Kaip teigia muziejus,1533-iaisiais tuomet trylikamečiam Žygimantui Augustui sukurti šarvai, kurių vertė šiuo metu siekia dešimtis milijonų eurų, yra unikali istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, o jos intriguojanti istorija tęsiasi iki pat šių dienų: 2020-aisiais Vengrijos Vyriausybė nusprendė šarvus perduoti Lenkijai, o prieš kiek daugiau nei metus jie atiteko Krokuvos Vavelio karališkajai piliai – ji ir paskolino eksponatą Valdovų rūmams.
„Čia vaikiški Žygimanto Augusto šarvai buvo eksponuojami ir restauruojami. Simboliška, kad iš Vavelio šie šarvai pirmiausia išvyko į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, kuriuos Žygimantas Augustas taip mėgo, kuriuos jis statė, kur gyveno ir mirė jo pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė. Būtent jųdviejų tuoktuvių istoriją ir primena šie šarvai“, – teigia muziejus.
Pažymima, kad tai yra itin retas atvejis, kad tokia „aštuonženkle suma vertinama istorinė relikvija“ iš vienos valstybės muziejaus fondų būtų perduota kitai.
Šarvus, dabar vadinamus renesanso šedevru, būsimam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui sukūrė garsios ginklakalių dinastijos atstovas, Tirolio sostinėje Insbruke (dabartinėje Austrija) dirbęs Jorgas Seusenhoferis (Jiorgas Zoizenhoferis). Istorikai jį vertina kaip vieną žymiausių XVI amžiaus vokiečių meistrų.
1526-aisiais gimusios Elžbietos Habsburgaitės ir jos antros eilės dėdės iš motinos pusės, 1520-aisiais gimusio Žygimanto Augusto vedybos pradėtos planuoti dar 1527-aisiais.
Ruošdamasis šioms iškilmėms Elžbietos tėvas – Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I, trylikamečiam žentui užsakė vaikiškus reprezentacinius šarvus – prestižinę ir itin vertinamą dovaną Viduramžių bei ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje.
Vis dėlto imperatorius Ferdinandas I jų žentui taip ir neįteikė, nes tuoktuvių metu jie jam jau buvo per maži.
Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas sako, kad šarvai, kurių pats Žygimantas Augustas greičiausiai net nematė, vis dėlto leidžia prisiminti vieną spalvingiausių ir svarbiausių Lietuvos valdovų ir jo istoriją.
„Žygimantas Augustas pastatė šituos rūmus, jis kaupė kolekcijas, taip pat ir šarvų – apie 20 labai įspūdingų šarvų buvo šitoje kolekcijoje. Jie turbūt kainavo labai brangiai visi“, – teigė V. Dolinskas.
„Popiežiaus pasiuntiniui jis netgi prasitarė, kad jis saugo juos Lietuvoje, tam, kad Lenkijoje jo neapkaltintų išlaidavimu. Nes Lenkijoje jis buvo renkamas valdovas, o Lietuvoje – paveldimas, galėjo elgtis kiek laisviau“, – pasakojo muziejaus vadovas.
Pasak jo, meistras Jorgas Seusenhoferis šarvus kūrė imperatoriams, Prancūzijos, Ispanijos karaliams ir kitiems monarchams.
„Tai yra geriausia, kas tuo metu galėjo būti sukurta Europoje ir pasaulyje“, – sakė V. Dolinskas.
Valdovų rūmų direktorius teigia, kad istorine prasme šarvai yra „neįkainojami“, tačiau draudikai juos yra įvertinę „aštuoniaženkle suma“. Kūrinio vertę, anot V. Dolinsko, kelia ir meistro vardas, ir tai, kad jie buvo pagaminti būtent Lietuvos ir Lenkijos valdovui.
Be kita ko, ant šio kūrinio yra išgraviruoti ir tuomet būsimų sutuoktinių inicialai – S (Sigismund) ir E (Elžbieta). Anksčiau jie buvo klaidingai siejami su Žygimanto Augusto pusbroliu Liudviku Jogailaičiu – taip nutiko dėl to, jog viename paveiksle dailininkas šį didiką pavaizdavo su būtent šiais šarvais.
Anot muziejaus, Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas ir pasaulio muziejų fonduose, nes vaikiški šarvai buvo rečiau kuriami nei suaugusiųjų. Greitai augantiems vaikams šarvai netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o daugiau kaip diplomatinė dovana, vien siekiant užmegzti politinius, dinastinius ryšius.
Dažniausiai brangūs vaikiški šarvai net nebūdavo įteikiami. V. Dolinskas sako, kad, pavyzdžiui, Žygimanto Augusto pusbrolis, Vengrijos ir Čekijos karalius Liudvikas II Jogailaitis, šarvus išaugo jų net nepabaigus gaminti. Panašiai nutiko ir greitai išstypusiam būsimajam imperatoriui Karoliui V.
