Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas.
Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.
Žemė – vieno, kabelis – kito
Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo apie neįprastą ginčą su kaimynu.
„Buvęs kaimynas per mūsų sklypą buvo nusitiesęs elektros kabelį. Mes šito nežinojome. Vėliau jis savo sklypą pardavė. Mes savo sklype raudami krūmynus su traktoriumi netyčia tą kabelį nutraukėme.
Esamas kaimynas pareikalavo padengti kabelio sujungimo išlaidas. Pakartoju, jo kabelis – mūsų sklype“, – rašė gyventojas.
Jis pridūrė, kad vėliau dabartinis kaimynas tą kabelį iškasė, perkėlė į savo sklypą ir dabar vėl prašo padengti išlaidas – šį kartą kabelio perkėlimo.
„Ar jis turi pagrindą reikalauti padengti išlaidas?“ – teiravosi asmuo.
Komentatoriai beveik vienbalsiai teigė, kad, jei nėra dokumentų, įrodančių legalias kabelio atsiradimo aplinkybes, kaimynas ne tik neturi teisės reikalauti pinigų, bet dar ir pats turėtų sumokėti.
„Situacija tokia, kaip jūs savam sklype atkasate aukso puodą ir kaimynas sako: jis mano, aš ten užkasęs buvau“, – juokėsi vienas vaikinas.
„Tokiu atveju pasiūlykit, kas kabelį ten padėjo, iš to lai ir prašo pinigų. Čia – ne jūsų reikalas“, – nurodė kaunietis.
Viena moteris taip pat tikino, kad kaimynas neturi teisės nieko reikalauti: „Kreipkitės į ESO (Energijos skirstymo operatorius – aut. past.) ir į policiją. Per jūsų sklypą svetimas elektros kabelis eiti negali.“
„Ir, jei knis protą, parašykite pareiškimą už reketą“, – nurodė kita moteris.
Dar buvo tokių, kurie rašė, kad kaimynui reikėtų paskaičiuoti nuomą už naudojimąsi kitų žeme ir pateikti sąskaitą. Kiti pridūrė, kad už pasikėsinimą sužaloti nuo srovės nuotėkio būtų galima ir pareiškimą rašyti.
Tokių atvejų – ne vienas
Komentaruose pasipylė ir panašių atvejų pasakojimai. Pavyzdžiui, sostinėje gyvenanti moteris pasiskundė, kad su kaimyne neva turi bendrą šulinį, servituto nėra, tačiau kaimynė prie jo priežiūros visai neprisideda, o tik naudojasi.
„Mes turėjom situaciją su vandens vamzdžiu, kuris ėjo palei prūdą ir, nusekus vandeniui, žiemos metu, vanduo kaimynams užšaldavo. Iš vandenų atvažiavo, įvertino situacija, kitą kartą atvažiavo, iškasė ir patys viską padarė – niekas nieko nemokėjo“, – patirtimi viena iš komentatorių.
Kita gyventoja papasakojo, kad kasant polius tvorai savo sklypo teritorijoje perkasė kaimynės geoterminį šildymą: „Tai dar buvome apkaltinti beširdžiais, nes ji keletą dienų turėjo gyvent be šildymo, o paskui reikalavo atlyginti draudimo franšizę.
Tuo metu mes patyrėm nuostolio virš 1 tūkst. eurų, bet jai dzin. Kai kurie žmonės tikrai nestokoja naglumo jausmo. Tai tiek.“
Teisiškai negalima taip daryti
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Giedrius Svidras atkreipė dėmesį, kad privačios nuosavybės esmė ir yra tokia, kad, neturint iš įstatymų nuostatų kylančios ar paties savininko suteiktos teisės, negalima nei naudotis kitam asmeniui priklausančiu sklypu, nei juo labiau ten įrengti kokius nors objektus.
Jis nurodė, kad, be abejo, sutartimi ar atskiru sutikimu savininkas pats gali suteikti pasirinktos apimties teisę kitam asmeniui naudotis savo sklypu.
Specialistas įvardijo, kad tai gali būti servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė, panauda, nuoma ar tiesiog teisė atlikti tam tikrus konkrečiai įvardintus veiksmus.
Be to, tokia teisė gali būti terminuota arba neterminuota, neatlygintina arba atlygintina (mokant vienkartinę kompensaciją arba periodiškai) – visa tai yra tiesiog šalių susitarimo dalykas.
Atsakomybė krenta ant seno ir naujo namo savininkų
Komentuodamas konkrečią situaciją, teisininkas teigė, kad asmuo, kurio teritorijoje buvo neteisėtai nutiestas kabelis, gali pareikšti reikalavimą kabelio savininkui jį pašalinti ir sutvarkyti sklypą.
Anot jo, savininkas taip pat gali pareikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. O, jei kaimynas reikalavimų nevykdo geruoju, sklypo savininkui tektų kreiptis į teismą.
„Jei kabelis buvo nutiestas nesant teisinio pagrindo (neturint tam teisės), kabelio savininkas (nei buvęs, nei esamas) negali reikalauti kabelio perkėlimo išlaidų atlyginimo iš žemės savininko, kadangi kabelio perkėlimo poreikis atsiranda dėl paties kabelio savininko neteisėtų veiksmų.
Pasikeitus kabelio savininkui, naujasis savininkas neįgyja daugiau teisių negu turėjo senasis savininkas. Taigi naujasis savininkas neįgijo ir teisės turėti nutiestą kabelį svetimame sklype, jei jos neturėjo ankstesnis savininkas“, – aiškino G. Svidras.
Jis pridūrė, kad patirtų kabelio perkėlimo išlaidų pasidalinimas yra buvusio ir esamo kaimyninio namo savininkų tarpusavio klausimas, kurio sprendimas priklauso ir nuo jų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų.
Vadinasi, šiuo metu ten gyvenančiam kabelio savininkui gali tekti viską apmokėti pačiam, o gali būti ir taip, kad sumokėti teks ir buvusiam namo savininkui.
Svarbu nereikalauti per daug, nes teks už tai susimokėti
Teisininkas pažymėjo, kad sprendimą rasti lengviau, kai abi pusės turi tinkamą ir racionalų situacijos suvokimą.
Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, ar veiksmai (arba atvirkščiai – neveikimas), dėl kurių kyla ginčas, yra teisėti. G. Svidro teigimu, neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui svarbu suprasti, kad tie neteisėti veiksmai anksčiau ar vėliau galės būti priverstinai nutraukti ir / ar priverstinai pašalintas jų rezultatas. O ilgesnis delsimas gali tik padidinti nukentėjusios šalies nuostolius.
„Be to, galiausiai gali tekti atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. O pačiam nukentėjusiajam asmeniui svarbu realistiškai įsivertinti patirtus nuostolius ir reiškiamus reikalavimus.
Nepagrįstų ir neteisėtų reikalavimų teismas netenkins, tad tokiu atveju būtų ne tik parandama teisė į dalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir kiltų pareiga atlyginti proporcingą dalį kitos pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų“, – pabrėžė pašnekovas.
Kalbant paprasčiau, jeigu nukentėjusysis teigs, kad buvo padaryta 100 eurų žala, o teismo metu išaiškės, kad reali žala buvo tik 50 eurų, nukentėjęs asmuo laimės tik 50 proc. bylos.
Dėl to jam kita pusė atlygins tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, kaip ir jis turės padengti kitos pusės 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju nelaimės nė viena pusė. Dėl to, pasak specialisto, abiem pusėms naudinga situaciją spręsti taikiai, sprendimo ieškant abipusių kompromisų būdu, susilaikant nuo nepagrįstų ar išpūstų reikalavimų ir priimant racionalius kitos pusės pasiūlymus ar reikalavimus.
