Apsipirkimas prekybos tinklo parduotuvėje tapo košmaru: už sulaužytus šonkaulius – šokoladas ir bananai

Su tokiu prekybos tinklo elgesiu susidūrė pensininkė Elena (vardas pakeistas), kurią beeinančią prispaudė automatinės „Express market“ durys ir sulaužė šonkaulius.

Parduotuvės poelgis nemaloniai nustebino

Kaunietė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad bendravo su parduotuvės atstovais, kurie, apgailestaudami dėl situacijos, vėliau pakvietė ją atvykti atsiimti „atsiprašymo dovanos“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šnipiškėse išdygs „Iki“ prekybos centras, viešbutis bei daugiabutis

2 tūkst. eurų kaip į balą: Vilniaus centre teks gyventi be vandens ir tualeto – priežastis nustebins

„Rimi“ kreipiasi į pirkėjus: siunčia svarbią žinią

„Tai matote, kokias dovanas gavau iš to „Express market“? Vargana šokolado plytelė, saldainiai ir pora vaisių. Tiesiog apgailėtina. Kur tai matyta?

Visur buvo mėlynės, šonkauliai – lūžę, tai kas atsakys už tas duris? Kaltų, kaip visuomet, nėra. Kur aš galėčiau kreiptis, kad man visus skausmus, nuostolius atlygintų?“ – teiravosi pensininkė.

Naujienų portalas tv3.lt patikrino, kad dėžutė „Toffifee“ saldainių parduotuvėse kainuoja apie 2,89 euro, didelis „Milka“ šokoladas su riešutais – 4,99 euro, o trys bananai ir obuoliai bendrai galėjo kainuoti apie 1 eurą.

Sprendžiant iš to, pensininkės šonkaulių lūžį parduotuvė įvertino maždaug 8,88 euro suma.

Tokio įvykio esą neužfiksavo

„Express market“ atstovė Karolina Moliušytė tikino, kad, be pirkėjos pasakojimo, esą neturi jokios informacijos apie galimą sveikatos sutrikdymą parduotuvėje.

Ji nurodė, kad pagal moters pateiktas lankymosi parduotuvėje datas buvo peržiūrėti kamerų vaizdo įrašai, tačiau joks durų gedimas ar tuo labiau kliento prispaudimas durimis esą nebuvo užfiksuotas.

„Visos automatinės durys yra suprogramuotos vienodai – užfiksavus judėjimą ar kitą kliūtį tarpduryje, jos atsidaro.

Neturime jokių faktinių įrodymų apie lūžį, pagal vaizdo įrašus nėra užfiksuoto jokio įvykio, kuris atitiktų apibūdintą situaciją“, – teigė K. Moliušytė.

Vis tik ji neneigė, kad pirkėjai davė vaisių ir šokolado, nors, pasak parduotuvės, jokio sužalojimo moteris nepatyrė. Esą tai – standartinė vidinė procedūra.

„Apgailestaujame, jei mūsų gestas buvo suprastas kaip kompensacija. Norime patikslinti, kad produktai buvo skirti kaip nedidelė paguoda ir draugiškumo ženklas, rodantis mūsų dėmesį dėl patirtų nepatogumų.

Mums svarbu objektyviai nustatyti, kad tai įvyko mūsų parduotuvėje ir dėl mūsų kaltės. Aplinkybės visiškai nebuvo aiškios – nei ar pas mus susižalojo, nei kaip rimtai susižalojo. Tačiau tokiais atvejais skiriame „paguodos krepšelį“, – komentavo „Express market“ atstovė.

Turtinės žalos moteris galimai nepatyrė?

Komentuodamas šią situaciją, advokatas Petras Ragauskas pabrėžė, kad tiek dėl fizinio, tiek dėl juridinio asmens kaltės padaryta turtinė ir neturtinė žala kitam asmeniui turi būti visiškai atlyginta.

Jis atkreipė dėmesį, kad durų gedimas gali būti nebūtinai parduotuvės, o, pvz., patalpų savininko, už durų veikimą atsakingos įmonės ar netgi draudimo bendrovės atsakomybė.

Vis tik P. Ragauskas užtikrino – jei pirkėja nukentėjo, 8–9 eurų vertės prekių davimas nėra adekvati kompensacija.

Jo aiškinimu, turtinę žalą nesunku apskaičiuoti, tad ir lengviau įrodyti, atsižvelgiant į tiesioginius nuostolius: prarastą ar apgadintą turtą, dėl to patirtas išlaidas ar negautas pajamas.

„Tikėtina, kad, durims suspaudus pensininkę ir dėl to lūžus jos šonkauliams, ji patyrė tik nedidelę turtinę žalą arba jos apskritai nepatyrė, nes medicinos paslaugos jai greičiausiai buvo nemokamos.

Aktyvia ekonomine–darbine veikla ji, veikiausiai, taip pat neužsiima, tad jokių suplanuotų pajamų neprarado“, – svarstė advokatas.

Kokios kompensacijos už kaulų lūžius galima tikėtis?

Vis tik P. Ragauskas pabrėžė, kad minimu atveju buvo neabejotinai padaryta neturtinė (moralinė) žala, tad pinigais reikėtų įvertinti:

• fizinį skausmą (kiek šonkaulių lūžo, ar nepažeidė vidaus organų, audinių, ar greitai ir sėkmingai sugijo ir pan.);
• dvasinius išgyvenimus (ar asmuo ilgai laukė pagalbos, ar po įvykio sulaukė atjautos ir pan.);
• nepatogumus (ar dėl sužalojimų asmuo galėjo pats pasirūpinti savo higiena, pvz., susišukuoti, nusiprausti; ar galėjo normaliai pailsėti, miegoti naktimis; ar galėjo pasigaminti valgyti, susitvarkyti namus ir pan.);
• dvasinį sukrėtimą (ar dėl to atsirado, o gal paūmėjo nerimas; atsirado baimė eiti pro analogiškas duris ar apskritai į parduotuvę ir pan.);
• emocinę depresiją (kai dėl patirtos žalos kilo atitinkamos psichologinės pasekmės);
• pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (pvz., ant žmogaus veido po įvyko liko mėlynės, dėl ko aplinkiniai galvojo, kad asmuo šeimoje patiria smurtą ar kad yra asocialus);
• bendravimo galimybių sumažėjimą (galbūt asmuo dėl lovos rėžimo negalėjo dalyvauti suplanuotose ar įprastinėse veiklose).

Taigi, anot advokato, neturtinės žalos dydis yra labai individualus ir priklauso nuo situacijos aplinkybių.

Jis pridūrė, kad žalos dydis priklauso ir nuo paties kaltininko. Pvz., jei žala buvo padaryta tyčia arba kaltininkas yra turtingas, kompensacija automatiškai bus didesnė:

„Paprastai 1–2 šonkaulių lūžis nepažeidžiant vidaus organų gali leisti tikėtis nuo kelių šimtų iki 1 tūkst.–2 tūkst. eurų kompensacijos už patirtą neturtinę žalą.“

Ko galima reikalauti ir kaip nelikti be pinigų?

P. Ragausko aiškinimu, tokiais atvejais nukentėjusysis turi per 3 metus kreiptis į žalą sukėlusį asmenį (šiuo atveju – parduotuvę) ir pateikti:

• pretenziją (joje įvardyti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuo ji pasireiškia ir kokia piniginė vertė);
• turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (sutartys, sąskaitos, kvitai ir pan.);
• pagal galimybę, neturtinę žalą patvirtinančius įrodymus (pvz., gydytojo diagnozę, kad buvo patirtas tam tikras sveikatos sutrikdymas, paūmėjo nuotaikos sutrikimai, atsirado besivarstančių durų fobija ir pan.).

Jei parduotuvė nereaguoja ar nesutinka su pretenzija, nukentėjusiajam belieka kreiptis į teismą.

Vis tik P. Ragauskas įspėjo, kad tokiu atveju nukentėjusiajam vertėtų pasisamdyti gerą advokatą, kadangi prekybos centrus ir draudimo bendroves gina patyrę specialistai, kurie reikalauja pagrįsti kiekvieną reikalaujamą eurą.

O, jeigu asmuo užsiprašys daugiau, nei sugebės įrodyti, ir ginčą laimės tik dalinai, jis gali likti ne tik be kompensacijos, bet ir patirti rimtų nuostolių, kadangi jam teks padengti kitos pusės bylinėjimosi išlaidas.

„Tarkime, žmogus prašė priteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, bet teismas priteisė tik 500 eurų, o atsakovai už teismo procesą savo advokatams sumokėjo 4 tūkst. eurų.

Atmetęs 90 proc. reikalavimo teismas priteis iš ieškovo 90 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3,6 tūkst. eurų. Tokiu atveju nukentėjęs žmogus ne tik absoliučiai nieko negaus, bet dar ir privalės iš savo kišenės sumokėti atsakovui 3,1 tūkst. eurų“, – įspėjo advokatas.