Kadangi automobilio remonto paslaugos – brangus „malonumas“, labai svarbu prieš tai pasirašyti reikiamus dokumentus, kad kilus ginčui problema būtų greitai ir teisingai išspręsta.
Tokių ginčų išsprendžiama vos penktadalis, nes 50 proc. tokiais atvejais besikreipiančių žmonių tiesiog neturi įrodymų.
Vis tik Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad yra nagrinėjami visi skundai, nepriklausomai nuo to, ar yra pasirašytos sutartys, ar ne. Bet į tarnybą reikia kreiptis tada, kai remonto teikėjas nesutinka atlyginti žalos arba ignoruoja kliento reikalavimus.
Paslaugos autoservisuose – nuo keliasdešimt iki tūkstančių eurų
Su automobilio remontu tenka susidurti kiekvienam vairuotojui, nes gedimų pasitaiko visokių. Vienų remontas kainuoja dešimtis eurų, kitų – keletą šimtų, kai kurių net ir tūkstančius.
Pavyzdžiui, Vilniuje esančiame autoservise „Ausegra“ variklio nuėmimas ar pastatymas kainuoja nuo 800 eurų, jo galvutės nuėmimas ar pastatymas – 650 eurų. Visas variklio remontas – 1,2 tūkst. eurų.
Diskinių stabdžių trinkelių keitimas – nuo 4 tūkst. eurų. Aušinimo sistemos remontas, pavyzdžiui, radiatoriaus nuėmimas ar pastatymas atsieina nuo 90 eurų.
Elektros instaliacijos gedimo paieška, trunkanti 1 val., kainuoja 48 eurus.
„Autoservisaskaunas.lt“ kainos ganėtinai skiriasi. Kapitalinis variklio remontas – nuo 150 eurų. Stabdžių remontas, tarkime, diskinių stabdžių kaladėlių keitimas – 20–30 eurų. Pavarų dėžės remontas – nuo 60 ar 150 eurų, priklausomai, ar mechaninė, ar automatinė pavarų dėžė.
Sankabos remonto darbai – nuo 9 ir nuo 140 eurų. Vairo kolonėlės remontas – 55–300 eurų, durų stiklo pakėlėjo – 15–49 eurai.
Klaipėdos autoservise „Autobaltva“ variklio grandinės keitimas – nuo 250 eurų, jo diagnostika – nuo 150 eurų, o kapitalinis remontas atsieina 600 eurų ar daugiau.
Aušinimo sistemos remontas kainuoja nuo 20 eurų, stūmoklio keitimas – nuo 250 eurų.
Ir tai – tik vos keletas autoservisų atliekamų paslaugų. Taigi mokant tokius pinigus norisi, kad viskas būtų atlikta tinkamai. Visgi pasitaiko nemažai atvejų, kai paslauga atliekama netinkamai, detalė „pataisoma“ laikinam naudojimui arba automobilis patvarkomas brangiau, nei buvo tartasi.
Jei taip nutinka, klientas turi reikalauti žalos atlyginimo arba perdarymo, o autoservisas turi tai suteikti.
Ko gali reikalauti klientas?
VVTAT primena, kad tuo atveju, jeigu atliekant automobilio remonto darbus, automobiliui padaroma žala, remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui žalą, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugos teikėjo kaltės.
VVTAT nurodo, kad vartotojas, kuriam buvo suteikta netinkamos kokybės automobilio remonto paslauga, iš paslaugos teikėjo turi teisę reikalauti:
- neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
- atitinkamai sumažinti darbų kainą;
- atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Tarnybos teigimu, jeigu paslaugos teikėjas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
„Vartotojas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl automobilio remonto trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Kai nėra nustatytas (sutartyje) garantinis terminas, automobilio remonto trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino.
Vartotojui nustačius, jog automobilio remonto paslauga suteikta netinkamai, vartotojas, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Paslaugų teikėjas vartotojui privalo atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos“, – informavo VVTAT.
Kur kreiptis ir kaip vyksta tyrimas?
Tarnybos atstovai nurodė, kad tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimų arba per 14 dienų vartotojas atsakymo negauna, jis turi teisę kreiptis į pačią VVTAT dėl ginčo išnagrinėjimo vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Jie paaiškina, kad su prašymu vartotojas VVTAT turi pateikti ir visus turimus dokumentus (mokėjimą įrodantį dokumentą, sutartį ar užsakymo dokumentą, paraišką, darbų priėmimo–perdavimo aktą), susirašinėjimą su paslaugos teikėju ir kitus reikšmingus įrodymus.
Kiekvieną ginčą VVTAT nagrinėja individualiai, remdamasi ginčo šalių pateiktais įrodymais ir paaiškinimais.
Pagal ginčo situaciją VVTAT, taip pat nagrinėdama ginčus dėl autoserviso suteiktų paslaugų galimos nekokybės, kreipiasi ir į Lietuvos transporto saugos administraciją, prašydama pateikti išvadą dėl bendrovės suteiktų automobilio remonto darbų kokybės, ir ja remiasi nagrinėdama tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų kilusius ginčus.
Paklausus, kas būtų tokiu atveju, jei autoservisas nuspręstų pašalinti dar keletą automobilio gedimų, dėl kurių nebūtų susitarta, VVTAT atstovai nurodo, kad tarnyba vertintų, dėl kokių darbų atlikimo buvo susitarta:
„Todėl labai svarbu pildyti paraišką ar kitokį užsakymo dokumentą, darbų priėmimo–perdavimo aktą. Jeigu vartotojas įrodo, kad buvo atlikti darbai, dėl kurių nebuvo sutarta, jis gali nemokėti už juos, o bendrovė atitinkamai tuomet turi teisę išsimontuoti detales, kurias yra sumontavusi, atliekant šalių nesulygtą remontą.“
Kokių dokumentų reikia ir kas būna, jei jų neturi?
VVTAT pabrėžia, kad siekiant išvengti ginčo su automobilio remonto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, prieš palikdamas automobilį remonto darbams atlikti, vartotojas turėtų reikalauti paslaugos teikėjo užpildyti dokumentus (užsakymo paraišką, o tuo atveju, jeigu automobilis paliekamas autoservise – darbų perdavimo–priėmimo aktą).
Ypač svarbu, kad paraiškoje būtų pateikta informacija apie:
- numatomą darbų kainą ir įvykdymo terminą,
- automobilio gedimus,
- numatomų automobilio remonto darbų sąrašą,
- garantines sąlygas ir terminus,
- paslaugų ir atsarginių dalių ir medžiagų preliminarią kainą.
O pildant darbų perdavimo–priėmimo aktą:
- informacija apie paslaugų teikėją (pavadinimas, adresas),
- transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė,
- transporto priemonės markė, modelis, valstybiniai numeriai,
- informacija apie transporto priemonės komplektiškumą
- bei matomus išorinius ar vidinius (salono) pažeidimus ir defektus.
Vis tik jeigu vartotojas neturi jokių dokumentų apie suteiktą paslaugą ir atliktą mokėjimą, įrodyti patirtą žalą būtų ypač sunku. Tačiau pašnekovai ramina, kad VVTAT vertintų visus vartotojo pateiktus pagrįstus įrodymus.
Pusė besikreipiančiųjų neturi įrodymų
Tarnybos duomenimis, 2021 m. dėl autoserviso paslaugų įvairiais klausimais į VVTAT kreipėsi 550 vartotojų.
Iš šių kreipimųsi ne teismo tvarka išnagrinėti 102 ginčai, kilę tarp vartotojo ir automobilio remonto paslaugų teikėjo.
„Kaip rodo praktika, apie 50 proc. vartotojų prašymų būna pagrįsti ar iš dalies pagrįsti, o 50 proc. – nepagrįsti. Viena iš dažniausių priežasčių, kad vartotojo prašymai nepagrįsti – įrodymų trūkumas“, – priduria VVTAT.
Pašnekovų teigimu, lyginant šių metų rezultatus, panašu, kad besikreipiančių vartotojų dėl autoserviso paslaugų sumažėjo, tačiau labai neženkliai: per I pusmetį kreipėsi 255 vartotojai ir išnagrinėti 45 ginčai ne teismo tvarka.
„Tikėtina, kad vartotojai tampa atidesni ir taip išvengia daugelio problemų. Prie to prisideda ir VVTAT vartotojų švietimas. Pvz.: 2021 m. visą mėnesį buvo vykdoma vartotojų švietimo kampanija „Automobilių mėnuo“ automobilių įsigijimo ir remonto srityje“, – komentuoja tarnybos atstovai.
Informaciją apie tai galima rasti čia.
