Pasak stambaus ūkininko, jis jaučia tiesioginę atsakomybę už savo darbuotojus, todėl jam svarbu, kad kaime gyvenantys žmonės jaustųsi laimingi ir pakankamai uždirbtų.
„Tie kurie esame pakankamai stambūs ūkininkai, aš sakau, kad mes vykdome socialinį projektą savotišką. Dažniausiai prie tokio ūkio visada yra kaimas ir pas mus tie žmonės dirba. Ir man, ir kitiems vadovams nėra tas pats kaip tas kaimas gyvena. Jeigu mes jaučiames laimingi, tai ir jie turi būti laimingi. Jeigu jie yra laimingi ir mes laimingi. Kitaip negali būti. Žmonės pakankamai normaliai uždirba, galima gyventi kaime“, – pasakojo tradicines kultūras auginantis G. Rudys.
Gintaras šiame ūkyje jau dirba septyniolika metų, o šio amato išmoko iš savo tėvo. Anot jo, augalininkyste užsiimantis šeimos ūkis turėtų tūrėti mažiausiai 500 hektarų dirbamos žemės. Tačiau užsiimantiems gyvulininkyste, užtektų ir 50 hektarų. G. Rudžio ūkyje vien gamybinė teritorija užima 10 hektarų plotą.
„Šimtas hektarų, mūsų kraštuose auginant tradicines kultūras tai faktiškai nėra samdomų žmonių ir yra faktiškai šeimos ūkis. Jis egzistuoja tik dėl savęs, truputėlį kažką parduos. Augalinkystėje šimtas hektarų yra labai mažas ūkis, bet pavyzdžiui 10 hektarų braškių tai jau yra super stambus ūkis. Tie hektarai dar nieko nepasako“, – teigė 2300 hektarų dirbamos žemės prižiūrintis ūkininkas.
Anot G. Rudžio, čia auginami danieliai jam pelno dar neneša ir yra laikomi tik dėl malonumo.
„Apsitvėrėmė tris hektarus, ten laikome danielius. Ne pelnui, savo malonumui. Tvenkiniuose kažkokias žuvytes paauginam, turime teritoriją, kur galime su darbuotojais susėsti. Mes esame labai draugiškas kolektyvas, nes per daugelį metų gerai susibendravę esame“, – pasakojo Joniškio rajone darbo vietas kuriantis ūkininkas.
Visą reportažą žiūrėkite:
