žygimantas augustas

Lapkričio 16-ą dieną Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai. Vilniuje, Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas. Egzistavo daug šio paveikslo atsiradimo versijų. Viena iš jų, kad paveiksle nutapyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.

Deimantu Europos meno rinkinių kontekste vadinami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gobelenai atkeliavo į Vilniaus Valdovų rūmus. Juos Lietuvai paskolino Krokuvos Vavelio karališkoji pilis. Tokį įvykį ekspertai vadina tikru stebuklu. Mat iš šilkinių, paauksuotų ir sidabrinių gijų nuaustus Žygimanto Augusto gobelenus buvo ne tik sunku atgabenti – jų istorinė vertė, pasak specialistų, yra neįkainojama.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmuose penktadienį atveriama paroda, skirta vieninteliam eksponatui – XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valdovo, tuometinio kronprinco Žygimanto Augusto vaikiškiems šarvams.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, kad toje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, karaliaus Žygimanto Augusto motina XVI a. pr. buvo įkūrusi itališką sodą. Apie 12 arų ploto skveras šalia rytinio Valdovų rūmų muziejaus korpuso, Gedimino pilies kalno papėdėje, dabar priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūros rezervatui.

O dabar atverskime istorijos puslapius. Kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija ir aprašyta, ir apdainuota, tačiau kokia gi buvo trečioji didiko žmona, mirus Barborai, kokie santykiai siejo porą ir ar vedybos buvo grįstos meile? Valdovų rūmų darbuotojai Austrijoje rado unikalų šių istorinių asmenybių santykių įrodymą. Žygimanto Augusto laišką, rašytą savo trečiajai žmonai.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir visus šalies žmones Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-ųjų gimimo metinių proga. Pasak G. Nausėdos, Žygimantas Augustas buvo itin ryški, į lietuvių ir lenkų istorinę atmintį giliai įsirėžusi ir mūsų šalių bei tautų istoriją ir kultūros paveldą siejanti asmenybė.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Kas gali būti svarbiau už šeimą! Gegužės mėnuo – ne be reikalo vadinamas šeimos mėnesiu. Šį mėnesį švenčiamos ne motinos diena, bet ir šeimos diena, kuri minima kaip tik šiandien. Kito mėnesio pradžioje minėsime ir tėvo dieną. Žinoma, prisiminti šeimą reikėtų ne tik šį mėnesį, bet šios progos kaip tik priverčia susimąstyti, ar pakankamai dėmesio joms skiriame. Neretai darbas užima pirmą vietą žmonių gyvenime, o šeimai lieka laisvalaikio trupiniai.

Vasario 13-ąją TV3 televizijos žiūrovus pasieks ypatingas, meile ir aistra alsuojantis projektas „Trys muškietininkai. Garsiausios meilės istorijos“. Jame išvysite į įdomias komandas susibūrusius garsiausius šalies žmones, kurie, dėl geriausios meilės titulo, pasiryžo kardinaliems pokyčiams. Žiūrovų simpatijas pelniusio TV3 televizijos serialo „Rezidentai“ aktoriai romantiškiausiai metų dienai persikūnijo į netradicinę meilės istoriją.

Miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės“ premjera Vilniuje jau penktadienį. Tai vienas didžiausių, brangiausių ir sudėtingiausių muzikos projektų nūdienos lietuviškame pramogų versle. Tai ką žiūrovai per dvi valandas (dvi dalis su pertrauka) pamato scenoje – turi ir nematomą pusę: kruopštų ir sustyguotą darbą užkulisiuose. Iš viso miuziklo “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” užkulisiuose dirba maždaug 100 žmonių.

Daina „Kaukės stebuklas“ – pirmas ir vienintelis iki premjeros radijo singlas iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės dainą atlieka Mantas Jankavičius ir Karina Krysko-Skambinė. Muzikos autorius – Kipras Mašanauskas, žodžių – Romas Lileikis.

Vilniuje Valdovų rūmuose pristatytas didžiausias ir brangiausias lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Miuziklo premjera: gruodžio 12 d. – Klaipėdoje, "Švyturio" arenoje; gruodžio 19 d. - Vilniuje, "Siemens" arenoje; gruodžio 27 d. - Kaune, "Žalgirio" arenoje.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įvairių laikmečių dvasia atgimė Kauno rajone, Raudondvario dvare. Čia valstybės gimtadienis švęstas drauge su istoriniais personažais – Vytautu Didžiuoju, Žygimantu Augustu, Barbora Radvilaite ir Antanu Smetona. Vytauto Didžiojo vedami riteriai ir maldininkai Raudondvario gatvėmis traukė dvaro link. Čia jų laukė ištaikinga puota – ant laužo kepamas elnias, kėdainių blynai, kitokie lietuvių ir lenkų kulinarų gaminami patiekalai.

Daug mūsų krašte tokių miestelių kaip Musninkai Širvintų rajone. Lietuvos žemėlapyje jie – musės dydžio, žmonių čia mažai, belikę tik senukai. Šlovingą miestelių praeitį pakeitė tyli, niekam neįdomi dabartis, o ateitis visiškai miglota... Ar iš Musninkų beliks žemėlapyje nors taškelis prie Musės upės? Štai netoliese esančio Bartkuškio rūmų, nors ir turinčių savininką, geriau nė nežymėti, nes atkakusius turistus dar užgrius apleistų rūmų stogo perdangos.

Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Pirmadienį devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

Režisierius Jonas Vaitkus Valstybiniame jaunimo teatre balandžio 23 d. ir 25 d. 18 val. pristato premjerą „Barbora ir Žygimantas“ pagal Jono Griniaus pjesę  „Gulbės giesmė”.   Jonas Grinius (1902 -1980) buvo žymus lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas, rašytojas ir  vienas pirmųjų lietuvių estetikos kūrėjų. Gyvenimą paskyręs literatūros mokslui,  Jonas Grinius rašė straipsnius meno, politikos, estetikos temomis ir dėstė Lietuvos bei užsienio universitetuose.

Joniškio Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios istorija prasidėjo 1526 m., kai Vilniaus vyskupo Jono iniciatyva Kalnelyje, buvusio aukuro vietoje, buvo pastatyta medinė bažnyčia ir įsteigta parapija. 1626 m. karaliaus Žygimanto Augusto ir Žemaitijos seniūno E. Valavičiaus lėšomis iš degtų plytų pastatyta nauja renesanso stiliaus halinė vienabokštė bažnyčia su dešimčia altorių. 1660–1679 m. ji buvo smarkiai apgriauta per švedų antpuolius.

Rugpjūčio 15–16 dienomis Merkinė švenčia vardo paminėjimo 650-metį (1359 m.). Jubiliejinės šventės ,,Čia Vienaragio gyventa“ pradžia – rugpjūčio 15 d. 14 valandą. Iškilmingo renginio metu svečiai ir merkiniškiai bus supažindinami su garsiąja Merkinės praeitimi, miestelio seniūnas įteiks Merkinės vėliavą Vilniaus miesto savivaldybės atstovams.

Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Rugpjūčio 8 dieną devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

Tarp kitų vertingų senovinių Bavarijos valstybinės bibliotekos lobyno retųjų rankraščių rinkiniuose yra ir Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo kronika. Apie ją buvome užsiminę kiek ankščiau spausdintame Balsas.lt rašinyje (Lietuvos Vytis tūkstantmečio virpesy). Kaip pamename iš istorijos, 1414-1418 m. Konstance (Šveicarijoje) vyko didžiulis  viduramžių  forumas, kuriame buvo svarstomi ne tik bažnytiniai, bet ir kiti svarbūs Europos valstybių klausimai ir reikalai.

Šiemetiniai šalies prezidento rinkimai vyksta išties nepavydėtinoje situacijoje – šalies ekonomika nesulaikomai rieda bedugnėn, šalį užvaldė oligarchiniai klanai, dar plačiau išsikerojo korupcija ir didėjo socialinė nelygybė. Tokiose sąlygose vėl atgimsta tikėjimas, jog atsiras tautos gelbėtojas, kuris išvaduos šalį  nuo visų negandų. Aišku, jog tai bus naujasis šalies prezidentas.

Kai perskaičiau, kad Kalifornijos pramoginis muziejus "Hearst Castle" gražins Holokausto metu žuvusių žydų palikuoniams du Italijos renesanso paveikslus, prisiminiau, kad apie Hearsto pilį skaičiau sename Umberto Eco straipsnyje "Kelionė į hiperrealybę". 1975 metais tuomet dar ne beletristas, o tik mokslininkas susiorganizavo šaunią kelionę – per JAV Vakarų pakrantės vaškinių figūrų muziejus, šviežiai pastatytas tvirtoves, kaubojų miestelius ir Disneilendą.

Antradienį Lietuvos dailės muziejus išplatino pareiškimą, kuriame neigiami teiginiai, paskelbti dienraščio "Lietuvos žinios" sausio 19 dienos numerio straipsnyje "Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia" ir LNK televizijos laidoje "Paskutinė instancija". Siūlome susipažinti su Valdovų rūmų ekspozicijos rengėjų kontrargumentais: 1. Teiginys, jog už 19,5 mil. Lt.

Ką pasakytų „prikelti iš kapų ir išvydę šiandienę padėtį“ anos deklaracijos signatarai?Bronius Nainys, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas ir įdėmus Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojas, Vasario 16-osios proga iškėlė retorinį klausimą: ką pasakytų „prikelti iš kapų ir išvydę šiandienę padėtį“ anos deklaracijos signatarai? To, žinoma, niekada nesužinosime, lygiai kaip vargu ar kada nors dėl to ir sutarsime, kadangi net ir apie istoriją kalbančiųjų lūpomis pirmiausiai byloja dabart...

Ketvirtadienį, 16 val. Gargžduose, J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Klaipėdos g. 15, Gargždai) rengiamas edukacinės parodos „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ pristatymas bei visuomenės susitikimas su Valdovų rūmų atkūrimo specialistais – tyrinėtojais, projektuotojais, muziejininkais, Valdovų rūmų paramos fondo atstovais.

Žemutinės pilies teritorijoje, kur sparčiai kyla Valdovų rūmai, aptikti unikalūs XV amžiaus pirmosios pusės mediniai radiniai, kurių dalis bus sunaikinta. Paveldosaugininkai kaltina archeologus ir statybininkus nederamu požiūriu į istorijos palikimą, tačiau pastarieji kaltinimus atmeta, rašo "Lietuvos žinios"."Žemutinės pilies atstatymo idėja ir kilo dėl to, kad toje vietoje labai daug archeologijos paveldo.

Jubiliejinis 200-asis „Klausimėlis“ - apie Maironį. Tik nepagalvokit, kad praeiviams šįkart buvo labai lengva. Jie sutinka tik dėl vieno - Maironis buvo puikus poetas. Na, jei poetas - vadinasi, kažką parašė. Panevėžietis:- Ką girdėjot, ką parašė Maironis?- Moną Lizą turbūt.- Tai čia poezija ar proza ta Mona Liza?- Tai proza turbūt. Prieniškis:- Pasakas gal rašė.- Maironis?- Taip.- O kokią parašė pasaką?- Jonukas ir Grytutė.- Tai čia Maironio?- Taip.- Koks jo vardas - Maironio?- Viktoras.

Lietuvos operos bičiulių draugijos prizas "Kipras" už nuopelnus operos menui šįmet skirtas baritonui Vytautui Juozapaičiui. Kaip Eltai sakė Lietuvos operos bičiulių draugijos, vienijančios apie pusantro šimto narių, pirmininkas Vidmantas Zakarevičius, devintasis premijos laureatas išrinktas iš devynių pretendentų. Šiuose "Kipro" rinkimuose pasiekta didžiausia balsų persvara - V. Juozapaitis surinko 74 procentus balsų, o didžiausia jo konkurentė buvo Inesa Linaburgytė (23 proc.

Tik ką iš gastrolių po JAV sugrįžo LNOBT solistas Vytautas Juozapaitis - rugsėjo 20 - spalio 10 dieną jis sudainavo Don Žuaną to paties pavadinimo W. A. Mozarto operoje trylika kartų. Dar pavasarį lietuvių baritonas buvo pakviestas į “Teatro Lirico D’Europa” trupę, kuri surenka dainininkus iš viso pasaulio.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį atidarytoje parodoje "Lietuvos istorija tapyboje" jos lankytojai kviečiami prisiminti svarbiausius šalies istorinius momentus.35 parodos eksponatai dalyvauja "Istorinių eskizų konkurse", kuriame geriausiais darbais pripažinti kūriniai, autoriams sutikus, papuoš atstatomų Valdovų rūmų interjerą. "Šis konkursas ir paroda yra sumanyti kaip paskata menininkams susidomėti istoriniu paveikslu.

Eidamas 74 metus, sekmadienį (04.13) staiga mirė klaipėdietis teatro ir kino aktorius Balys Barauskas, pranešė Klaipėdos dramos teatras. Šiais metais Balys Barauskas būtų šventęs kūrybinio darbo Klaipėdos dramos teatro scenoje 50-metį. Uostamiestyje aktorius dirbo nuo 1953 metų, baigęs tuometinio Vilniaus valstybinio dramos teatro studiją. Dvejus metus - 1960-1961 m. aktorius vaidino ir Kauno dramos teatre.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atstatymo rėmėjų būrį papildė uždaroji akcinė bendrovė "Acorus calamus". Dešimt procentų nuo parduotos keturių skonių arbatos ji skirs Valdovų rūmų atstatymo darbams. Naujasis gaminys - keturių skonių "Valdovų rūmų" arbata (juodoji, citrinos, karamelės ir miško uogos skonio) sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatomas sekmadienį, 14 valandą, Katedros aikštėje - Pilies menės lauko kavinėje.