Kalėjimas turi būti tokia vieta, į kurią niekas nenorėtų pakliūti. Taip mąsto nusikaltėlių vienaip ar kitaip nuskriausti žmonės, linkintys savo skriaudikams už grotų tik kentėti ir atgailauti. Tačiau tokių linkėjimų nesuprantantys kaliniai didžiausia bausme laiko laisvės netekimą, o dėl kitų nepatogumų „zonoje“ jie greitai skelbia bado akcijas ir kaltina žmogaus teisių pažeidimu.
Kova badu ir krauju
Balandžio 1-ąją, Melagių dieną, įsigalios teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasirašyti trys įsakymai, kuriais patvirtinta keletas naujovių, tiksliau – apribojimų, šalies pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose ir areštinėse. Ir tai – ne „Apriliaus“ pokštas.
Į naujoves iš anksto neigiamai sureagavę keli šimtai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų paskelbė bado akciją. Po dienos badavimo banga jau buvo nusiritusi į beveik visas šalies įkalinimo įstaigas, išskyrus moterų ir nepilnamečių. O Alytaus „zonoje“ kalintys vyrai šiurpino net krauju – vienu metu 28 nuteistieji susipjaustė rankas, tačiau rimtesnės medikų pagalbos jiems neprireikė.
Žadėta badauti ir „imtis vis drastiškesnių priemonių“ tol, kol naujovės bus panaikintos.
Nors patys nuteistieji tvirtino, kad badaudami tikrai neima nė kąsnelio į burną, su jais dirbantys pareigūnai neslėpė tuo abejojantys, nes dažniausiai „badaujantys“ kaliniai tik neina į „zonos“ valgyklą, o gyvenamosiose patalpose laikomą maistą kerta kaip visada.
Bene įdomiausia, kad šįkart kaliniai, ruošdamiesi bado akcijai, šluote šlavė maisto produktus iš įkalinimo įstaigose veikiančių parduotuvių. Kalėjimų departamento duomenimis, jose „zonos“ pirkėjai paliko beveik pusę milijono litų! Štai Alytaus pataisos namuose prieš badavimą maisto prekių įsigyta už 90 000 litų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje – už 30 000, Pravieniškių pataiso namuose-atvirojoje kolonijoje – už 26 000 litų.
Lengvatos – svarbiau
Pirmosiomis bado akcijos dienomis Lietuvos nuteistieji negalėjo pasigirti ypatingu solidarumu: jeigu pirmųjų badautojų Pravieniškėse buvo per 300, tai kitą dieną – iki 1000 visoje Lietuvoje, dar po dienos – per 2000. Vadinasi, likusiems beveik 8000 „zonos“ gyventojų tos naujovės – nė motais. Jie prisitaikys ir gyvens toliau.
Pirmosiomis dienomis badavimo nuotaikomis išvis nebuvo užsikrėtusios Panevėžio pataisos namuose kalinčios moterys. Anot šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo Ovidijaus Burkausko, bent jau viename korpuse nuteistosios žadėjo tikrai nepasiduoti „minios instinktui“, nes joms svarbiau ne suvaržymai, kurie juk nežada marinti badu ir pasmerkti katorgai, bet lengvatos, leidžiančios anksčiau ištrūkti į laisvę. „Nuobaudų už badavimą nuteistosios negauna, bet vis tiek tai yra charakterizuojanti detalė“, – teigė O. Burkauskas.
Daiktų nekaups
Labiausiai nuteistuosius, pasišovusius pasipriešinti organizuotu badavimu, įsiutino naujuoju įsakymu sumažintas galimų įsigyti ir turėti įvairių prekių asortimentas, taip pat – apribotas tokių įsigyjamų prekių kiekis. Anksčiau to nebuvo – „zonos“ parduotuvėje būdavo galima įsigyti (užsisakius) beveik visko, ko užsigeidžiama, ir kiek nori.
Teisingumo ministro pavaduotojas Gytis Andrulionis paaiškino, kad įsigytų ir kauptų prekių gausa nuteistųjų kameras paverčia sandėliais – tokia padėtis pirmiausia prieštarauja numatytoms higienos normoms. Todėl ir imtasi priemonių riboti tą daiktų gausą – vienam nuteistajam nebegalima turėti daugiau negu 30 kilogramų sveriančių daiktų.
Pakoregavus kaliniams galimų įsigyti ir turėti daiktų kiekį, vienas nuteistasis vienu metu galės turėti, pavyzdžiui, du litrus pieno, o ne tris ar keturis, porą kilogramų rūkytų ar sūdytų mėsos gaminių, kilogramą varškės, kilogramą šokolado, du kilogramus vaisių ar daržovių ir taip toliau. Argi tai badas?
Taip pat turės užtekti vienam žmogui poros komplektų patalynės, vienos striukės ar palto, trijų porų batų, trejų marškinėlių, septynerių kelnaičių, tiek pat porų kojinių. Vadinasi, demonstruoti madas ar puikuotis drabužių gausa nuteistieji galės tik išėję į laisvę, o kartu – dažniau skalbsis.
Turtuoliai neišsišoks
Dar svarbesnis tikslas, nuteistiesiems ribojant galimybes įsigyti daugiau prekių, kaip paaiškino viceministras G. Andrulionis, – mažinti socialinę nelygybę tarp nuteistųjų bei efektyviau užkirsti kelią draudžiamų daiktų naudojimui. „Šiuo metu dėl turtinių skirtumų įkalinimo įstaigose vieni nuteistieji tampa „lygesni už kitus“, o kai kurie jų tuo naudojasi norėdami išsiskirti, pažeminti bei išnaudoti mažiau pinigų turinčius nuteistuosius, – sakė viceministras. – Naujos taisyklės būtinos, kad būtų galima užkirsti kelią subkultūroms, užtikrinti didesnį saugumą įkalinimo įstaigose“.
Anot teisingumo ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės, ne paslaptis, kad turtingesni nuteistieji iki šiol galėjo įsigyti gana brangių ir prabangos prekėmis laikomų produktų – farširuotų lašišų, ikrų, kitų delikatesų. Tokių rečiau pirktų prekių dabar „zonos“ parduotuvėse nebus – galimų įsigyti prekių sąrašai pakoreguoti atsižvelgiant į tai, ką iki šiol dažniausiai pirkdavo nuteistieji.
Be to, naujoji tvarka nebeįsileis į „zoną“ prekių, kurių pakuotės (skardinės, stiklainiai) tinkamos pasigaminti iš jų aštrius daiktus ir žaloti žmogų.
Bendraus gyvai
Dar viena naujovė, kurią nepatenkinti nuteistieji siekia išgyvendinti badavimu – apribotas naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas. Iki šiol jis buvo neribojamas, o dabar prie kompiuterio sėdėti „zonoje“ bus galima tik iki trijų valandų.
„Kartais nuteistieji dieną ir naktį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, – pasakojo teisingumo viceministras G. Andrulionis. – Tai niekaip nepadeda jiems tobulėti bei neatitinka pataisos tikslų. Įkalinimo įstaigose nuolat vyksta įvairūs socializacijos užsiėmimai, kuriuos privalu lankyti, bet kompiuteriai pritraukdavo daugiau nuteistųjų“.
Įsigaliojus patvirtintoms naujovėms dėl kompiuterių, išimtys bus daromos tik tiems nuteistiesiems, kuriems kompiuteris yra įrankis, pavyzdžiui, padedantis realizuoti kūrybines idėjas (jeigu žmogus kuria romaną ar poeziją) ar reikalingas mokymuisi. Tai kiekvienu individualiu atveju vertins ir spręs patys įkalinimo įstaigų vadovai.
Naudojimasis kompiuteriais ribojamas dar ir dėl to, kad nuteistieji, nors jiems ir negalima nuolat naudotis internetu, įsigudrindavo gauti iš bičiulių laisvėje specialių ryšio priemonių ir bendraudavo su asmenimis ne vien tam, kad sužinotų, kaip jie gyvena. Dabar, įvedus trijų valandų ribą, tai kontroliuoti bus paprasčiau.
Įsakymų neatšauks
Suprantama, kad visi nauji suvaržymai nuteistiesiems atrodo kaip jų žeminimas, smukdymas, žlugdymas. Todėl jie ir priešinasi protestais, badavimu. Tačiau teisingumo ministras neketina atšaukti jau priimtų įsakymų, o kalinių žadamas esą drastiškas jų pasipriešinimo kovos priemones rengiamasi atremti jau taip pat ne tik aiškinamuoju pareigūnų žodžiu, bet ir jėga. Anot ministro R. Šimašiaus, Viešojo saugumo tarnybos būriai visada parengti galimoms riaušėms už grotų.
Tik faktai:
Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu yra 10 004 asmenys.
Vieno asmens išlaikymas įkalinimo įstaigoje per dieną kainuoja apie 47 litus, iš kurių maitinimui skiriama suma sudaro apie 5 litus.
Nuteistiesiems pradėjus bado akcijas, jų metu badaujantiesiems maistas nebegaminamas (anksčiau vis tiek būdavo gaminamas) arba „sutaupytas“ maistas atiduodamas labdaros organizacijoms, nakvynės namams, seniūnijoms.
I. Zubrickienė
Taip pat skaitykite:
