingos nacionalinės strategijos ir labai skirtingi veiksmai, ir iš tiesų, tame kontekste yra neaišku, koks gali būti ruduo.
Kaip suprantu, PSO ragina valstybes grįžti ne prie karantinų, ne prie kažkokių uždarymų, bet prie kaukių, atstumų ir patalpų vėdinimo?
V. Andriukaitis: Vakcinavimo apimtys kaip buvo, taip ir liko problema. Pasauliniu mastu vakcinavimas yra neišpasakytai netolygus. Vadinasi, virusas turi puikias sąlygas mutuoti, sugrįžti kitokia forma ir vėl sukelti kad ir kitokias formas.
Bet ypač svarbu vasarą, kada yra toks judėjimas, mobilumas, atostogos, turizmas ir taip toliau, visgi susitarti, kad yra klasikiniai reikalavimai, kurių reikia paisyti.
Ponia Razmuviene, jeigu žiūrėtume į atvejų skaičių, kaip ta banga gali kilti? Kokio galime sulaukti rudens?
D. Razmuvienė: Manau, kad čia yra pats sunkiausias klausimas – nuspėti, kas bus. Mes dabar gyvename liepos pradžioje, tai dar yra du mėnesiai. Jeigu kalbėsime apskritai apie visą žinomo viruso epidemiologinį veidą, tai įprastai būna pusantro mėnesio kilimas, tada būna pikas, ir tada būna kreivės leidimasis.
Aišku, yra ir sezoniškumas. Visi virusai, kuriuos mes puikiai žinome, turi savo sezonines ribas, o šitas virusas, kaip matome, neturi nei sezoninių ribų, nei temperatūrinių ribų, nei nuspėjamas pakilimo kreives. Pažiūrėkite, kiek buvo mokslininkų, matematikų, fizikų prognozių, ir nenoriu taip sakyti, bet tikrai nebuvo atspėta, kaip jis pasielgs.
Dabartiniu metu, per vasarą, aš manau, kad sergamumo skaičiai dar sugebės pakilti į viršų. O rudenį, jeigu išliks tie patys subvariantai, nes vis atsiranda nauji, jie evoliucionuoja, jie nesėdi vietoje, jie nori išlikti mūsų tarpe, tai jie turi ką veikti, jie ieško asmenų, kurie turi tam tikrą imunosupresinį statusą, nepaskiepytų, ir ten tie mutacijos procesai vyksta.
Todėl aš nemanau, kad turėsime ramų rudenį. Tuo labiau, kad ir gripas, ir ūmios viršutinės kvėpavimo infekcijos, ir net vasarą Lietuvoje labai daug peršalimo ligų, labai daug kreipiasi su neaiškiom kvėpavimo takų infekcijom. Tai vėlgi tas laikotarpis nėra ramus dabar ir jis tikrai nebus ramus ateityje.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
