Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.
Specialistai gi primena, kad omikrono greitis yra gerokai didesnis, tad atvejų skaičiai dar tik augs. Tiesa, tai nebūtinai atsilieps didžiuliam ligoninių lovų užpildymui.
Tikrųjų skaičių galime ir neišvysti
Praėjusią savaites pateikęs omikrono bangos vystymosi Lietuvoje prognozes Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis konstatavo, kad viskas panašiai ir klostosi.
„Skaičiai dar bus ženkliai didesni, tik kasdien skelbiamoje statistikoje jų labai aukštų ir nematysime, nes mūsų testavimo pajėgumai yra riboti, mes tiesiog nesugebėsime tiek ištestuoti.
Tai gal 7–8 tūkstančiai matysis ir labai daugiau nekils, tačiau faktiškai kiekvieną parą naujų atvejų tikrai turėsime ir iki 10 tūkst. ir net peršokant šią ribą, tik nesugebėsime užfiksuoti“, – komentavo jis.
Profesorius pažymėjo, kad iš arti 24 tūkst. vakar atliktų PGR tyrimų virš 30 proc. jų buvus teigiamiems, tai taip pat signalizuoja apie dar nematytus rekordus.
„Retai turėjome tokį rodiklį. Juk prisiminkime, kad savivaldybei patekti į „juodąją zoną“ užtenka, jei procentas nuo patikrintųjų jau viršija 10 proc. o čia yra 30 proc. ir daugiau. Tai didelis skaičius. Bet tikėtina, kad atliekant tokį didelį skaičių yrimą nustatomų teigiamų atvejų procentas dar gali didėti“, – perspėjo J. Augutis.
Didžiausia rizika – dėl priėmimo skyrių
Nors dalies atvejų tyrimams nesugebėjus aprėpti tikrąjį bangos mastą tokiu atveju galėtų atspindėti situacija ligoninių kovidiniuose skyriuose, J. Augutis čia pateikė kiek optimistiškesnę prognozę.
„Kitų šalių patirtis rodo ir medikai patvirtina, kad omikrono sukeltos ligos eiga yra žymiai lengvesnė ir net su šitokiais skaičiais, rekordais ir kitose šalyse nebuvo tokio didelio guldymo į ligonines piko, labai ryškaus mirčių skaičiaus išaugimo.
Aišku, Lietuva turi kita bėdą – silpnesnę sveikatos apsaugos sistemą, prastesnę žmonių sveikatos būklę. Tai galbūt siauriausia vieta nuo šio didelio skaičiaus gali būti priėmimo skyriai, mat ligonis nebūtinai turi būti paguldytas, bet turi ten apsilankyti, kad gautų ir nedarbingumą. Tai gali šis srautas išdidėti ir stabdyti paslaugas“, – kalbėjo VDU rektorius.
Iki bangos piko Lietuvoje – nepilnos dvi savaitės
Anot pašnekovo, dalis šalių Europoje jau stebi kreivės leidimąsi žemyn, o Lietuvoje to galėtume laukti apie vasario vidurį.
„Yra šalių, kurios piką jau pasiekusio, pirmiausia tai Jungtinė Karalystė, ten jau pakankamai gražiai kreivė leidžiasi. Jau nekalbu apie Pietų Afrikos Respubliką, kur anksčiausiai prasidėjusios bangos kreivė jau yra prie nusileidimo pabaigos. Tačiau jau ir kitos šalys – net Vokietija, Italija, Prancūzija, kur buvo užkilę labai aukštai skaičiai, aiškiai mato, kad jau arba yra pačiame pike, arba banga jau pradėjo leistis“, – komentavo J. Augutis.
Jo manymu, vertinant omikrono bangos dydį ir greitį, Lietuvoje numatyta 240-ies reanimacinių lovų užimtumo riba karantinui skelbti greičiausiai nebus pasiekta.
„Aišku, galbūt dėl kitų priežasčių galėtų būti įvesti apribojimai – ar renginiams, ar dar kam nors. Bet apie visuotinį karantiną kol kas nėra didelio reikalo galvoti, nebent dideles problemas sukeltų priėmimas, gydytojų atitraukimas.
Tada galbūt kraštutiniu atveju neatmesčiau, kad bent trumpam – porai savaičių karantinas ir būtų. Bet kol jis bus paruoštas, įvestas, ta banga pakankamai trumpalaikė. Kitų šalių patirtis rodo, kad kažkur apie vasario pradžią banga Lietuvoje turėtų pasiekti savo piką ir leistis, tai liko nepilnos dvi savaitės“, – pažymėjo Sveikatos ekspertų tarybos prie prezidento narys.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad karantiną įvesti gali prireikti ir nepasiekus 240 reanimacinių lovų užimtumo, o dėl medikų „iškritimo“ iš darbo.
Omikronas jau išstumia delta atmainą
Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, omikronas po truputį jau išstumia delta atmainą.
„Ji pasižymi labai greitu plitimu. Kaip mokslininkai yra paskaičiavę, jos plitimas yra net 70 proc. greitesnis nei prieš tai buvusios delta atmainos. Prisimename, kad delta atmaina Lietuvoje atsirado birželio mėnesį ir kažkur prireikė dviejų mėnesių, kad ji išstumtų prieš tai buvusią alfa atmainą. O omikronas, bent žiūrint į kitų šalių patirtį, uždominavo per mėnesį laiko“, – kalbėjo ji portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad omikronui dominuojančiu kitose Europos šalyse tapus dar gruodžio mėnesį, dabar jau stebimas ligoninių pilnėjimas.
„Tai nereiškia, kad sunkiais ligoniais, kad yra daug mirties atvejų. Tai dėl hospitalizacijų negalime nusiraminti ir mes, nes visą pandemijos laikotarpį mokomės iš tų šalių, kurios jau praėjo tas pamokas“, – sakė D. Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad nė vienas iš pandemijos rodiklių šalyje šiuo metu nenuteikia pozityviai. „Dažnai girdimas rodiklis „pandemijos pagreitis“ ir parodo, kokie sergamumo pokyčiai vyksta per parą. Ir jei procentai yra teigiami, o dabartiniu metu siekia beveik 40 proc. (...) Tai reiškia, kad esame neramioje situacijoje. Nes jei nebūtų atsiradusi omikron atmaina, pandemija vyraujant delta atmainai sergančiųjų rodikliai pas mus gražiai mažėjo, rodikliai visi gerėjo. (...) Dabar turime prie viruso prisitaikyti keisdami visus sprendimus“, – pažymėjo epidemiologė.
Ragino riboti kontaktus
Į naujausią koronaviruso statistiką sureagavusi NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė perspėjo, kad „kritinės gali būti ne kelios savaitės, o visas mėnuo ar net dar ilgesnis periodas. Tad laukia naujas mūšis“
R. Lingienė gyventojams tai pat dar kartą priminė, kodėl yra itin svarbu riboti kontaktus su asmenimis.
„Venkite masinių renginių, jei galit – maksimaliai ribokite kontaktus. Atleiskit, bet tikrai nesuprantu, kokio velnio kai kurie mūsų braunasi į masinius susibūrimus, tuo labiau nesuprantu kai kurių politikų, skatinančių panašius susibūrimus. Tam tikrai ne laikas. COVID yra čia, ne kažkur. Jis tarp mūsų visų. Nemažai jį turi ir net nežino, kad jį platina, tačiau kiti jį pasigavę – deja, bet keliauja tiesiai į ligonines.
Ir nebūtinai tai lemia amžius ar fizinė būklė. Taip, su širdies ir kraujagyslių ligomis, viršsvorį turintiems ar cukriniu diabetu sergantiems jis yra pavojingesnis, bet medikai šiai dienai kovoja ir ne tik dėl tokių pacientų gyvybių. Kaunasi už jaunus, sveikus ir net negalėjusius pagalvoti, kad juos jis taip iškirs. O turintys vaikų – būkite itin budrūs. Fiksuojame daug židinių būtent mokymosi įstaigose ir šeimose. Tad prieš organizuodami nekaltą draugišką vakarėlį, gerai pagalvokite ar tikrai verta. Gal gali jis palaukti, kol tie skaičiai bent mažumėlė bus gražesni?“ – dėstė ji socialinio tinklo paskyroje.
Ligoninėse – virš tūkstančio pacientų, reanimacijoje 94
Praėjusią parą ne tik nustatyti 6234 nauji COVID-19 atvejai, bet ir mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė penki vyresni nei 80-ies, du vyresni nei 70-ies ir po vieną vyresni nei 90-ies bei 60-ies metų žmones.
Du iš jų buvo paskiepyti pilnai: tai 80–89 ir 90–99 metų grupėms priklausantys mirusieji.
Iš 7696 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 703. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 14,6 tūkst. mirčių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1070 COVID-19 sergančių pacientų – panašiai kaip ir prieš parą, 94 iš jų – reanimacijoje. Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 126 žmonės – keliolika daugiau nei ankstesnę parą.
63 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 906 žmonėms.
Praėjusią parą 690 žmonių buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9428 asmenys.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 1861,7 atvejų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 22,9 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 581,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,7 tūkst. žmogus.
