Žemutinės pilies teritorijoje, kur sparčiai kyla Valdovų rūmai, aptikti unikalūs XV amžiaus pirmosios pusės mediniai radiniai, kurių dalis bus sunaikinta. Paveldosaugininkai kaltina archeologus ir statybininkus nederamu požiūriu į istorijos palikimą, tačiau pastarieji kaltinimus atmeta, rašo "Lietuvos žinios".
"Žemutinės pilies atstatymo idėja ir kilo dėl to, kad toje vietoje labai daug archeologijos paveldo. Jau tuomet buvo kalbama, kad paveldo požiūriu tai švenčiausia, vertingiausia Lietuvos vieta, kurią būtina išsaugoti, - "Lietuvos žinioms" sakė Valstybinės paminklosaugos komisijos narė, ICOMOS ekspertė Jūratė Markevičienė. - Buvo pabrėžta, kad tik atstatant Valdovų rūmus pavyks išsaugoti unikalų paveldą. Dabar vykstant darbams naikiname ir medinį, ir mūrinį paveldą. Visa tai, dėl ko ir buvo pradėtas rūmų atstatymas."
Pašnekovė teigė, kad atstatymo darbai šioje vietoje turi būti itin kokybiški, prilygintini etalonui. Juoba kad Vilniaus senamiesčio archeologinis paveldas turi kultūros paminklo statusą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu saugomas moksliniam pažinimui.
"Vertinga archeologinė informacija gali būti prarasta, jei archeologiniams tyrimams nebus skirta pakankamai laiko, jei bus reikalaujama tyrimus atlikti lygia greta su statyba," - pabrėžė paminklosaugininkė. Ji priminė, kad Lietuva yra pasirašiusi Europos archeologijos konvenciją.
Anot J.Markevičienės, dabar situacija tokia, kad statybininkai diktuoja darbų eigą; užuot ieškojus geriausių būdų unikaliai vietai išsaugoti, skubama. "Kol neatlikti profesionalūs tyrimai, ir kalbos negali būti apie jokius projektavimus. Tai pamatinis konvencijos principas, - pabrėžė paminklosaugininkė. - Mūsų atveju padėtis absurdiška - iš pradžių gydoma, o jau vėliau diagnozuojama liga."
Visur - medinis miestas
Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" archeologas Povilas Blaževičius pabrėžė, kad visoje Žemutinės pilies teritorijoje buvo medinis Vilnius. "Dabar vykstant rūmų atstatymo darbams kelių metrų gylyje, kur yra pakankamai drėgmės, randame medinių pastatų liekanų, medinių rakandų, kitokių daiktų, kuriuos atiduodame konservuoti. Vėliau jie restauruojami, kai kurie pateks į muziejų. O štai didžioji dalis rąstų ir lentų žūva. Bet tik po to, kai paimami jų mėginiai, nustatomas amžius. Taip paaiškėjo, kad aptikome XV amžiaus pirmosios pusės medinio Vilniaus pastatų liekanų", - pasakojo P.Blaževičius.
Dar tiksliau atkasto miesto gyvavimo laikotarpį įvardijo "Lietuvos pilių" numizmatas Eduardas Remecas, čia aptikęs pirmųjų lietuviškų monetų. Jis neabejoja, kad atkastos XV amžiaus pirmojo dešimtmečio miesto liekanos.
Griaunant kuriama
Rūmų teritorijoje greta archeologų dirba statybininkai - tiesiamos būsimų rūmų komunikacijos, o seni rąstai ir lentos verčiamos lauk. Ar neįmanoma medinio paveldo išsaugoti aptiktoje vietoje?
"Beprotiškai sudėtinga, kainuotų kosminius pinigus. Juk norint išsaugoti medį reikia sudaryti tokį mikroklimatą, kad nekistų drėgmė, temperatūra. Vykstant darbams kinta gruntinio vandens lygis, nes rūsiuose bus įrengiamos požeminės patalpos, šiluminis mazgas, kitos komunikacijos. Dirbant neišvengiamai sausėja vieta, sena mediena išdžiūsta, sutrupa, - pasakojo P.Blaževičius. - Archeologams visada labai trūksta laiko, tačiau statybos darbų nesustabdysi."
Ką atstatome?
"Lietuvos pilių" archeologijos skyriaus vadovas dr. Gintautas Rackevičius kelis kartus pakartojo archeologų credo: "Jei gali nekasti - nekask." Mokslininkas rodė teritoriją, ten vykstančius darbus. Patikino, kad rūmų kieme ateities archeologams palikti keli didžiuliai kubai kultūrinio sluoksnio.
"Kiekvieną kartą tenka ką nors paaukoti, nes kiekvienas objektas turi savo prioritetus. Juk priimtas sprendimas atstatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, o ne medinį Vilnių, - dienraščiui sakė G. Rackevičius. - Tie, kurie nori čia matyti viską, paprasčiausiai neišmano situacijos. Juk medis išsaugomas tik tada, kai prie jo neprieina deguonis. Aptikome tik apatinį pastatų vainiką, neturime jokių duomenų, pavyzdžiui, apie langus, menkos žinios apie stogus. Daryti fikciją? Rodyti tik XV amžiaus namų grindis? Ar tai bus įdomu?"
Griovė ir kunigaikščiai
Pasak mokslininko, šioje teritorijoje labai keblu bandyti išsaugoti tai, kas jau anksčiau apgadinta ar net sunaikinta.
Dar XV-XVI amžių sandūroje didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis pradėjo statyti gotikos rūmus. Vėliau, prieš 1530 metus, Žygimantas Senasis išplėtė pilį pastatydamas modernius renesansinius rūmus. Po 1544-ųjų Žygimantas Augustas tęsė rezidencijos plėtrą.
"Štai autentiška gynybinė siena, kuri sėkmingai saugojo pilį nuo kryžiuočių antpuolių. Plėsdamas rūmus ją griovė Žygimantas Augustas, - kalbėjo G. Rackevičius, rodydamas mūro liekanas. - Šį fragmentą gal matys būsimų rūmų lankytojai. Ir apskritai, juk rūmus statome ne praeičiai, ne karaliams, o ateičiai - Lietuvos visuomenei. Todėl reikia požeminių patalpų, kitų būtinų dalykų, kad rūmai funkcionuotų."
Kartu su statybininkais
Pasak G. Rackevičiaus, šio objekto archeologinių tyrimų specifika tokia, kad be tuo pačiu metu vykstančių statybos darbų čia negalima atlikti ir tyrimų. "Jei nebūtų politinio sprendimo atkurti rūmų įvaizdį, nebūtų nei tyrimų, nei konservavimo, restauravimo darbų, daug mažiau žinotume apie savo praeitį", - pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie požemines komunikacijas mokslininkas priminė, kad ir užsienyje, pavyzdžiui, Paryžiuje ar Zalcburge, itin svarbiuose paveldo objektuose taip pat neapsieinama be modernių požeminių terminalų.
Nėra nė vieno specialisto
"Lietuvos pilių" restauravimo skyriaus vedėjas dr.Arūnas Puškorius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad reikia dėkoti hab.dr.Vytautui Urbanavičiui. Jis beveik prieš 10 metų įtikino, kad būtina įkurti atskirą konservavimo ir restauravimo skyrių. Čia patenka aplinkos poveikiui jautriausi radiniai iš medžio, odos, stiklo.
"Didžiausia bėda, kad Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno medinės archeologijos specialisto, - kalbėjo A.Puškorius. - Todėl mediniai radiniai, kurių daugiausia aptinkama Žemutinės pilies vietoje, ilgą laiką išvis nebuvo renkami; straipsniai ar net disertacijos buvo rašomos net neatėjus apžiūrėti radinių."
Pasak A.Puškoriaus, belieka tikėtis, kad tarp dabartinių studentų bus norinčių specializuotis medinės archeologijos srityje. Susidomėjusių jau, regis, yra.
