žalos atlyginimas

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

Po apsilankymo pas gydytojus, operacijos ar kitų sveikatos paslaugų tikimasi, kad būklė pagėrės, tačiau net ir medicinos specialistai gali suklysti. O dėl jų klaidų sveikata gali tik dar labiau suprastėti arba pacientas gali net numirti.  Dėl to gyventojams yra suteikiama galimybė kreiptis dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Posakį „grožis reikalauja aukų“ galima pritaikyti ir automobiliams: poliravimas, vežiojimas į plovyklas, tokių įvairių grožybių, kaip bamperis ar spoileris, pritaisymas. Vis tik plovyklose mašinos gali ne tik prarasti blizgesį dėl „mikro“ subraižymų, bet dar ir pamesti detales. Tačiau už techniškai netvarkingą automobilį žalos niekas neatlygina.

Policija siunčia žinią vairuotojams ir primena, kad jeigu patyrėte nuostolių įvažiavus į duobę kelyje, tokiu atveju būtina kviesti ne policiją, o apie tai pranešti kelio savininkui.  Jei nelaimingai įvažiavote į kelio duobę ir apgadinote transporto priemonę, tinkamai užfiksuokite aplinkybes ir kreipkitės į draudimo bendrovę arba kelio savininką. Pranešti policijai ar kviestis pareigūnų nereikia.

Pakliuvus į eismo įvykį, įprastai kaltininkas būna aiškus. Tačiau, jei aikštelėje ar kieme paliktą automobilį suniokoja nuvirtęs medis ar užkritęs ledas, apgadina netvarkingas kelias ir duobės, baigtis gali įvairiai. Anot specialistų, nuvirtusio medžio sukeltą žalą turėtų atlyginti už jį atsakingi asmenys. O jei transporto priemonę apgadino duobės, gali tekti atsakyti ir draudimui, ir kelio priežiūros įmonei, ir pačiam vairuotojui.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Naujame daugiabutyje užlieti 12 aukštų, sugadinti liftai, laiptinių apdaila, skęstantys butai ir gausybė rūpesčių. Visa tai – dėl vieno ar kelių darbuotojų klaidos. Pasipiktinę daugiabučio gyventojai spėlioja, argi jiems nereikės ir vėl visko remontuoti iš savo kišenių.  Specialistų teigimu, priklausomai nuo situacijos, žalą atlygina arba draudimas, arba avariją sukėlusi įmonė, o kartais ir pats darbuotojas.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Seime žlugus privalomų skiepų daliai darbuotojų įteisinimui užstrigo ir galimos žalos dėl COVID-19 vakcinų atlyginimo klausimas. Valdantieji tvirtina, kad šis įstatymas tikrai bus priimtas, tačiau tokia apimtimi, kaip pasiūlė opozicija, greitai to padaryti nepavyks.

Seime priėminėjant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, kilo chaosas. Pritarus parlamentarų grupės siūlymui svarstyti apie visų vakcinų sukeltos galimos žalos atlyginimą, apskritai nuspręsta padaryti pertrauką.

Valdantieji dar vieną vinį sau į grabą įsikalė, taip Seimo narys Remigijus Žemaitaitis apibendrino sprendimą daryti pertrauką svarstant žalos po skiepų atlyginimo klausimą ir prašyti Vyriausybės išvados.

Seimas po pateikimo pritarė eksministro Aurelijaus Verygos kartu su parlamentarų grupe pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios leistų atlyginti žalą, jei ji kiltų pasiskiepijus COVID-19 vakcina. Taip pat siūloma, kad tas galiotų kalbant ir apie vakcinas, kurios įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių. Iš 57 užsiregistravusių parlamentarų 47 buvo „už“, 10 – susilaikė. Įstatymo pataisas numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti. Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

Nuo sausio 1 d. pacientai galėjo lengviau atsikvėpti – pagaliau įteisintas ilgai lauktas „žalos be kaltės“ modelis, kuris, kaip teigiama, gydymo įstaigoje patirtos žalos sveikatai atveju kompensaciją padės gauti lengviau. Vis dėlto pacientų atstovai atkreipia dėmesį, kad naujoji tvarka galiosianti tik siekiant įrodyti šiais metais patirtą žalą. Jei sieksite gauti kompensaciją už pernai ar dar anksčiau patirtą žalą, teks kreiptis pagal senąją tvarką.

Naujasis „žalos be kaltės“ modelis, kuris, tikimasi, padės pacientams gauti kompensaciją greičiau ir paprasčiau, įsigaliojo jau nuo sausio 1-osios. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį pagaliau patvirtino iš 7 narių sudarytą žalos atlyginimo komisiją, pacientų organizacijų atstovai duria pirštu į ne vieną neatsakytą klausimą. Iki šiol patyręs žalą ir norėdamas gauti kompensaciją pacientas turėdavo nueiti kryžiaus kelius, mat reikėdavo įrodinėti padarytą mediko klaidą.

Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigaliojant vadinamajam žalos be kaltės modeliui, kuris, kaip tikimasi, leis pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, pateikta, kokias sumas pacientas ar jo artimieji galėtų gauti konkrečiais sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais. Tai numato neseniai įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Negyvą kūdikį pagimdžiusi moteris teisme įrodė, kad Santaros klinikų Vilniuje medikai neužtikrino tinkamo jo būklės stebėjimo ir prisiteisė iš ligoninės 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Bylos duomenimis, moteris 2015 metų vasarį kreipėsi į ligoninę, nes jautė negausų vaisiaus vandenų tekėjimą, be to, parą nejautė vaisiaus judesių.  Ligoninėje jai apie 7.49 val. be kitų dalykų diagnozuotas priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, ūminė vaisiaus hipoksija – deguonies trūkumas.

Seime svarstant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą buvo atmestas konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymas apibrėžti neišvengiamos žalos sąvoką suteikiant galimybę gauti kompensaciją nutikus įvykiams, kurių žalos nebuvo galima numatyti. Parlamentaro teigimu, taip mažinama galimybė gauti išmoką.

Tiek pacientų, tiek gydytojų seniai laukiamas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis leistų paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tuomet žmogui nebereikėtų įrodinėti žalos, o tiesiog pasakyti, kad buvo kaltė ir nurodyti, kokia suma turėtų jam priklausyti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar išmokų pakaks visiems.

Apie tai prakalbo policijos pareigūnai po to, kai savaitgalį Vilniuje picų išvežiotojas savo automobiliu nutarė užkirsti kelią policijos pareigūnų persekiojamai transporto priemonei ir tokiu būdu padėjo sulaikyti pažeidėją.

Daugiau nei 400 bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių iš buvusių didžiausių „Snoro“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko, valstybės, Lietuvos banko bei audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ reikalauja 110 mln. litų žalos atlyginimo. Advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ partneris Rimantas Simaitis, atstovaujantis daugiau nei 400 „Snoro“ kreditorių, BNS pranešė, kad penktadienį teismui pateikė tokios vertės ieškinį.

Šiemet prašoma paramos suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ viršijo skirtąją – kiek mažiau nei pusantro milijono litų. Kadangi prašoma suma didesnė nei šių metų biudžetas, gautos paraiškos buvo vertinamos pagal atitikimą pirmumo kriterijams.

Draudikų duomenimis, šiemet per tris su puse mėnesio duobėse apgadinusių savo automobilius vairuotojų skaičius jau pasiekė 300, ir tai yra net 60 proc. daugiau žalų dėl duobių nei bendrovė jų užregistravo pernai tuo pat laikotarpiu.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šeštadienio naktį praūžusios audros nuostoliai sieks 1 milijoną litų, nukentėjusių draudėjų, prognozuojama, bus iki 600, o šią audrą vadina viena iš smarkiausių šiais metais. „Lietuvos draudimas“ po audringos nakties šeštadienio rytą pradėjo skambučių centro 1828 darbą, į įvykių vietas išsiųsti turto žalų ekspertai apžiūri, vertina ir registruoja žmonių patirtus nuostolius. Nuo 9.00 val.

Tartu mieste girtas jaunuolis užpuolė didelę matriošką, kuri reklamuoja rusų restoraną „Vassilissa“. Tai ketvirtadienį pranešė Estijos laikraštis „Postimees“. Incidentas įvyko prie Rotušės aikštės. Pasak leidinio, jaunuolis, kurio rankose buvo grandinė dviračiui rakinti, „sumušė restoraną reklamavusią figūrą ir ją apgadino“. Chuliganą sulaikė policija. Restoranas savo ruožtu ketina reikalauti, kad jis atlygintų žalą. Nepranešama, ar jaunuolis kaip nors paaiškino savo veiksmus.

Dar vienas Lietuvos užsiminimas, kad reikia atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą, yra nepagrįstas. Tai trečiadienį pareiškė oficialus RF užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius, komentuodamas Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus ketinimą įtraukti šį klausimą į Rusijos ir ES santykių darbotvarkę. „Mes ne kartą aiškinome, jog nėra jokio pagrindo reikalauti, kad Rusija išmokėtų kompensacijas, – pabrėžė diplomatas.

Nusikaltėlio aukomis tapo pagyvenę žmonės ir mažamečiai vaikai, kuriems jis privalės atlyginti 67 tūkstančius litų neturtinės žalos. Penktadienį Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje keturis kartus teistas Vadimas Bondarevas kaltinamas devynis kartus išviliojęs iš senukų ir mažamečių vaikų pinigus ir kitus daiktus.

Dar nė metų nesulaukusį kūdikį ir jaunuolį pražudęs Ramūnas Balkūnas prašo sumažinti jam skirtą bausmę ir nustatyti, ar tragiškos avarijos metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vilniaus apygardos teismas nutarė išsiaiškinti, ar nuteistasis eismo įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo amfetamino, kurio pėdsakų aptikta šlapime.

Kalėjimas turi būti tokia vieta, į kurią niekas nenorėtų pakliūti. Taip mąsto nusikaltėlių vienaip ar kitaip nuskriausti žmonės, linkintys savo skriaudikams už grotų tik kentėti ir atgailauti. Tačiau tokių linkėjimų nesuprantantys kaliniai didžiausia bausme laiko laisvės netekimą, o dėl kitų nepatogumų „zonoje“ jie greitai skelbia bado akcijas ir kaltina žmogaus teisių pažeidimu.

Vaikų globos namų auklėtinę seksualiai prievartavusiam 58-erių metų Vytautui Zukui pensijos bus lemta sulaukti už grotų. Šiaulių apygardos teismas pripažino šiaulietį kaltu pusmetį prievartavus penkiolikos metų mergaitę ir nuteisė ilgiems metams kalėjimo. Netrumpai sėdės ir V. Zuką ikiteisminio tyrimo metu bandęs gelbėti 21-erių metų benamis Donatas Navickas.

Penktadienį apie 12 val. Kuršėnų pagrindinėsmokyklos sporto salėje nugriaudėjo sprogimas. Sporto salės duryse sprogimo banga išmušė beveik 20 cm skersmens kiaurymę. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai aptiko prie plastikinių durų pritvirtinto sprogmens likučius. Manoma, jog chuliganai panaudojo galingą petardą, kuriomis prekiaujama ištisus metus. Aiškinantis nusikaltimo aplinkybes policija sulaikė du 16-os ir 18-os metų moksleivius.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė 7 teisėjų kolegija, išnagrinėjusi buvusio Lazdijų rinktinės pasieniečių vado pavaduotojo Stasio Rudzio žalos atlyginimo bylą dėl per ilgai trukusio baudžiamojo proceso, konstatavo, kad priteista 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.

Vilniaus mesto 1-asis apylinkės teismas skyrė bausmę teistam bei 27 kartus administracinėn atsakomybėn trauktam, buvusiam kandidatui į Seimą 53 metų Vladislovui Uksui . Praeityje garsų anesteziologą V. Uksą  teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo remdamasis liudytojų parodymais ir slapta įrašytais telefoniniais pokalbiais, kuriuose už įtariamojo paleidimą prašoma pinigų, pasakojama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Pustrečių metų nelaisvės, 80 valandų neatlygintinų darbų ir 18 tūkst. litų žalos atlyginimas – tokį nuosprendį išgirdo greičio matuoklio sprogdintojas. Penktadienį Marijampolės rajono apylinkės teisme vykusiame posėdyje prieniškis pripažino 2010 m. spalio mėnesį kelyje Mauručiai–Vinčiai–Puskelniai susprogdinęs greičio matuoklį. Jis gailėjosi ir teismas tai pripažino lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkino tai, jaunuolis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Didžiausia gaisro rizika gresia vieno ar dviejų aukštų mediniam arba karkasiniam namui, vagišius labiausiai masina juvelyriniai dirbiniai, vandalai dažniausiai niokoja šviesias komercinių patalpų sienas, apsaugines žaliuzes miegamuosiuose rajonuose, o gamta – 1965-1967 metų statybos pastatų išorines konstrukcijas, taip pat tvoras. Tokios rizikingiausio turto charakteristikos išryškėjo, draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ išnagrinėjus žalų statistiką.

Japonijos energetikos kompanija „Tokyo Electric Power“ – avarinės Fukušimos atominės elektrinės operatorė – „turi atlyginti kompanijoms visą žalą, įskaitant jų nuostolius, patirtus dėl nepagrįstų gandų apie radioaktyvų gaminamos produkcijos užkrėtimą“. Tai sekmadienį pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas.

Kiekvienas vairuotojas privalo apdrausti savo automobilį civilinės atsakomybės draudimu, tačiau net būdamas nekaltas dėl eismo įvykio, gali patirti nemažai nuostolių. Kam žala, o kam pelnas? Brokeriai teigia, kad draudimas – toks pat verslas kaip ir turgus – jei nebūsi budrus, apgaus. Nukenčia ir nekaltas Šiaulietis Vytautas ankstų vasario rytą savuoju „Ford Galaxy“ išskubėjo į Klaipėdą. Šį automobilį vyras nusipirko prieš pusmetį už 14 tūkst. litų.

Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti asmeninę atsakomybę politikams, teisėjams ar kitiems pareigūnams, jei šie netinkamai elgėsi su jiems patikėtais administruoti valstybės pinigais ar turtu. Šiuo metu iš minėtų asmenų praktiškai nėra galimybių išreikalauti grąžinti į valstybės piniginę lėšas, jei, pavyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pamaloninti savo pavaldinius „tryliktu“ atlyginimu arba priėmė kitus valstybės pinigus švaistančius sprendimus.

Nuo genocido nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nevaržomi jokių terminų. Tokią išvadą kasacinėje byloje dėl genocido nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pradėjo registruoti klientų, dėl audros patyrusių nuostolių, pranešimus. Per valandą dėl patirtų žalų į bendrovę jau kreipėsi 11 klientų, kurių nuostoliams padengti rezervuota 40 tūkst. litų. Audrai vis labiau įsisiautėjant, draudikai prognozuoja, kad žalų skaičius gali augti iki 70, o išmokų suma siekti 300 tūkst. litų.

Jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusios ir nemokios akcinės bendrovės direktorius, siekdamas iš „Sodros“ gauti neteisėtas tėvystės pašalpas, pakeitė savo paties ankstesnį įsakymą dėl atlyginimo sau skyrimo ir „Sodrai“ pateikė melagingus duomenis apie savo draudžiamąsias pajamas.

Žiema tik įpusėjo, o draudikai vos spėja registruoti patirtas traumas ir nukentėjusiems mokėti draudimo išmokas. 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. BTA registravo dvigubai daugiau įvykių nei pernai tuo pat metu. Išmokų prasme šį gruodį išmokėta tris kartus daugiau nei pernai gruodį. „Nenuostabu, kad sulaukiame gerokai daugiau informacijos apie gyventojų patirtas traumas – miestų gatvėse situacija ekstremali. Pėstieji, tikrąja to žodžio prasme - slidinėja.

Šiaulietis nustebo, sulaukęs iš draudimo bendrovės rašto, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą už apgadintą automobilį. Tuo jį apkaltino kaimynas, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, vyro kaltė neįrodyta. O draudikams užteko, kad tyrėjo rašte buvo paminėta apkaltinto žmogaus pavardė ir adresas. Draudimo įmonei nesvarbu, kad žmogaus kaltė neįrodyta – pakanka užuominos apie nukentėjusiojo nurodytą asmenį, o policijos tyrėjas nustato žmogaus tapatybę jo net nematęs.

Rusų istorikų paskelbti skaičiavimai, neva įrodantys, kad Lietuva pati skolinga Rusijai už okupacijos laikotarpį – įžūlūs ir juokingi, - mano tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas. -  Neseniai aistras sukėlė ir Lietuvoje paviešinti Rusijos istorikų skaičiavimai, kuriuose teigiama, kad tai Baltijos šalys skolingos už tą laiką, kai buvo okupuotos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Draudimo priežiūros komisija (DPK) išnagrinėjo 81 ginčą tarp vartotojų ir draudikų, t.y. 72 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 metų laikotarpį, kuomet šis skaičius siekė  47. Per tris šių metų mėnesius gauti 22 skundai ir, lyginant su 2009 metų pirmuoju ketvirčiu, jų skaičius sumažėjo 31 proc. „Nemažėjantis ginčų skaičius rodo, kad tiek vartotojai, tiek draudikai vis dar didelį dėmesį skiria tiksliam draudimo išmokos dydžio nustatymui.

Potvynis atskleidė lietuvių nepraktišką požiūrį į savo turto apsaugą. Vanduo nuniokojo namus, baldus, buitinę techniką. Kiemuose pastatyti automobiliai buvo pasmerkti skęsti, o apsemtuose ūkiniuose pastatuose liko ne tik daržovės, bet ir žemės ūkio technika. Draudimas nepopuliarus Sugadintą turtą daugeliui teks atnaujinti patiems, nes jis neapdraustas. Draudėjai pastebi tendenciją, kad drausti turto lietuviai dažniausiai suskumba tik įvykus nelaimei.