Seimo narių grupė teikė pasiūlymą, kad valstybė kompensuotų ne tik galimą COVID-19 vakcinų žalą, bet ir dėl kitų vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje esančių vakcinų.
„Turėtume žvelgti plačiau, ne tik taškiniu būdu. Tą mums ne kartą yra priminę gerbiami konservatoriai, sakydami, kad reikia žiūrėti kompleksiškai ir įvertinti įvairią naudą ir žalą. Manytina, kad tikrai yra tokių atvejų ir yra plačiai nuskambėję tiek teisinėje praktikoje, žiniasklaidoje, kai dėl tam tikros vakcinacijos ir vaikų atžvilgiu buvo tam tikrų padarinių ir Seimas, priimdamas tokį sprendimą, tikriausiai turėtų įvertinti plačiau tą žalą, kuri atsiranda dėl vakcinų, o ne tik dėl vienos kažkurios vakcinų rūšies“, – pristatydama siūlymą kalbėjo darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Nors Sveikatos reikalų komitetas siūlė nepritarti stokodamas argumentų dėl pataisų reikalingumo, Seimas šią pataisą palaikė. 61 parlamentarai balsavo už, 44 – prieš ir 16 susilaikė.
Užvirė diskusijos
Iškart po tokio rezultato komiteto išvadą parlamentaras pristatęs komiteto narys Linas Slušnys iš esmės pasikeitus projekto esmei paprašė pertraukos.
Tiesa, nespėjus balsuoti dėl šio prašymo pasigirdo kelių Seimo narių prašymai perbalsuoti dėl pasiūlymo. Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė teigė pabalsuoti dėl techninės klaidos nespėjusi, liberalas Virgilijus Alekna ir konservatorė Aistė Gedvilienė prašė jų balsus laikyti „prieš“.
Čia pat kilo opozicijos pasipiktinimas, neva valdantieji siekia kartoti balsavimus tol, kol pasieks norimą rezultatą.
„Jau ne pirmas, ne antras, ne trečias ir ne ketvirtas kartas. Tai jeigu mes taip elgsimės, tai padarykite taip – balsuojame ir perbalsuojame tiek kartų, kiek jums bus naudinga. Jeigu tokia pozicija yra, tai ir balsuojame, bet balsuokite tada be mūsų“, – perspėjo „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Kilus nesutarimams Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė 10 minučių techninės pertraukos. Po jos dėl siūlymo perbalsuoti visgi nenuspręsta ir pasiūlyta balsuoti dėl antrojo straipsnio.
Tačiau diskusijos virė toliau – vienas iš pasiūlymo teikėjų Seimo narys Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad sprendimas priimtas ne pagal statutą, tačiau Seimo pirmininkė į ilgas kalbas dėl to nesivėlė.
„Dalinai jūs būtumėte teisi, jei klausimas būtų susijęs, dabar Teisės departamento pastaba nėra visiškai susijusi su mūsų pirmu pritartu pasiūlymu. Todėl pirmiausia jūs turėjote teikti balsavimą dėl pertraukos. (...) Kodėl baigiame diskusiją? Kas jūs čia – KGB rūmai esate? Kas čia pas jus vyksta?“ – dar prieš išjungiant mikrofoną piktinosi jis.
Balsuojant dėl antrojo įstatymo pataisų straipsnio jam Seimas nepritarė, o L. Slušnio paprašytą pertrauką palaimino. Toliau pasiūlymas persikels į Sveikatos reikalų komitetą.
Turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisomis siūloma, kad valstybė žalą įsipareigotų atlyginti tada, kai ji nutiktų ne dėl gamintojo kaltės ir nekokybiškų vakcinų padarytos žalos.
Pacientas, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas, kad jam būtų kompensuota žala, atsiradusi dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos pasiskiepijus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie vakcinų sukeltą žalą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi kreiptis į komisiją su rašytiniu prašymu dėl vakcinų sukeltos žalos kompensavimo.
Tiesa, norint gauti kompensaciją, medikai turėtų nustatyti, kad sunkūs nepageidaujami reiškiniai sukelti būtent skiepo.
Įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 1 d.
