Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.
„Jaučiuosi kaip kokių vinių snaiperė. Serviso meistras sako kreiptis į policiją, bet kaip aš įrodysiu, kad čia – mano ex darbas?
Gal kas turite kokių patarimų ar esate susidūrę, kaip elgtis: ar rašyti policijai pareiškimą, ar rinkti įrodymus, ar keisti mašiną? Bet tai bus tik laikina“, – rašė ji.
Daugelis komentatorių siūlė tiesiog įstatyti kameras, tačiau buvo ir kūrybiškesnių idėjų.
Pavyzdžiui, viena mergina siūlė automobilį kuriam laikui palikti kitoje vietoje, pvz., filmuojamoje stovėjimo aikštelėje.
„Buvusiam vyrui pasakot: kaip fainai, „Kasko“ apsidraudžiau ir už padangas į pliusą po 300 eurų išeinu. Tai esate labai dėkinga, kad taip kažkas vinis kaišioja“, – siūlė vienas vyriškis.
Įspėja dėl kamerų
Aranausko advokatų profesinės bendrijos „Nexus“ advokatas Arvydas Aranauskas neslėpė, kad problema, kurią kelia skaitytoja, yra iš tiesų opi ir nėra lengvai sprendžiama.
Anot jo, ne paslaptis, kad su tyčia apgadinamų automobilių problema susiduria daugelis vairuotojų, ypač tie, kurių automobiliai stovi ne privačiuose kiemuose.
Teisininkas svarstė – kadangi padangų pradurinėjimas vyksta tendencingai, tikėtina, kad tai gali atlikti pažįstamas asmuo, tačiau vienareikšmiškos išvados dėl to daryti negalima:
„Tokiu atveju rekomenduotina įsigyti vaizdo registratorių, šalia statomo automobilio įsirengti automobilio aplinką fiksuojančią kamerą, statyti automobilį filmuojamoje aikštelėje ir pan.“
Vis tik advokatas atkreipė dėmesį, kad filmuojant ne savo privatų kiemą egzistuoja tam tikri asmens duomenų apsaugos reikalavimai.
Tad prieš įsirengiant kameras būtų pravartu pasikonsultuoti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar teisininkais.
Kreiptis į policiją esą verta kiekvieną kartą
A. Aranauskas nurodė, kad dėl tyčia subraižytų automobilių šonų ar pradurtų padangų savininkai patiria ne tik turtinės žalos, bet ir streso, ir didelių nepatogumų, kadangi negali laiku nuvykti į darbą, turi kviesti techninę pagalbą ir kt.
Įvykus bet kokiam neteisėtam svetimo turto sugadinimo atvejui, teisininkas pirmiausia rekomenduoja kiekvieną tokį įvykį užfiksuoti pranešimu policijoje.
„Dažnai žmonės nuvertina savo turtui padarytą žalą, neturi laiko laukti policijos pareigūnų, todėl į policiją nesikreipia.
Vis dėlto, automobilio apgadinimas yra baudžiamojo kodekso uždrausta, nusikalstama veika, todėl šios gan pavojingos veikos ištyrimas turėtų būti perduodamas kompetentingų pareigūnų rankoms“, – dėstė advokatas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas antrino, kad visais atvejais, ypač, jei įvykiai kartojasi, gyventojams patartina kreiptis į policijos pareigūnus, kad neteisėtą veiką vykdantys asmenys būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn.
Jis negalėjo atskleisti, kaip ir kokiomis priemonėmis yra išaiškinami ir nustatomi tokių veiklų kaltininkai.
Bet patikino, kad policijos pareigūnai turi didelę darbo patirtį, yra profesionalai ir, panaudoję įvairių veiksmų ir priemonių visumą, geba nustatyti tokius „niekadėjus“.
Kada gresia baudos, o kada – ir 5 metų laisvės atėmimas?
T. Bražėnas įvardijo, kad padangų sugadinimas, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, gali būti kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas, kai už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gresia 50–750 eurų baudos.
Taip pat, anot pašnekovo, padangų sugadinimas gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK).
Tuomet už turto sunaikinimą ar sugadinimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas nuo 2 iki 5 metų.
„Priklausomai nuo veikos kvalifikavimo, skirtinga ir atsakomybė gresia pažeidėjui ar nusikaltėliui“, – pridūrė komisariato atstovas.
Jis paminėjo, kad aptariamu atveju, jei moteris įtaria, jog šiuos veiksmus galimai atlieka buvęs jos sutuoktinis, ir jie kartojasi, galimas ir dar vieno BK straipsnio taikymas:
„Tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų.“
T. Bražėnas atskleidė, kad Vilniaus apskrityje per 2024 m. sausio–balandžio mėn. dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo registruoti:
- 167 administraciniai nusižengimai (pagal ANK);
- 287 nusikalstamos veikos (pagal BK).
Žalos atlyginimu tenka rūpintis pačiam
A. Aranauskas išskyrė, kad apgadinus automobilį kyla 2 teisiniai dalykai:
civilinis – kaltininkas turi atlyginti žalą nukentėjusiajam; baudžiamasis – kaltininkas turi atsakyti pagal įstatymą.
Anot jo, kad nusikaltėliai būtų nubausti, rūpinasi valstybė, tačiau turtinės žalos atlyginimu turi rūpintis pats nukentėjusysis: „Jis turi būti aktyvus, domėtis tyrimo eiga, rinkti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus.
Ikiteisminiame tyrime jis turi teikti prašymus dėl žalos atlyginimo, esant reikalui, šiuos prašymus tikslinti. Pvz., jei žalos dydis padidėja, ir pan.“
Dėl to, pasak advokato, yra labai svarbu išsaugoti turėtos turtinės žalos įrodymus: paslaugų užsakymą patvirtinančius duomenis, už atliktas paslaugas apmokėtų bankinių pavedimų kvitus, grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo kvitus ir pan.
Vėliau visi šie įrodymai turėtų būti pateikiami kartu su civiliniu ieškiniu, tikintis, kad kaltininkas geranoriškai sutiks atlyginti žalą.
Bet, jeigu taip nenutinka, tada, teisininko teigimu, tenka eiti teismo keliu, mat ikiteisminio tyrimo metu žala iš kaltininko nėra išieškoma, kol jo kaltės nepatvirtino teismas.
Išskaičiuoti žalą gali pati draudimo bendrovė
Jei padangos buvo sudurstytos tris kartus, o filmuota medžiaga, kaip padangas dursto konkretus asmuo, yra tik iš vieno atvejo, gali būti, kad asmuo bus nubaustas tik už vieną, o ne visus tris atvejus, nurodė A. Aranauskas.
Vis tik jis pridūrė, kad įrodžius vienos nusikalstamos veikos epizodą, kai automobilio padangų niokojimas vyko nuolatos, tikėtina, kad institucijos padarytų išvadą, jog tai – vieno ir to paties, o ne kelių skirtingų asmenų veiksmai.
Advokatas paminėjo, kad automobilį apdraudus privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, atlyginama būtų tik eismo įvykių metu, kurių kaltininkas yra pats draudėjas, padaryta žala kitiems asmenims.
„Jei automobilį laikote gana nesaugioje vietoje ar numanote, kad gali kilti vagysčių, vandalizmo ir kitų panašių rizikų, siūlytina automobilį drausi „Kasko“ draudimu.
Tada draudimo bendrovė atlygins ne tik paties draudėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, tačiau ir trečiųjų asmenų automobiliui padarytą žalą“, – nurodė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad tokiais atvejais, nustačius kaltininką, išmoką nukentėjusiajam skyrusi draudimo bendrovė įgyja regreso teisę išieškoti šią sumą iš kaltininko.