„Daržininkyste užsiimame jau 21-eri metai. Kai tik pradėjome, auginome viską: gvaizdikus, tulpes, buvome gėlininkai. Tačiau, kai atidarė sienas, pradėjo įvežti iš Olandijos rožes, pasidarė sunku konkuruoti, tiesiog šitą verslą nutraukėme. Tada perėjome ant agurkų, kaip ir visi Kėdainiai. Turėjome iki hektaro plėvelinių šiltnamių, tais laikais tai buvo daug“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė Ilona.
Moteris neslepia, kad ištisus metus dirbo be poilsio dienų patys su vyru, o samdyti žmones pradėjo tik vėliau. Eksperimentuodami ūkyje jie su vyru pastebėjo, kad čia labai gerai auga morkos, tad ilgainiui tai tapo pagrindine jų auginama daržove. Dabar kiekvienais metais šiame ūkyje užsėjama 100-120 hektarų morkų ir 30-50 hektarų kopūstų.
„Vienais metais pabandėme vieną hektarą morkų pasisėti ir mums užaugo nuostabios morkos. Po truputį persimetėme į daržininkystę ir pradėjome auginti morkas. Dabar turime apie 500 hektarų žemės, turime ir daugiau, tačiau dėl sėjomainos keičiamės su vyro sese žemėmis, kurie užsiima grūdų kultūromis. Daržovės turi toje pačioje žemėje augti ne daugiau kaip 4-5 metai“, – gero derliaus paslaptimis dalijosi ūkininkė.
Ji nesutinka su plačiai visuomenėje paplitusia nuomone, kad patręštos daržovės yra nesveikos ar netgi žalingos. I. Kurpavičienės teigimu, tręšiant pagal instrukcijas, nereikėtų baimintis dėl kenksmingo trąšų poveikio sveikatai.
„Mes darome žemės tyrimus, morkų, kopūstų tyrimus. Aš nežinau, iš kurio lauko gabaliuko mano anūkė išsiraus morką, bet aš žinau, kad mano tyrimai yra kuo geriausi ir visur eina nuliai", – teigė stambi ūkininkė.
Anot jos, netgi tie žmonės, kurie tręšia žemę mėšlu negali būti tikri, kad jų valgomose daržovėse nėra viršijamas nitratų kiekis.
„Tame mėšle yra daug daugiau nitratų, negu pas mus daržovėse. Todėl, kad mėšlo jūs netiriate, netiriate tos daržovės. Užsiauginate ir galvojate: vau, čia labai skani daržovė. Nereikia klaidinti vartotojo, kad ūkininkas patręšia laukus ir ten yra vien chemija. Trąšos yra brangus dalykas. Pavyzdžiui, kad morka gražiai užaugtų reikalingas tyrimas, darai tuos tyrimus ir tie tyrimai brangūs ir tos trąšos brangios“, – mano ji.
Moteris džiaugiasi, kad jos ūkyje žmonės dirba nuo pat jo įsikūrimo. Kiekvienais metais ji stengiasi ne tik modernizuoti darbo įrangą, o pastaraisiais metais jau gali ir savo darbuotojus išvežti į ekskursijas.
„Žinau visų bėdas, rūpesčius, esame kaip viena šeima. Tai mane veža“, – atviravo laidos pašnekovė.
Visą reportažą žiūrėkite:
