Svarbu atsižvelgti į augalo veislę ir jos savybes.
Avietės
„Polka“ – pasaulyje sparčiai plintanti remontantinė aviečių veislė, išsiskirianti geros kokybės uogomis ir ankstyvu derliumi. Uogos didelės, skaisčiai raudonos, tvirtos, labai skanios, išsiskiria gera kokybe net ir ilgokai po nuskynimo.
Vienmečiai stiebai pradeda derėti anksti – liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Krūmai apie užauga daugiau nei pusantro metro aukščio.
„Polana“ – plačiai paplitusi remontantinių aviečių veislė, pasižyminti gausiu ir ankstyvu derliumi bei neblogos kokybės uogomis. Uogos didelės, tamsiai raudonos, plataus kūgio formos, rūgščiasaldžio skonio, tvirtos. Uogas lengva skinti, jos nesubyra.
Pradeda derėti rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį, iki rudens šalnų sunoksta dauguma uogų. Krūmai auga iki pusantro metro aukščio, yra glausti, leidžia nemažai atžalų, nereikia atramų. Atspari ligoms veislė.
„Laszka“ – labai ankstyva, viena iš geriausių vasarinio derėjimo veislių. Uogos labai didelės, šviesios, kūginės, blizgios, skanios. Derlingumas gausus. Krūmas atsparus grybinėms ligoms ir šalčiams.
Gervuogės
„Gazda“ – labai mažai dyglių turinti gervuogių veislė, stipraus augimo, tiesiais, stipriais stiebais. Pasodinus patartina įrengti atramas. Veislė tinkama mechaniniam uogų rinkimui. Uogos vidutinio dydžio beveik apvalios, auga kekėmis, tankios konsistencijos, juodos, labai blizgios.
„Orkan“ – bedyglė gervuogių veislė, pasižyminti stipriu augimu, tvirtais, stačiais stiebais. Uogos didelės, cilindrinės, blizgančios, odelė tvirta, rūgštoko skonio, pradeda derėti rugpjūčio pirmoje pusėje. Statūs stiebai greitai užauga iki trijų metrų ilgio, neleidžia šaknų atžalų.
„Black Satin“ – bedyglė, labai derlinga veislė. Uogas nokina rugpjūtį, jos didelės, pailgos. Atspari kenkėjams veislė, neleidžia šaknų atžalų.
Sausmedžiai
„Atut“ – vidutinio augumo, ankstyvo sunokimo, labai derlinga veislė. Augalas kryžmadulkis. Uogos sunoksta jau gegužės gale, kai dar nėra jokių kitų uogų. Uogos vidutinio dydžio, pailgos, sunoksta vienu metu.
„Duet“ – vidutinio augumo, ankstyvo sunokimo, labai derlinga veislė. Augalas kryžmadulkis. Uogos cilindro formos, vidutinio dydžio, pailgos, sunoksta vienu metu, aromatingos.
„Indigo“ – užauga iki 1,25 metro. Uogos didelės, saldžiarūgštės, tamsiai mėlynos.
„Nimfa“ – užauga iki pusantro metro aukščio ir daugiau nei metro pločio. Uogos labai saldžios, aromatingos. Uogų spalva žydrai violetinė.
„Leningradskij Velikan“ – užauga iki 1,7 metro aukščio ir 1,4 metro pločio. Uogos didelės.
„Balalika“ – užauga iki metro aukščio. Uogos tamsiai mėlynos, aromatingos, saldžiarūgštės.
„Morena“ – užauga iki pusantro metro aukščio ir daugiau nei metro pločio. Uogos didelės, saldžiarūgštės, neturi kartumo. Uogų spalva žydra.
„Karina“ – užauga iki dviejų metrų aukščio. Uogos didelės saldžiarūgštės, aromatingos.
Sodinimas
Avietes geriausiai sodinti saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose prie tvorų, tvorelių ar sienų. Tinka derlinga, vidutinio drėgnumo dirva, augalai nepakantūs užmirkimui.
Sodinama vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, eilėmis paliekant pusmetrio tarpus tarp augalų ir 2-3 metrus tarp eilių plantacijose ir 1,5-2,0 m mėgėjiškuose sklypuose.
Sodinama tokiame pat gylyje kaip augalas augo prieš tai. Pasodintos avietės gausiai palaistomos, pamulčiuojamos durpėmis, aviečių stiebai nukerpami iki pat žemės, gervuogėms ir juodoms avietėms paliekamas apie 20 cm stuobrelis.
O sausmedžius geriau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Tačiau ši taisyklė negalioja sodinukams augintiems vazonuose – jiems sodinimo laikas visai neturi reikšmės. Galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
Būtina sodinti 2-3 krūmus, metro ar pusantro atstumu vieną nuo kito, kad tinkamai apsidulkintų ir kasmet duotų pastovų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką dirvožemį.
Kaip dekoratyvinis ir vaisinis krūmas auginamas želdynuose ir gyvatvorėse. Gerai pakenčia karpymą ir užterštą orą.
Priežiūra
Avietės ir gervuogės turi tendenciją suaugti į ištisus sąžalynus, todėl krūmus reikia retinti. Pavasarį peržiūrėti augalus ir palikti 8-12 stiprius sveikus pernykščius stiebus, o likusius pašalinti.
Vegetacijos metu augant naujiems stiebams, kai jie pasiekia 15 cm ūgį, silpnus stiebus reikia išpjauti. Neretinant ne tik negaunamas didesnis derlius, bet uogos būna smulkios, nepatogi augalų priežiūra.
Išgenėtus nuderėjusius dvimečius stiebus išpjauti prie pat žemės galima iš karto po uogų surinkimo, bet galima palikti iki rugsėjo.
Tada stiebai jau būna sudžiūvę, paprasčiau juos atskirti, lengviau nugenėti senus stiebus, mažiau darbo sąnaudų negu vasarą. Išpjaunant senus stiebus ir paliekant stuobrelius iki 20 cm. yra ribojamas naujų ūglių kiekis.
Avietės ir gervuoges rekomenduojama tręšti kompleksinėmis bechlorėmis uogakrūmiams skirtomis trąšomis, nes dėl subalansuotos trąšų sudėties aviečių ir gervuogių sodinukai geriau prigyja ir įsišaknija.
Taip pat paspartėja uogų branda, padidėja derlius, pagerėja jo maistinės ir skonio ypatybės. Vidutinė tręšimo norma 30-50 g/m2.
Didesnė dalis trąšų išberiama anksti pavasarį, o likusioji – žydėjimo pradžioje. Jeigu dirva rūgštoka tikslinga dirvą nurūgštinti kalkėmis – 300 g/m2.
Be to, pravartu avietes ir gervuoges prieš žydėjimą nupurkšti boro trąšomis (20 g/10 l vandens). Aviečių ir gervuogių nereikia pertręšti, nes jauni stiebai gali nespėti subręsti ir žiemą pašalti, labiau sirgti.
Kad to išvengtumėte po žydėjimo reikalinga nupurkšti kalcio salietra (30 g/10 l vandens), o vasaros pabaigoje tirpiomis fosforo-kalio trąšomis (MKP) – 50 g/10 l vandens. Rudenį avietės, gervuoges rekomenduojama tręšti granuliuotomis fosforo-kalio trąšomis 30 g/m2.
Sausmedis – retai genimas augalas, kurį po pasodinimo reikia genėti tik po 6-8 metų. Išgenėjamos senos, ligotos, išdžiūvusios ar trukdančios šakelės.
Sausmedžius reikia tręšti kaip avietes ir gervuoges. Skirtumas tik tas, kad dėl ankstyvo derėjimo reikia išberti visą granuliuotų trąšų normą iš karto.
Ligos ir kenkėjai
Avietes dažnai puola amarai. Jie gyvena kolonijomis, todėl pastebimi vizualiai. Lapų pakraščiai palinksta į apačią, pažeisti ūgliai nustoja augti. Rekomenduojama purkšti insekticidais: Mavriku 5 ml/10 l vandens arba Deciu 4 ml/10 l vandens.
Galimi ir deguliai. Sukėlėjas – avietinis svylagrybis. Ant jaunų stiebų susidaro pilkšvos smulkios įdubusios dėmelės su tamsiai violetiniu apvadu.
Ligoti augalai neatsparūs šalčiui, sunkiai peržiemoja, kitais metais prastai dera arba nudžiūsta. Pavasarį peržiemojusios grybo sporos apkrečia naujus augalus.
Deguliai žalingesni šiltą, lietingą vasarą, ypač tankiuose avietynuose. Užsikrečia tik jauni stiebai arba jų dalys, labiausiai jautrios 10–30 cm. aukščio atžalos. Liga taip pat plinta su sodinamąja medžiaga. Sodinami tik sveiki augalai.
Avietes geriau auginti siauromis juostomis, kad geriau vėdintųsi. Nuskynus uogas, tuoj pat išgenėti ir sunaikinti derėjusius stiebus, išpjauti silpnus ir ligotus vienamečius ūglius, rudenį sunaikinti užsikrėtusius lapus.
Nesodinkite aviečių greta gervuogių. Fungicidai purškiami iki vegetacijos pradžios, prieš žydėjimą ir po žydėjimo bei nuėmus derlių: vegetacijos pradžioje Championu – 50 g/10 l vandens, vegetacijos metu Previkur Energy – 15 ml/10 l vandens.
Kita galima aviečių liga – žievėplaišos. Sukėlėjas – avietinis dvyngrybis. Šis patogenas pažeidžia jaunus ūglius, pumpurus, lapkočius, kartais lapus.
Ryškiausi pirmieji ligos simptomai matomi ant stiebų – aplink lapų išaugimo vietą atsiranda didelių, rudų violetinių dėmių, apjuosiančių stiebą, vėliau plintančių į viršų ir žemyn. Sergančių augalų stiebai žiemą iššąla. Šio grybo apnikti augalai pavasarį leidžia daug silpnų ūglių.
Liga labiausiai plinta lietingu oru, su sodinamąja medžiaga, ypač kai augalai susodinti per tankiai. Tokie sodinukai blogai prigyja ir kitais metais dažniausiai žūsta. Reikia sodinti sveikus, sertifikuotus augalus, nesodinti aviečių greta gervuogių. Išpjaustyti sergančius stiebus.
Nepertręšti azoto trąšomis. Visiškai apsaugai reikia purkšti fungicidu 3–4 kartus, pirmąjį kartą prieš žydėjimą. Kai vegetacijos sezonas yra drėgnas ir susidaro palankios sąlygos ligai plisti, nuėmus derlių, avietes reikia purkšti papildomai.
Sausmedžiai: jautrūs grybinėms ligoms. Pavyzdžiui miltligei. Baltos, lyg miltuotos apnašos ant lapų, ūglių, vaisių. Dažniausiai liga pasireiškia tada, kai neprapučia vėjas ar augalai pernelyg sutankėję.
Rekomenduojama kas 5-6 metus sausmedžius gerokai apgenėti. Nuo miltligės purškiama fungicidais: Topazu 5 ml/10 l vandens arba Previkuru Energy 15 ml/10 l vandens.
Uogų, lapų ir stiebų panaudojimas
Dėl aviečių ir gervuogių panaudojimo klausimų dažnai nekyla. Šios uogos puikiai tinka desertams gardinti, kompotams ir džemams virti. Aviečių stiebai ir lapai tinkai ir arbatai plikyti. Seniai žinoma aviečių arbatos savybė numušti pakilusią temperatūrą.
Gervuogės mažina silpnumo jausmą, ramina nervų sistemą, ypač klimakso neurozės metu, reguliuoja žarnyno veiklą. Prisirpusios uogos pagerina žarnyno peristaltiką, ne visiškai išsirpusios vartojamos viduriuojant.
Uogos, kaip ir paprastosios avietės, vartojamos gaivinantiems gėrimams gaminti. Lapų nuoviru skalaujama burna, ryklė ir dantenos, jis skatina prakaito išsiskyrimą, juo gydoma egzema, vartojamas kaip organizmą valantis ir stiprinantis vaistas.
O štai dėl sausmedžio uogų kartais klausimų iškyla. Šviežios, šaldytos ir džiovintos sausmedžio uogos vartojamos sergant skorbutu, avitaminozėmis.
Jos stiprina organizmą, gerina kepenų ir skrandžio veiklą, jomis gydomos kai kurios odos ir akių ligos.
Uogos taip pat naudojamos sudarant dietas aterosklerozės, hipertoninės, skrandžio ir žarnyno ligų profilaktikai ir gydyti.
Valgomieji sausmedžiai vertinami dėl to, kad jie anksti sunokina uogas. Jos valgomos jau birželio pradžioje. Tai pirmosios vasaros uogos, nunokstančios anksčiau už braškes.
Iš jų verdami kompotai, kisieliai, džemai, uogienės, gaminamas vynas, spaudžiamos sultys. Džiovintos uogos tinka profilaktinėms arbatoms.
Šaltinis: sodininkokalendorius.lt
